- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- TS-20-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49953-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 95-730 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu skirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 5 mėn. 21 d. (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 95-730 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 45 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 57 balų sumažėjo iki 45 balų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 95-730 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma pakeisti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam R. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde nurodyta, jog visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp jų už sunkų nusikaltimą, praeityje buvo teistas tris kartus, vieną kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam jau anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis sąlygų nepažeidė, tačiau galima teigti, kad nuteistasis negeba savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo. Nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai, t. y. 14000,00 Eur civilinis ieškinys iš ankstesnio teistumo bei vykdomųjų dokumentų – 968,30 Eur sumai, iš kurių išmokėta – 155,22 Eur, darytina išvada, kad nusikalstama veika, susijusi su psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti buvo lydima finansinės naudos siekimo, o per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginta tik simbolinė turimų įsipareigojimų suma, verčia abejoti teigiamais nuteistojo pokyčiais. Sunki finansinė padėti gali būti paskata ir vėl daryti analogiškus nusikaltimus, juolab, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (rizika sumažėjo nuo 57 balų iki 45 balų, tačiau nuo paskutinio vertinimo nuteistasis sugebėjo padaryti tik 1 balo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pažangą), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nuteistojo padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Rizikos pokytis nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtinio paleidimo taikymui, o kitos aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, jog yra padaryta (pasiekta) akivaizdi nuteistojo elgesio pažanga. Be to, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio riziką turi galimybę sumažinti iki žemos.
Skunde nurodoma, jog negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. Nuteistajam nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nepakankamai pakeitė savo elgesį, kad būtų galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis R. S. atsiliepime į prokurorės skundą nurodė, jog jam nesuprantamas prokuroro teiginys, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prokuroras nenurodo priežasties, kodėl nutarimas neteisėtas. Prokuroro įsitikinimas turėtų būti paremtas objektyviais apčiuopiamai įvertintais kriterijais, o ne vien formalių teiginių aprašymais. Prokuroras nutarimą apskundė iš esmės neįsigilinęs į konkretų nuteistąjį, jį charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis daugiau abstrakčiais bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nei objektyviai pagrįstais duomenimis, kas įgalina teigti, jog spendžiant šį konkretų klausimą iš esmės pažeistos BVK nuostatos, susijusios su tinkamų, teisingų ir progresyvių bausmių vykdymo nuostatų taikymu. Be pagrindo neatsižvelgė į būtent laisvės atėmimo metu pasikeitusį nuteistojo elgesį, teigiamus rizikos pokyčius ir kitus teigiamus faktorius. Jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra 45 balai, o, kaip žinia, teismų praktikoje egzistuoja ne vienas atvejis, kuomet nuteistųjų atžvilgiu nutarimai tvirtinami ir esant ženkliai didesniems nusikalstamo elgesio rizikos balams nei šiuo konkrečiu atveju. Nusikalstamos veikos sudėtingumas ir/ar kitos aplinkybės, susijusios su veika, apskritai neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta teisme, skiriant asmeniui bausmę. Pagal gaunamą atlyginimą už darbą, yra atskaitoma 20 procentų skolai dengti, todėl jis net ir dirbdamas objektyviai negali sumokėti daugiau negu turi, o būdamas laisvėje ir dirbdamas galės skolą padengti greičiau. Nuteistasis atsiliepime į skundą taip pat pažymėjo, kad būtent pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistąjį, turi didžiausią informacijos kiekį apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryšius su šeima, vaikais, tačiau Komisijos surinkti išimtinai teigiami duomenys apie jį lieka neišgirsti ir plačiau neanalizuojami. Nuteistasis tiki, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.
Skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 95-730 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimas taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negali būti pripažintas pagrįstu, suponuojančiu neabejotiną išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl keistinas.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, R. S. nustatoma vidutinė – 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, R. S. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už apysunkį ir sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimi, anksčiau buvo ne kartą teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas du kartus buvo atidėtas, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas, kaip visiškai pagrįstai nurodoma prokuroro skunde, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi, už gerą darbą gamyboje paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. S. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus prokuroro skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis yra linkęs pateikti save tik iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba; nelinkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių; tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl; problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne ilgalaikių sprendimų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe; atvirai nereiškia atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, bet bendros apklausos metu išryškėja diskriminacinės prielaidos nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog nuteistojo vienas iš padarytų nusikaltimų, už kurių jis nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdytas taip pat siekiant ir finansinės naudos, o lėšų tvarkymas ir pajamos yra vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl sutiktina su prokuroro skunde nurodytais motyvais, jog sunki nuteistojo finansinė padėtis gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo vos vienu svertiniu balu ir rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kurie gali mažėti iki žemos nusikalstamo elgesio rizikos, priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. S. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, padarius išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 95-730 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas - Komisijos nutarimas keistinas, nuteistajam R. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą netaikytinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 95-730 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nuteistajam R. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.