Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1152-949/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
A8.-1152-949/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01037-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rima Gudienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A8.-1152-949/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01037-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 2012645053KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui J. S.,institucijos, atlikusios tyrimą byloje, atstovei Loretai Sakavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2020 m. rugpjūčio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-LM00-ANR_P-1264-2020, už tai, kad jis, būdamas UAB „A.” muitinės tarpininko atstovas Klaipėdos teritorinei muitinei 2019 m. vasario 21 d. pateikė prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įformintą elektroninę importo deklaraciją (toliau - importo deklaracija) Nr. 19LTLC0100IM027351, kurioje prekę „Bevieliai įkrovikliai“ (toliau - prekė Nr. 2), deklaravo TARIC kodu 8504 40 30 00. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl prekės TARIC kodo teisingumo, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavusi prekės mėginį nustatė, kad prekė - bevielis įkroviklis „Westrom“, apvalus įrenginys su USB kabeliu. Prietaisas skirtas aparatams įkrauti belaidžiu būdu. Pade nuolatinė srovė invertuojama į kintamąją srovę, o kintamoji srovė sukuria elektromagnetinį lauką. 2019 m. balandžio 8 d. Klaipėdos teritorinė muitinė užpildė Prekės klasifikavimo aktą Nr. 19L0088, kuriuo prekę suklasifikavo TARIC kodu 8504 40 90 90. 2019 m. balandžio 29 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190268S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM027351 deklaruotos prekės TARIC kodą iš 8504 40 30 00 į 8504 40 90 90 ir įregistravo mokestinę nepriemoką muito - 128,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 27,00 Eur, iš viso 155,00 Eur, o tai sudaro 3,1 bausmių ir nuobaudų dydžių.

Tokiu būdu, pateikdamas importo deklaracijoje neteisingus deklaruojamos prekės Nr. 2 duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), J. S. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B- 329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.37.1, 27.37.2, 27.53 punktų nuostatas Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II Antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. parodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, nes atlikus muitinės patikrą paaiškėjo, kad neteisingai suklasifikavo prekę. Pripažįsta, kad turėjo pasitikslinti, ar šis kodas yra tinkamas, tačiau to neatliko, prašo jam taikyti kuo švelnesnę nuobaudą, nes turi būsto paskolą ir sumokėti baudą bus sudėtinga.

Teismo posėdžio institucijos atstovė prašė taikyti asmeniui administracinę atsakomybę, nes jo nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas ir įrodytas, nusižengimas netyčinis. Muitinės tarpininkas neteisingai nurodė prekės kodą. Žala valstybei nepadaryta, mokesčiai buvo sumokėti, prašo teismo nuožiūra skirti asmeniui piniginę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad J. S. kaltė dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9LM190268S (b. l. 7-8), prekės klasifikavimo aktu (b. l. 11), mėginio ėmimo protokolu (b. l. 14), deklaracija (b. l. 15-17), sąskaita-faktūra (b. l. 19), paties J. S. paaiškinimu (b. l. 6) ir kita rašytine bylos medžiaga.

J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. S. atsakomybę sunkina tai, kad per metus pakarotinai padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskira administracinė nuobauda (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirbantis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad visi mokesčiai buvo sumokėti ir žala valstybei nėra padaryta, nors ir yra baustas, tačiau paskirtas baudas sumoka. Institucijos atstovė patvirtino, kad nagrinėjamu atveju neįžvelgia tyčinio sąmoningo siekio neteisingai užpildant deklaraciją išvengti mokesčio valstybei.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį –jį asmuo padarė ne piktybiškai, neatlikęs reikalingų procedūrų tinkamo kodo nustatymui. Valstybei žala nebus padaryta, nes mokesčiai yra sumokėti. Taip pat atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nurodo, kad turi būsto paskolą.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. S. skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos – 300 Eur baudos - skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti J. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 200,00 baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 212 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

J. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 centų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 20121645053, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė