Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-344-1104/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
A20.-344-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00039-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Dmitrij Rancev (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie LR VRM
Advokatai
Simona Jašmontaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-344-1104/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00039-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui N. D. R. R., jo atstovei advokato padėjėjai Simonai Jašmontaitei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjui Helme Elrawas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. D. R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Simonos Jašmontaitės skundą dėl Migracijos departamento sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) piliečio N. D. R. R. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, apeliantas) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo nuspręsta apgyvendinti N. D. R. R. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Skunde nurodoma, kad Migracijos departamento priimtame sprendime nurodoma, kad „prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas)“. Toliau sprendime nurodoma, kad: „Vyras nepakankamai bendradarbiavo nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą – jis nepateikė jokių dokumentų ar vaizdinių įrodymų apie dalyvavimą demonstracijose, jo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijose buvo painus ir nenuoseklus. Pasakodamas apie menamas grėsmes dėl buvimo ateistu, užsienietis taip pat neišvengė prieštaravimų bei nenuoseklumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad asmens galutinis tikslas nebuvo ir nėra apsistoti Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas gražinimo, jis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, taigi, kyla nelegalios migracijos grėsmė.“ Nurodo, kad Departamento nurodyti argumentai, neva pagrindžiantys pareiškėjo nebendradarbiavimą, laikytini nepagrįstais dėl žemiau nurodomų priežasčių. Pirma, tikslu pagrįsti savo prieglobsčio prašymo argumentus, pareiškėjas iki sprendimo jo prieglobsčio prašymo byloje priėmimo (prieglobsčio nesuteikimo sprendimas priimtas 2021 m. spalio 26 d.), Departamento nurodytais kontaktais 2021-10-13/2021-10-16 išsiuntė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo apklausos metu pateiktus teiginius apie pagrobimą, teiktą medicininę pagalbą demonstracijų metu, jo pasakojimą apie draugo sužalojimą, nuorodą į kilmės valstybės informaciją apie ateizmo draudimą. Nepaisant to, kad pareiškėjas jam apklausos metu Departamento pateiktais kontaktais išsiuntė jo prieglobsčio prašymą pagrindžiančius dokumentus ir netgi gavo atsakymą, kuriame tikslinamasi pareiškėjo vardas/pavardė, Departamento priimtuose sprendimuose apie juos nutylėta, įrodymai neįvertinti. Šiuo metu dėl to vyksta ginčas teisme (adm. b. Nr. el3-1198-362/2022 apeliacinis skundas pateiktas). Priešingai nei nurodo Departamentas, pareiškėjas bendradarbiavo savo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu su kompetentingomis institucijomis, teikė įrodymus, pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymą, tačiau Departamentas ne tik jų neįvertino, bet ir nurodo pagrindu pratęsti asmens laisvės judėjimo ribojimus, kas savaime negali būti pripažįstama pagrįsta. Antra, pareiškėjo bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis patvirtina ir tai, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas pareigūnams pateikė savo pasą, tapatybės kortelę, studento pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą (dokumentų originalus), t. y., neslėpė, nesunaikino tapatybės dokumentų, juos pateikė pareigūnams, tikslu padėti jį identifikuoti.

3. Skunde paaiškinama, kad nagrinėjamu atveju pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėjas savo veiksmais parodė aiškų siekį tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese, o Departamento pateikiami argumentai, neva pagrindžiantys pareiškėjo nebendradarbiavimą, laikomi nepagristais. Departamentui nepateikiant kitų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo pasislėpimo riziką, neegzistuojant UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytai aplinkybei, laikoma, kad nėra nustatyta pareiškėjo pasislėpimą pagrindžiančių aplinkybių, t. y., neįrodyta, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 20 d. Nuo atvykimo į Lietuvą asmuo apgyvendinimas laikino apgyvendinimo stovyklose, beveik 7 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę. Pareiškėjas yra apgyvendintas Medininkų URC, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje teritorijoje, t. y., jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Kartu su skundu pateikiama ir Medininkų URC nuotrauka, kurioje matoma visa Medininkų URC teritorija. Sektoriai Medininkų URC teritorijoje yra aptverti tvora, judėjimo teritorija minimali, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Medininkų URC, o su advokatais susitikti galima tik gavus išankstinį administracijos leidimą; Medininkų URC apgyvendintų asmenų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų. Apgyvendinimas Medininkų URC, ribojant judėjimo laisvę, de facto yra sulaikymas, t. y., sulaikyti asmenys laikomi Pabradės URC, sulaikytųjų sektoriuje, taipogi gali judėti tik to sektoriaus ribose, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Vienintelis skirtumas – sulaikyti teismo sprendimu asmenys apgyvendinami Pabradės URC pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę, konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra de facto sulaikytas daugiau nei 6 mėnesius, t. y., nuo 2021 m. liepos 20 d iki dabar. Pareiškėjui akivaizdžiai bendradarbiaujant su Departamentu bei VSAT, institucijai disponuojant jo asmens tapatybės dokumentais (kuriuos, vėlgi, pareiškėjas pateikė būtent turėdamas tikslą bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, - dar iki pateikiant prieglobsčio prašymą), nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytai aplinkybei, ir, Departamentui nepateikus jokių kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo pasislėpimo riziką, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo riboti pareiškėjo teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, savo esme iš esmės tapati sulaikymui, negali būti pripažįstama proporcinga priemonė, t. y., nėra proporcinga dar 6 mėnesius riboti asmens judėjimo laisves vien dėl to, kad asmuo pasiprašė prieglobsčio. Taip pat, institucijoms disponuojant pareiškėjo tapatybę patvirtinančiais dokumentais, yra užtikrinama ir nelegalios migracijos prevencija, pažymint, kad tapatybės dokumentus VSAT pateikė pats pareiškėjas, o ir iki šiol jokių pažeidimų, apgyvendinus VSAT padaliniuose, nėra padaręs. Vadovaujantis nurodytu, prašo skirti švelnesnę, mažiau pareiškėjo teises ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (b. l. 2-4).

