- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-381-44/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Povilaitis (pirm.), Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-701-766/2007 pagal pareiškėjo R. S. gamybinės įmonės „Paminklų dirbtuvės“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. ir R. S. gamybinė įmonė „Paminklų dirbtuvės“ buvo sudariusi vartojimo rangos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. sausio 13 d. mirė O. M., gyvenusi Šeduvos globos namuose. O. M., būdama gyva, pareiškėjo įmonėje užsisakė sau paminklą, kurį po jos mirties turėjo pastatyti pareiškėjas jos palaidojimo vietoje. Sandoris buvo sudarytas žodžiu. 2005 m. spalio 20 d. paminklas O. M. buvo pastatytas. Kadangi O. M. turtą paveldėjo valstybė, pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kad ji sumokėtų už pastatytą paminklą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė sumokėti už paminklą, pasiūlydama pareiškėjui kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. gamybinė įmonė ir O. M., mirusi 2005-01-13, žodine forma buvo sudarę vartojimo rangos sutartį dėl paminklo pagaminimo ir pastatymo bei pratęsė pareiškėjui terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus po O. M. mirties. Teismas nurodė, kad O. M. mirė 2005-01-13. O. M. 2004-10-20 užsakymu buvo parengtas kapo sutvarkymo projektas ir po jos mirties pagamintas paminklas. O. M. dėl paminklo pastatymo žodžiu susitarė su pareiškėju, t.y. išreikė valią sudaryti vartojimo rangos sutartį, o taip pat susitarė dėl darbų kainos. Antkapis ant O. M. kapo buvo pastatytas, paminklo pagaminimo ir pastatymo darbai kainavo 2865,50 Lt. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimo teisė, atsiradusi iš vartojimo rangos sutarties yra turtinio pobūdžio, todėl pagal bendrąsias paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas (LR CK 5.1 str.), tokia mirusiojo turtinė pareiga yra paveldima. Teismas nurodė, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos LR CK 6.350–6.370 str. nustatytos taisyklės, reglamentuojančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Įstatymai nenustato vartojimo rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalies susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (LR CK 1.72 str. 1 d.). Teismas pareiškėjui pratęsė terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, konstatuodamas, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties) nėra praėję 3 metai (LR CK 5.63 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t.y. atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas, teigiantis, kad prievolė pereina skolininko įpėdiniams, turėjo įrodyti, jog ji nėra grynai asmeninė ir kad ją įvykdyti gali skolininko įpėdiniai. Ši prezumpcija galioja tik asmeniniams santykiams, o vartojimo sutartis, sudaryta tarp įmonės, teikiančios paslaugas ir vartotojo, nutrūksta automatiškai, vienai iš šalių mirus.
2. Tarp šalių nebuvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Ant kapo sutvarkymo projekto nėra O. M. parašo ar kito sutikimo, iš kurio matytųsi, kad O. M. ir pareiškėjas tarėsi dėl paminklo pastatymo ir taip būtų išreikšta O. M. valia. Paminklo pastatymo sąmata sudaryta praėjus 9 mėnesiams po O. M. mirties.
3. Pareiškėjo pateiktas kapo sutvarkymo projektas, paminklo pagaminimo ir pastatymo darbų išlaidų sąmata nelaikytini oficialiais įrodymais, nes jie neatitinka tokiems įrodymams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas, teigdamas, kad O. M. prieš mirtį užsisakė jo dirbtuvėse paminklą, nepateikė teismui raštiško šių darbų užsakymo.
4. Pareiškėjo manymas, kad už paminklą bus sumokėta, ir paties nesiėmimas jokių aktyvių veiksmų pareiškiant kreditorinį reikalavimą O. M. palikimo paveldėtojui, negali būti laikomas svarbiomis aplinkybėmis atstatant terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir štai dėl ko.
Iš bylos medžiagos matyti, kad O. M. mirė 2005m. sausio 13 d (b.l. 5). Prieš mirtį O. M. su pareiškėjo įmone sudarė žodinę sutartį dėl paminklo pagaminimo ir jo pastatymo O. M. mirus. Remiantis LR Civilinio kodekso 6. 350 straipsnio 1 dalimi pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas - asmuo, kuris verčiasi prekyba įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka pasirinktą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią (LR CK 6.351 str.). O. M. užsisakė pagaminti paminklą, tokiu būdu išreikšdama savo valią žodžiu. Tai įrodo kapo sutvarkymo projektas, atliktas O. M. užsakymu ir Šeduvos globos namų globotinių prašymas (b.l. 13, 14, 15). Vartojimo pirkimo-pardavimo institutas nenumato šių sutarčių sudarymo formos, o LR CK 1.72 straipsnis reglamentuoja, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Antkapis ant O. M. kapo buvo pastatytas 2005-10-20 (b.l. 17), išrašyta sąskaita faktūra 2865,50 Lt sumai (b.l. 6) ir 2006-12-27 pateikta apmokėjimui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 9). Kai viena sutarties šalis miršta, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį (LR CK 6.190 str. 1d.). Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (b.l. 38) matyti, kad turtą, priklausiusį O. M., pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą paveldėjo valstybė, kuriai atstovauja Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. LR CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Pareiškėjo reikalavimo teisė yra turtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal bendrąsias paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, tokia mirusiojo turtinė pareiga yra paveldima.
LR CK 5.63 str. 1 d. numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ši įstatymo norma numato trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybė mirusios O. M. palikimą priėmė 2006 m. gruodžio 18 d. ir 2007-07-26 pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus (b.l. 35, 38). Tik paaiškėjus kas yra mirusiosios O. M. turto paveldėtojas, atsirado galimybė pateikti jam kreditorinį reikalavimą. Kreditorinis reikalavimas Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2006-12-27 (b.l. 9), t.y. praleidus trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą. Tačiau LR CK 5.63 str. 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti trijų mėnesių numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes svarbiomis ir konstatavo, kad 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį pratęsė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u taria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.