Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. U. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., L. S., B. H., R. S., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).

Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 3). Santuokos liudijimo kopija nustatyta, kad jis ir pareiškėja buvo sutuoktiniai jo mirties metu (b. l. 4). Pažymomis apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad mirties metu tiek R. S., tiek pareiškėja buvo deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-14). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo vardu buvo registruotas žemės sklypas, statiniai adresu (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypas tame pačiame kaime, o pareiškėjos vardu registruoti žemės sklypai (b.l.6-12).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu pareiškėja turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Notaro liudijime nurodyta, kad dėl mirusio pareiškėjos sutuoktinio turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė (b. l. 5). Pareiškėjos pareiškimu, bei pateiktais jos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir jo sutuoktinis iki jo mirties gyveno jiems abiem priklausančiame name, naudojosi juo bei ūkiniais pastatais, o po jo mirties šiais daiktais naudojosi pareiškėja, kuri pasiliko visus kilnojamus sutuoktinio ir bendro naudojimo buities daiktus, gyveno tame pačiame name, mokėjo mokesčius. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėja po savo sutuoktinio mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo neprieštaravo.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.