- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-859-319/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02652-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 -06-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. surašytas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 14 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) esančiame boulingo klube (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,36 promilių girtumas, viešoje vietoje triukšmavo, įžeidžiai kibo prie barmenės V. S., neklausė apsaugos darbuotojų reikalavimų ir juos įžeidinėjo. Šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 174 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nutarimu K. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje ir nubaustas 200 litų bauda.
Šiuo nutarimu pagal ATPK 174 str. pripažintas kaltu ir nubaustas 200 litų bauda ir R. M., tačiau jo atžvilgiu nutarimas apeliacine tvarka neapskųstas.
Šalies argumentai
K. S. apeliaciniu skundu prašo teismo tarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą neatsižvelgė į visą eilę svarbių aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas, liko neatskleista bylos esmė. Teigia, kad jo kaltė buvo grindžiama apklaustų liudytojų parodymais, tačiau asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nėra, o tai, kad jis konfliktavo su apsauga, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis padarė ATPK 174 str. numatytą pažeidimą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo netikėti liudytojų M. A. ir R. S. parodymais, nes jie atvažiavo karti, bet davė prieštaringus, o ne analogiškus, kaip teigiama nutarime, parodymus. Be to, jų parodymam prieštarauja ir V. S. parodymai, kuri nurodė, kad konfliktas prasidėjo tik atvykus apsaugos darbuotojams, ir ji pareiškimą padarė jų įkalbėta. Nurodo, kad apsaugos firmos darbuotojų parodymų neteisingumą patvirtina ir tai, kad jie tvirtino, jog V. S. sakė, kad jčą įžeidinėjo, nors ji pati posėdžio metu patvirtino, kad nesijaučia įžeista. Apelianto įsitikinimu, teismas apsiribojo tik formaliu rašytinių įrodymų išvardijimu, nors jie nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Taip pat skunde tvirtinama, kad nėra nei vieno įrodymų, patvirtinančio, kad jis viešoje vietoje būtų įžeidinėjęs kitus asmenis, kėlęs triukšmą ir trikdęs kitų rimtį. Apelianto nuomone, byloje esamų ir aptartų įrodymų nepakanka pripažinti jį padariusį ATPK 174 str., todėl byla turi būti nutraukta.
K. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog K. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp K. S. ir V. S. konfliktas įvyko boulingo klube, kas neabejotinai yra viešoji vieta. Jis į klubą atėjo būdamas neblaivus, reikalavo baro darbuotojos parduoti jam alkoholio, kuri, įvertinusi piliečio neblaivumą ir jo elgesį, pagrįstai atsisakė parduoti jam alkoholį. Pažymėtina, kad K. S. buvo ne vienas, o su R. M., kuris taip pat buvo neblaivus ir elgėsi chuliganiškai – triukšmavo, įžeidžiai kibo prie žmonių, nepakluso apsaugos darbuotojų liepimui pasišalinti iš klubo.
Nors apeliantas tvirtina nepadaręs teisės pažeidimo, o jo kaltė grindžiama abejotinais įrodymais, tokia jo versija, išsakyta teisme bei apeliaciniame skunde, yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujantis faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliantas teigia, kad jis ir jo draugas boulingo klube nieko blogo nedarė, nekibo prie žmonių ir netriukšmavo, todėl jam nesuprantama, dėl ko buvo iškviesta apsauga. Teismas pagrįstai tokius jo parodymus laikė siekimu išvengti atsakomybės, o liudytojos V. S. parodymus laikė patikimais ir teisingais.
Liudytoja V. S. parodė, kad įvykio dieną į klubą atėjo K. S. ir R. M. ir prašė jiems parduoti 0,7 l butelį degtinės, tačiau ji tai padaryti atsisakėm nes šie asmenys buvo per daug išgėrę. dėl tos pačios priežasties jiems buvo atsisakyta leisti žaisti boulingą, nes klube buvo švenčiamas vaikų gimtadienis, todėl buvo norima, kad dėl neblaivių asmenų klube kiltų problemų. Ji parodė, kad šie vyriškiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, įvairias pretenzijas, triukšmauti, garsiai šūkauti, K. S. V. S. pavadino įžeidžiančiu žodžiu. V. S. liepė jiems išeiti iš klubo, bet jie neišėjo, jų konfliktą girdėjo klube buvę vaikai, kiti lankytojai taip pat buvo nepatenkinti triukšmu, be to buvo sutrukdytas V. S. darbas, todėl ji iškvietė apsaugą. Po konflikto V. S. atsiprašė klube buvusių lankytojų už jų nepatogumus dėl minėto konflikto.
Liudytojos V. S. parodymus šioje situacijoje vertinti kaip teisingus yra pagrindo ne tik dėl jų nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams, bet ir dėl elementarios logikos buvimo: V. S., dirbdama barmene, yra suinteresuota, kad įstaigoje, kurioje ji dirba, lankytųsi ir paslaugas pirktų kuo daugiau žmonių, nuo ko tiesiogiai priklauso įmonės pelnas ir jos atlygis, todėl, laikant apelianto versiją teisinga, jos veiksmai – normaliai besielgiantiems ir norintiems nusipirkti gėrimų bei pažaisti boulingą lankytojams ne tik atsisako suteikti paslaugas, tačiau ir reikalauja jų pasišalinti iš baro - būtų visiškai logiškai nepaaiškinami. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų anksčiau pažinojusi apeliantą, turėtų piktumų, dėl ko būtų suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, logiškai jos veiksmus galima paaiškinti tik tuo, kad K. S. ji neaptarnavo ir reikalavo jo pasišalinti iš baro dėl jo girtumo, chuliganiškų veiksmų, taip siekdama apsaugoti savo bei kitų, tame tarpe ir nepilnamečių asmenų, tuo metu buvusių bare, interesus.
Nepagrįstas skundo argumentas dėl apsaugos darbuotojų M. A. ir R. S. parodymų prieštaringumo. Abu šie liudytojai kategoriškai patvirtino, kad buvo gautas iškvietimas į klubą dėl dviejų nepageidaujamų asmenų, kurie buvo neblaivūs, pareikalaus išeiti koliojosi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo. Iš jų paaiškinimų bei parodymų teisme matyti, kad jie davė iš esmės tapačius parodymus, kurie iš esmės sutapo ir su liudytojos V. S. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o tai, kad kai kuriose detalėse jų parodymai nesutampa, nėra pagrindo laikyti juos prieštaringais.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nutarimą nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.