Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2A-572-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2A-572-459/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
R. V., L. V.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. P., I. D., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-572-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01476-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.1.7.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir L. V. ieškinį atsakovei J. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo atlikti veiksmus ir procedūras, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. P., I. D., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. V. ir R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) atidalyti jų 0,0503 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (skl. Nr. 1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos (skl. Nr. 2) žemės sklypus, pažymėtus sklypo projekto plane Nr. 1 – 0,1534 ha ir Nr. 2 – 0,6811 ha, pagal projekto rengėjo A. V., vykdančio individualią veiklą (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)), parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) pripažinti jų teisę be bendraturtės J. S. sutikimo atlikti visus reikalingus tokius veiksmus: vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, teikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti projekto rengėjo A. V. parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, atlikti suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti visus suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei parengtų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo procedūras ir įregistruoti viešame registre; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui pritarimas gautas iš visų institucijų, taip pat ir žemės sklypo bendraturčių, išskyrus atsakovę. Nurodo, kad jie ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą projektui tvirtinti, atsakovei buvo siūlyta susipažinti su parengtais dokumentais, bet atsakovė tai daryti atsisakė, kadangi su atsakove susitarti nepavyko, todėl kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ji niekada neprieštaravo ieškovų ketinimui atsidalyti jų žemės sklypą, rengti projektą ar atlikti kitus jų nurodomus veiksmus, tokio prieštaravimo ir negalėjo pareikšti, nes jai iki pat šios bylos nebuvo žinoma apie ieškovų nurodomą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius. Tik gavusi teismo pranešimą apie pateiktą ieškinį šioje byloje ir nuvykusi į teismą, ji gavo ieškovų nurodomą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Susipažinusi su šio projekto sprendiniais pareiškia, kad ji neprieštarauja jo sprendiniams ir jo įgyvendinimui, tačiau mano, kad ieškovai nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes jie patys įstatymo nustatyta tvarka nepranešė apie projekto rengimą. Ieškovai kalbindavo ją klausimais, susijusiais su ieškovų žemės sklypo dalies atidalijimu, tačiau jokie su ieškovų siekiamu atsidalijimu susiję dokumentai jai nebuvo pateikti, nors ji ir prašė pateikti šiuos dokumentus. Ieškovas siūlė jai pavartyti kažkokius dokumentus tiesiog čia ir dabar, tačiau ji prašė pateikti šių dokumentų egzempliorių, kad ji galėtų ne tik juos pavartyti, tačiau ir išsamiai su jais susipažinti, pasitarti su kompetentingais asmenimis ir priimti sprendimą dėl dokumentų turinio. Paprašius dokumentų kopijų jai buvo atsisakyta jas pateikti. Kadangi ji nežinojo šių dokumentų turinio ir teisinių pasekmių, ji parašų ir nedėjo. Nurodo, kad jeigu ieškovai būtų pateikę jai susipažinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra pridėtas prie ieškinio, ieškovai būtų gavę jos sutikimą ir pritarimą šiam projektui bei kitiems su tuo susijusiems veiksmams iš karto po to, kai ji būtų su juo susipažinusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovai patys nesielgė tinkamai, nebendradarbiavo su ja.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovų reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovė nepateikė ieškovams raštiško pritarimo projektui, taip pažeisdama bendraturčio teisę atsidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad ieškovai 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Projekto autorius A. V. parengė formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio sprendiniams pritarė ieškovai, atsakovė minėto projekto nederino, kiti žemės sklypo bendraturčiai projektą taip pat suderino. Parengtas projektas buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimui. Buvo pritarta teikimui tvirtinti su sąlyga, gavus visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų raštišką pritarimą arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

4. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

5. Trečiasis asmuo B. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad su atsakove po bendru stogu gyvena 48 metus, name yra trys gyventojai, žemės sklypai yra taip padaryti, kad visi turi bendrus praėjimus ir nuolatos kyla nesutarimų su atsakove. Dar 2012–2014 metais norėjo įsiregistruoti ūkinį pastatą ir pritrūko tik atsakovės parašo. Matininkas sutvarkė visus dokumentus, pateikė jai kopijas, ir šią dieną atsakovė dar susipažįsta su šia byla, ir šią dieną negali įregistruoti ūkinio pastato, nes atsakovė nepasirašo. Paaiškino, kad ieškovas nuo D. pareidamas parsinešė dokumentus, tai buvo vasarą, ir pabarškino atsakovei į langą, atsakovė pasakė, kad iškvies jam policiją. Ir taip kelis kartus atsakovė vis tempė, sakė, kad turi pasitarti su vaikais. Nurodo, kad vasarą, kai buvo atėjęs advokatas L. S., įėjo į vidų ir išėjo, paklausė, ar yra kaimynė, J. S. buvo namie. Nurodė, kad pirmo pokalbio tarp atsakovės ir ieškovo ji negirdėjo, o antrą pokalbį girdėjo, tada jie pro langą kalbėjo su atsakove, jis davė pasižiūrėti dokumentus, tačiau ji jų neėmė. Trečią kartą ieškovas irgi buvo atėjęs pas atsakovę.

6. Trečiasis asmuo I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ne pirmą kartą susiduria su šia problema, ir pati buvo susidūrusi, kai reikėjo parduoti žemės sklypą, išgelbėjo tik notarė, nes atsakovė gera valia nesutiko pasirašyti. Buvo pareikalauta net notarę parvežti, ir ji darbo metu atvažiavo, ir porą valandų sėdėjo pas atsakovę. Paaiškino, kad atsakovė, kaip visada, niekur nepasirašo. Advokatą L. S. ji matė, jis klausė, kur J. S., tuo metu ji buvo namie. Dokumentai jiems buvo atnešti, parodytas projektas, vyras vartė, žiūrėjo, pasirašė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovų ieškinys tenkintas visiškai; atidalyta ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis ir sujungta su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu; pripažinta ieškovų teisė be bendraturtės atsakovės sutikimo atlikti visus reikalingus kitus veiksmus: vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, teikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti projekto rengėjo A. V. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atlikti suformuotų žemės sklypų kadastro kadastrinius matavimus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti visus suformuotų žemės sklypų kadastro bei parengtų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo procedūras ir įregistruoti viešame registre; priteista ieškovams 1 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Teismo motyvai:

7.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto atitikties teisės aktų reikalavimams ar kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems reikalavimams, ginčo esmė – ar pagrįstai atsakovė atsisakė suderinti projektą.

7.2. Nurodė, kad atsakovės nesutikimas suderinti projektą grindžiamas ne projekto ydingumu, o aplinkybe, jog ieškovai atsakovei nepateikė projekto susipažinti, t. y. nepateikė projekto kopijos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo nepažįsta, o pažįsta tik jo žmoną, t. y. ieškovę L. V., tačiau ieškovą yra mačiusi, ir kad ieškovas, atėjęs suderinti projekto, jokių dokumentų neturėjo ir nesiūlė. Tokius atsakovės paaiškinimus paneigia byloje esantys tiek ieškovų, tiek trečiųjų asmenų B. P. ir I. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs, o juose nurodomos aplinkybės sutampa ir neprieštarauja viena kitai. Atsakovė iš esmės pati pripažino ir neginčijo ieškovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad ieškovas pas ją buvo atėjęs net tris kartus, ir tai, kad ji nesutiko pasirašyti, motyvuodama tuo, kad ji turi pasitarti su vaikais ir advokatu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei jau 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo žinoma, kad ieškovų iniciatyva yra vykdomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija registruotu pranešimu informavo atsakovę, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), esančią adresu www.zpdris.lt, kurioje bus galimybė sekti elektroninių paslaugų teikimą, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Minėtame rašte atsakovei kaip ir kitiems žemės sklypo bendraturčiams buvo nurodytas paslaugos užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo visi bendraturčiai prisijungę prie ŽPDRIS galėjo susipažinti su visa projektine dokumentacija ir projekto eiga. Atsakovei turint ŽPDRIS paslaugos užsakymo numerį tereikėjo prisijungti prie www.zpdris.lt tinklalapio ir suvedusi užsakymo numerį ji turėjo galimybę susipažinti su projekto dokumentacija, planais, aiškinamuoju raštu, erdviniais duomenimis ir kita dokumentacija, nes visi dokumentai yra suskaitmenizuoti ir įkelti į šį tinklalapį, be to, šiame tinklalapyje įvedus paslaugos kodą nurodytas kabinetas ir net telefonas pasiteirauti.

7.3. Atmetė atsakovės argumentus, kad ji nieko nežinojo apie tai, kokį žemės sklypo atidalijimą ir kokie asmenys nori atidalyti, nes atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir buvo parengtas projektas ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos dar 2018 m. rugsėjo 12 d. siųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismo vertinimu, atsakovė žinodama, kad ji yra žemės sklypo bendraturtė, galėjo kreiptis į žemėtvarkos specialistus ar Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją siekdama išsiaiškinti jai rūpimą informaciją, tačiau ji to nepadarė, nors būdama pakankamai atidi ir rūpestinga galėjo ir privalėjo tai padaryti.

7.4. Pažymėjo, kad tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys nurodė, kad bendraturčių santykiai yra konfliktiški dėl atsakovės asmeninių savybių, be to, tai ne pirmas kartas, kai bendraturčiams nepavyksta bendru sutarimu priimti sprendimų dėl bendro turto valdymo. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2013 metais buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų B. P. ir V. P. ieškinį atsakovei J. S. dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti tvorą, trukdančią naudotis bendrąja daline nuosavybe. Pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, jog nuo pat pradžių jam buvo žinoma, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovai apie tai buvo informavę.

7.5. Nurodė, kad atsakovė jokių rašytinių įrodymų, jog siekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, nepateikė, ir nors byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovai atsakovei projekto kopijos neįteikė, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai dėjo pakankamas pastangas, siekdami atskleisti visą esminę informaciją apie numatomą atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: tris kartus ėjo pas atsakovę, siekdami supažindinti atsakovę su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pažeidė pareigą suteikti atsakovei visą informaciją, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, vien dėl to, kad atsakovei nebuvo įteikta projekto kopija. Be to, visa su projektu susijusi dokumentacija yra įkelta į internetinę erdvę www.zpdris.lt ir atsakovei buvo nurodytas paslaugos numeris, kuriuo ji galėjo ir šiuo metu gali sekti visą informaciją susijusią su žemės sklypo pertvarkymo projektu. Nurodyto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo išaiškinimo bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pati atsakovė nesiekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, dėl to ieškovai privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl padarė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovė J. S. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Nurodo, kad ieškovų projektas yra didelės apimties – jį sudaro daugiau kaip 60 puslapių techninės, kartografinės medžiagos, aiškinamosios informacijos. Todėl su tokios apimties ir turinio dokumentu tinkamai susipažinti reikia ne tik laiko, tačiau ir specialiųjų žinių, kurių atsakovė neturi. Jei ieškovai būtų pateikę atsakovei projekto kopiją, atsakovė būtų kreipusis į kompetentingus asmenis ir projektui pritarusi.