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pasas ir visi pateikti dokumentai yra tikri, ne kopijos. Nurodė, kad atvykęs iš karto ieškojo pareigūnų. Paaiškino, kad jo tikslas buvo Lietuva, čia prašė prieglobsčio. Nurodė pasiprašęs prieglobsčio žodžiu, o tada, pristatytas į užkardą, parašė raštu prašymą. Pateikė pasą, universiteto diplomą, vairuotojo pažymėjimą, bendradarbiavo su pareigūnais. Paaiškino, kad per 8 mėnesius nesukėlė jokių problemų, nemėgino bėgti, priešingai nei kiti asmenys. Nurodė, kad Migracijos departamento apklausose pateikė visus atvykimo motyvus, tačiau nėra duodama daug laiko, skubama kuo greičiau baigti apklausas. Nurodė, kad gautame atsakyme dėl prieglobsčio nesuteikimo, neįvertintos visos aplinkybės. Paaiškino, kad jo gyvenimo sąlygos dabar kaip kalėjime, net dalyvauti teisme atėjo du pareigūnai jo atvesti, gyvena taip jau 6 mėnesius.

5. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neteisėtas atvykimas nėra pagrindas riboti asmens teisę judėti. Taip pat, delsimas pateikti prieglobsčio prašymą, nereglamentuotas kaip pagrindas. Nurodė, kad sprendimas nemotyvuotas, pirminės apklausos metu buvo nurodyta, kad užsienietis paprašė prieglobsčio, kas reiškia, kad paprašyta iš karto. Nurodė, kad spalio 14 d. buvo siųsti dokumentai, o gautame spalio 15 d. atsakyme nieko apie siųstus dokumentus neužsimenama. Nurodė, kad pagal teismų praktiką, apgyvendinimas be teisės laisvai judėti, prilyginamas sulaikymui. Nurodė, kad nuo liepos 20 d. faktiškai užsienietis yra sulaikytas, išeiti iš sektoriaus negali.

Atsiliepimas

6. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

7. Atsiliepime nurodoma, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

8. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34768, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1660, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, kurie pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, pareiškėjas gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jo pasakojimas turi ne tik formos ir turinio trūkumų (nenuoseklus, painus, prieštaringas), bet ir neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėją. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjo sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybe dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Pareiškėjai skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Visų antra, pareiškėjas nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymi, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta. Apibendrinus išdėstytą informaciją mano, jog Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais (b. l. 25-28).

10. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad neteisėtas sienos kirtimas, nėra pagrindas, tačiau vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti priemonės proporcingumą. Paaiškino, kad sąvokos „iš karto“ ir „tos dienos bėgyje“, nėra tapačios, dėl ko negalima sakyti, kad užsienietis pasiprašė prieglobsčio iš karto. Jei būtų užkardos punkte pasiprašęs prieglobsčio, būtų galima teigti, kad paprašė iš karto, o kirtus sieną neleistinoje vietoje, techniškai negalimas prieglobsčio prašymo pateikimas. Nurodė, kad apgyvendinimo be teisės judėti ir sulaikymo sąlygos nėra tapačios, kadangi pats įstatymas numato skirtingas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

11. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

13. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad išvyko iš savo šalies dėl jam gręsiančio pavojaus. Į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas yra pateikęs pareigūnams savo asmens duomenis – pasą, universiteto diplomą, vairuotojo pažymėjimą. Taip pat į bylą pateikti pareiškėjo duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas iki sprendimo jo prieglobsčio prašymo byloje priėmimo, bendravo su Migracijos departamento darbuotojais, siuntė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo apklausos metu pateiktus teiginius (fotonuotraukas, nuorodas į kilmės valstybės teisės aktus, paaiškinimus anglų kalba), nuorodą į kilmės valstybės informaciją apie ateizmo draudimą. Iš pateiktos bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu gautų paaiškinimų, galima teigti, kad užsienietis bendradarbiavo su pareigūnais, jo tapatybė taip pat yra nustatyta. Tokia teismo išvada taip pat paneigia Migracijos departamento išvadą, kad užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Tokiu atveju, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nenustatyta, kad užsienietis turi būti apgyvendintas be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda tik į 3 dalyje nurodytas apgyvendinimo vietas, bet ne į apgyvendinimo sąlygas ar rėžymą). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais tik nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytą pagrindą – kad užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais. Tokia Migracijos departamento išvada paneigta byloje surinktais įrodymais (šio sprendimo 13 punktas). Kitų Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių skundžiamame sprendime nenurodyta, teismo posėdžio metu jų taip pat nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad Migracijos departamento sprendimas keistinas, pakeičiant sprendimo 2 punktą, pašalinant formuluotę „nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir nurodant – apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

patenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio N. D. R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Simonos Jašmontaitės skundą dėl 2021 m. spalio 26 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Pakeisti 2021 m. spalio 26 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Dmitrij Rancev