8.2. Nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad „nagrinėjamu atveju atsakovė jokių rašytinių įrodymų, kad siekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, nepateikė, ir nors byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovai atsakovei projekto kopijos neįteikė, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai dėjo pakankamas pastangas, siek­dami atskleisti visą esminę informaciją apie numatomą atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: tris kartus ėjo pas atsakovę, siekdami supažindinti atsakovę su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pažeidė pareigą suteikti atsakovei visą informaciją, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, vien dėl to, kad atsakovei nebuvo įteikta projekto kopija“. Nurodo, jog tokios išvados paneigia bendradarbiavimo esmę – šalių bendradarbiavimas turi būti realus, o ne formalus. Vien tai, kad ieškovai atvyko tris kartus pas atsakovę, tačiau taip ir nepateikė jai projekto kopijos, kaip tik rodo ieškovų nepakankamą bendradarbiavimą siekiant jų iniciatyva rengiamo projekto įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad dar projekto rengimo pradžioje atsakovė buvo informuota, kad pro­jekto rengimo eigą ir rezultatus gali sekti specialioje interneto svetainėje www.zpdris.lt. Tačiau teismas neatsi­žvelgė į individualius su atsakove ir šia sistema susijusius ypatumus: kaip paaiškino parengiamojo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovas, ši sistema yra sudėtinga, ir asmenims, kurie mažiau susiduria su informacinėmis sistemomis, yra sudėtinga joje surasti reikiamą informaciją. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji neturi kompiuterio ir nemoka juo naudotis, todėl apie tokias minėtos sistemos galimybes jai nebuvo žinoma ir suprantama. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis vien tik minėtos informacinės sistemos egzistavimu nusprendė, kad neva atsakovė buvo nepakankamai aktyvi. Atsakovė tiesiog nežinojo apie tokias galimybes ir tokia informacijos pateikimo forma jai yra neprieinama ir nesuvokiama.

8.4. Nurodo, kad ieškovų bei trečiųjų asmenų B. P. ir I. D. paaiškinimai apie tai, kad ieškovų vardu pas atsakovę buvo atvykęs advokatas L. S., tačiau jo atsakovė neįsileido, turi būti atmesti. Atsakovei nėra žinoma, ar toks atstovas buvo atvykęs ir ar jis jos ieškojo, tačiau pagal LR advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o 49 straipsnio 1 dalį nurodo, jog atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai būtų taręsi su advokatu L. S. dėl teisinių paslaugų teikimo, šie argumentai turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.

8.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų B. P. ir I. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus laikė patikimais ir nuosekliais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad B. P. yra ieškovės mama, todėl jos parodymai savaime turėjo būti vertinami kritiškai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad B. P. bei I. D. pritarė ieškovų projektui tiesiog todėl, kad ieškovais pasitiki, ir projekto sprendinių dėl to neanalizavo, joms užteko to, kas joms buvo paaiškinta žodžiu.

8.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl bylos atsakinga yra atsakovė. Atsakovė elgėsi racionaliai ir susilaikė nuo suderinimo projekto, kurios sprendinių ieškovai jai neatskleidė. Ieškovai, atsi­sakydami pateikti atsakovei projekto kopiją ir tokio savo pasyvumo nemotyvuodami, elgėsi netinkamai, būdami atidalijimo iniciatoriai, aktyvų domėjimąsi projektu perkėlė atsakovei, ir todėl laikytina, kad ieškovai nepakan­kamai bendradarbiavo su atsakove, siekdami savo teisių įgyvendinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, netgi tenkinęs ieškovų reikalavimą, turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovai turėjo būti laikomi atsakingais dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas priešingai – ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, o atsakovės – tenkinamas.

Atsiliepimas

9. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą atidalijimo projektui tvirtinti, atsakovei ne kartą buvo siūlyta susipažinti su parengtais dokumentais, bet atsakovė tai daryti atsisakė. Tik po to, kai ieškovai išnaudojo visus įmanomus būdus susitarti su atsakove, nepavykus to padaryti, ieškovai neturėdami kitos išeities kreipėsi į teismą. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovai nebendradarbiavo ir nesudarė galimybės jai susipažinti su projekto sprendiniais, nepagrįstas.

9.2. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad bendraturčio nesutikimo protingais motyvais gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovams argumentas, kad neva jai nebuvo pateiktas projektas susipažinti, vertintinas kaip visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Būtent pati atsakovė nesiekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, dėl to ieškovai neturėdami kitos išeities privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

9.3. Nurodo, kad ieškovai iki kreipimosi į teismą išnaudojo visas įmanomas galimybes išvengti teisminio bylinėjimosi su atsakove. Ieškovai ginčą su atsakove bandė spręsti ikiteismine tvarka, į atsakovę buvo kreiptasi ne mažiau kaip 3 kartus su prašymu duoti sutikimą rengtam projektui, bet tai daryti atsakovė atsisakė.

Atsiliepimas

9.4. Nurodo, kad su atsiliepimu pateikia naujus įrodymus, t. y. advokato L. S. išduoto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas kopiją, patvirtinančius faktą, kad ieškovams nepavykus savo jėgomis susitarti su atsakove dėl sutikimo davimo atidalijimo projektui tvirtinti, ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Šio įrodymo būtinybė iškilo tik gavus atsakovės apeliacinį skundą, kuriame atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos nagrinėjimas priėmus šį įrodymą nebus užvilkintas, kadangi pirmosios instancijos teismui ieškovai nurodė aplinkybes, kad advokatas L. S. ieškovų pavedimu taip pat buvo nuvykęs pas atsakovę susitarti, kad ji duotų sutikimą atidalijimo projektui tvirtinti.

10. Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau – ŽŪM) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręstas ginčas dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovams priteistos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

14. Ieškovai kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus, t. y. advokato L. S. išduoto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas kopiją. Nurodo, kad šio įrodymo būtinybė iškilo tik gavus atsakovės apeliacinį skundą, kuriame atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos nagrinėjimas priėmus šį įrodymą nebus užvilkintas, kadangi pirmosios instancijos teismui ieškovai nurodė aplinkybes, kad advokatas L. S. ieškovų pavedimu taip pat buvo nuvykęs pas atsakovę susitarti, kad ji duotų sutikimą atidalijimo projektui tvirtinti.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

16. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų – advokato L. S. išduoto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas kopijos – pateikimo būtinybė iškilo tik gavus atsakovės apeliacinį skundą ir šis įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. I t., b. l. 60–68), o 2017 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 503/7314 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. I t., b. l. 69–77). Iš valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 503/7314 dalis priklauso ieškovams, 1838/3657 dalis priklauso trečiajam asmeniui I. D., 260/1219 dalis priklauso trečiajam asmeniui B. P., o 1575/7314 dalis priklauso atsakovei J. S. (e. b. I t., b. l. 40–44).

18. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (e. b. I t., b. l. 81). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo žemės sklypo bendraturčius, tai yra I. D., B. P. ir atsakovę J. S., kad gavus L. V. ir R. V. prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (duomenys neskelbtini), visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kurioje bus galimybė sekti elektroninių paslaugų teikimą, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Minėtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pranešimas atsakovei registruota pašto siunta įteiktas 2018 m. rugsėjo 13 d. (e. b. I t., b. l. 175–178; II t., b. l. 3–5; 13). 2018 m. spalio 4 d. tarp ieškovų ir A. V. buvo sudaryta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų sutartis dėl nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastrinių matavimų atlikimo (e. b. I t., b. l. 45). Projekto rengėjas A. V. parengė žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą. Projektas buvo suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, Statybos ir kelių priežiūros skyriumi, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Telia Lietuva“ (e. b. I t., b. l. 10–59).

19. Taip pat nustatyta, kad L. V., R. V., I. D., B. P. pasirašė pertvarkomos teritorijos (duomenys neskelbtini), derinimo aktą, siekiant atidalyti L. V. ir R. V. 0,0503 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų (skl. Nr. 1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos (skl. Nr. 2) žemės sklypus. 0,0503 ha žemės sklypo dalis, priklausanti L. V. ir R. V., atidalyta pagal 2015 m. liepos 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ sudaryto žemės sklypo plane H1 indeksu nurodytus matmenis bei koordinates. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė J. S. derinimo rašto nepasirašė (e. b. I t., b. l. 50). Projekto rengėjas A. V. prašyme dėl projekto sprendinių derinimo su žemės bendraturčiais nurodė, kad dėl asmeninių nesutarimų su projekto iniciatoriais R. V. ir L. V. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė J. S. atsisakė derinti projekto sprendinius, todėl projekto derinimą ir patikrą atliekančias institucijas prašė suderinti projekto sprendinius, o projektą patvirtinti tik gavus visų bendraturčių derinimus arba teismo sprendimą (e. b. I t., b. l. 51). 2019 m. gegužės 7 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kuria pritarė teikimui tvirtinti projektą su sąlyga: gavus visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų raštišką pritarimą arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas (e. b. I t., b. l. 37–38).

20. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovų ieškinys tenkintas visiškai; atidalyta ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis ir sujungta su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu; pripažinta ieškovų teisė be bendraturtės atsakovės sutikimo atlikti visus reikalingus tokius veiksmus: vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, teikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti projekto rengėjo A. V. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atlikti suformuotų žemės sklypų kadastro kadastrinius matavimus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti visus suformuotų žemės sklypų kadastro bei parengtų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo procedūras ir įregistruoti viešame registre; priteista ieškovams 1 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos ieškovams, pateikė apeliacinį skundą. Nors apeliantė nurodo, kad neturi suinteresuotumo ginčyti sprendimo dalies dėl materialinio reikalavimo, tačiau nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl pačios ginčo esmės. Apeliantė nurodo, kad ieškovų projektas yra didelės apimties – jį sudaro daugiau kaip 60 puslapių techninės, kartografinės medžiagos, aiškinamosios informacijos. Todėl su tokios apimties ir turinio dokumentu tinkamai susipažinti reikia ne tik laiko, tačiau ir specialiųjų žinių, kurių atsakovė neturi. Jei ieškovai būtų pateikę atsakovei projekto kopiją, atsakovė būtų kreipusis į kompetentingus asmenis ir gavusi jų išvadas, būtų projektui pritarusi, taip būtų išvengta teisminio proceso.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, ginčijamo sprendimo turinį, šalių procesinius dokumentus ir išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, negali pritarti tokiems apeliantėms argumentams. Apeliantė iš esmės savo skundą grindžia tuo, jog jei ieškovai jai būtų pateikę projekto sprendinių popierinę kopiją, ji būtų pasitarusi su vaikais, advokatu ir kitais šioje srityje kompetentingais asmenimis, nes pati tokių specialių žinių neturi, ir tik tada būtų pritarusi projektui. Tačiau bylos duomenimis nustatyta ir pirmosios instancijos teismo teisingai pažymėta, kad atsakovei jau 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo žinoma, kad ieškovų iniciatyva yra vykdomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija registruotu pranešimu informavo atsakovę, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS), esančią adresu www.zpdris.lt, kurioje bus galimybė sekti elektroninių paslaugų teikimą, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Minėtame rašte atsakovei kaip ir kitiems žemės sklypo bendraturčiams buvo nurodytas paslaugos užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo visi bendraturčiai prisijungę prie ŽPDRIS galėjo susipažinti su visa projektine dokumentacija ir projekto eiga (e. b. I t., b. l. 175–178; II t., b. l. 3–5; 13). Atsakovei turint ŽPDRIS paslaugos užsakymo numerį tereikėjo prisijungti prie www.zpdris.lt tinklalapio ir suvedusi užsakymo numerį ji turėjo galimybę susipažinti su projekto dokumentacija, planais, aiškinamuoju raštu, erdviniais duomenimis ir kita dokumentacija, nes visi dokumentai yra suskaitmenizuoti ir įkelti į šį tinklalapį, be to, šiame tinklalapyje įvedus paslaugos kodą nurodytas kabinetas ir net telefonas pasiteirauti.

23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati nurodė, jog neturi reikiamų žinių įvertinti ieškovų parengtą projektą, o turėdama ieškovų popierinę projekto kopiją ją vis tiek būtų pateikusi reikiamas žinias turintiems asmenimis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėdama visus ŽPDRIS paslaugos užsakymo duomenis ir numerį, galėjo juos perduoti savo vaikams, advokatui ar kitiems reikiamas žinias turintiems asmenims, kad jie susipažintų ir pateiktų savo išvadas atsakovei dėl projekto tvirtinimo. Atsakovės reikalavimas pateikti jai tik popierinę projekto kopiją, nors ji pati neturi reikiamų žinių įvertinti šio projekto, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas visiškai nepagrįstu ir nesąžiningu bandymu vilkinti projekto eigą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir buvo parengtas projektas ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos dar 2018 m. rugsėjo 12 d. siųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė žinodama, kad ji yra žemės sklypo bendraturtė, galėjo kreiptis į žemėtvarkos specialistus ar Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją siekdama išsiaiškinti jai rūpimą informaciją, tačiau ji to nepadarė, nors būdama pakankamai atidi ir rūpestinga galėjo ir privalėjo tai padaryti. O jei, kaip pati nurodo, neturi tam reikiamų žinių, galėjo įpareigoti savo vaikus, advokatą ar kitus asmenis atlikti šiuos veiksmus už ją.

24. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad „nagrinėjamu atveju atsakovė jokių rašytinių įrodymų, kad siekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, nepateikė, ir nors byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovai atsakovei projekto kopijos neįteikė, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai dėjo pakankamas pastangas, siek­dami atskleisti visą esminę informaciją apie numatomą atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: tris kartus ėjo pas atsakovę, siekdami supažindinti atsakovę su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pažeidė pareigą suteikti atsakovei visą informaciją, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, vien dėl to, kad atsakovei nebuvo įteikta projekto kopija“. Apeliantė nurodo, jog tokios išvados paneigia bendradarbiavimo esmę – šalių bendradarbiavimas turi būti realus, o ne formalus. Vien tai, kad ieškovai atvyko tris kartus pas atsakovę, tačiau taip ir nepateikė jai projekto kopijos, kaip tik rodo ieškovų nepakankamą bendradarbiavimą siekiant jų iniciatyva rengiamo projekto įgyvendinimo.

25. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi, kaip jau anksčiau paminėta, ieškovai ne tik vyko pas atsakovę tris kartus bandydami gauti jos sutikimą projektui, siuntė advokatą L. S., tačiau apeliantei visi duomenys apie projektą buvo suteikti ir per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, esančią adresu www.zpdris.lt, kurioje ji galėjo susipažinti su visa projektine dokumentacija ir projekto eiga kartu su kitų asmenų pagalba. Apeliantės argumentai, kad ji neturi reikiamo kompiuterinio raštingumo, reikalingo susipažinti per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ji pati nurodė, jog popierinę projekto kopiją būtų vis tiek teikusi kitiems asmenims susipažinti, tai ir duomenis prisijungti prie ŽPDRIS galėjo lygiai taip pat duoti susipažinti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nepakankamai bendradarbiavo siekiant rengiamo projekto įgyvendinimo. Toks ieškovų bendradarbiavimas teisėjų kolegijos vertintinas daugiau nei pakankamas, priešingai nei atsakovės deklaruojamas geranoriškumas bendradarbiauti.

26. Apeliantė nurodo, kad ieškovų bei trečiųjų asmenų B. P. ir I. D. paaiškinimai apie tai, jog ieškovų vardu pas atsakovę buvo atvykęs advokatas L. S., tačiau jo atsakovė neįsileido, turi būti atmesti. Atsakovei nėra žinoma, ar toks atstovas buvo atvykęs ir ar jis jos ieškojo, tačiau pagal LR advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o 49 straipsnio 1 dalį nurodo, jog atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai būtų taręsi su advokatu L. S. dėl teisinių paslaugų teikimo, šie argumentai turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.

27. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi advokato L. S. atvykimą pas atsakovę patvirtina ne tik ieškovų ir liudytojų parodymai, priešingi atsakovei, bet ir naujai pateiktas įrodymas, t. y. 2019 m. gegužės 15 d. advokato L. S. išduoto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas kopija, patvirtinanti faktą, kad ieškovams nepavykus savo jėgomis susitarti su atsakove dėl sutikimo davimo atidalijimo projektui tvirtinti, ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų B. P. ir I. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus laikė patikimais ir nuosekliais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad B. P. yra ieškovės mama, todėl jos parodymai savaime turėjo būti vertinami kritiškai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad B. P. bei I. D. pritarė ieškovų projektui tiesiog todėl, kad ieškovais pasitiki ir projekto sprendinių dėl to neanalizavo, joms užteko to, kas joms buvo paaiškinta žodžiu.

29. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus laikė patikimais ir pagrįstais, kadangi jie patvirtino ieškovų paaiškinimus ir neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, priešingai nei atsakovės parodymai, kurie buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantės teiginiai, kad B. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai vien dėl to, kad pastaroji yra ieškovės mama, nenurodant jokių konkrečių įrodymų ar motyvų, kodėl tokie parodymai yra nepatikimi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra atmestini kaip deklaratyvūs, todėl nepagrįsti.

30. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog dėl bylos atsakinga yra atsakovė. Atsakovė elgėsi racionaliai ir susilaikė nuo suderinimo projekto, kurios sprendinių ieškovai jai neatskleidė. Ieškovai, atsi­sakydami pateikti atsakovei projekto kopiją ir tokio savo pasyvumo nemotyvuodami, elgėsi netinkamai, būdami atidalijimo iniciatoriai, aktyvų domėjimąsi projektu perkėlė atsakovei, ir todėl laikytina, kad ieškovai nepakan­kamai bendradarbiavo su atsakove, siekdami savo teisių įgyvendinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, netgi tenkinęs ieškovų reikalavimą, turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovai turėjo būti laikomi atsakingais dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas priešingai – ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, o atsakovės – tenkinamas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovai net tris kartus kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą atidalijimo projektui tvirtinti, atsakovei ne kartą buvo siūlyta susipažinti su parengtais dokumentais tiek popieriniame variante, tiek elektroniniame, bet atsakovė tai daryti atsisakė. Tik po to, kai ieškovai išnaudojo visus įmanomus būdus susitarti su atsakove ir nepavykus to padaryti, ieškovai neturėdami kitos išeities kreipėsi į teismą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai dėjo maksimalias pastangas, siekdami atskleisti visą esminę informaciją apie numatomą atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovei dar iki bylos iškėlimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčio nesutikimo protingais motyvais gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, apeliantės atsisakymo duoti sutikimą ieškovams argumentas, kad jai nebuvo pateikta popierinė projekto kopija susipažinti, vertintinas kaip visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas. Taigi visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad būtent pati atsakovė nesiekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, dėl to ieškovai neturėdami kitos išeities privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

32. Pažymėtina, kad atsakovė sutikimą ieškovams galėjo duoti ir gavusi ieškovų ieškinį ir taip dėti pastangas bylą baigti taikiai, tačiau atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą, vėliau vyko žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės elgesio, kadangi ginčas perėjo į teisminį nagrinėjimą būtent dėl atsakovės veiksmų, kuri ir turi prisiimti neigiamas savo netinkamo elgesio finansines pasekmes.

33. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškovų ieškinį, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovams iš atsakovės 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

36. Ieškovai pateikė duomenis, jog patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. vasario 24 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1015052. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovams 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė