- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-647-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20017-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, R. M. atlikus bausmę.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. M. išieškota valstybės naudai 1 340,00 Eur suma, atitinkanti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. M. 2022 m. birželio 4 d. apie 03.20 val. Alytaus m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,55 promilės ir 2,17 promilės neblaivumas).
2. Pirmos instancijos teismas pripažindamas R. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo konstatavo, kad R. M. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialistų išvadomis nustatyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Skirdamas bausmę R. M. teismas nurodė, kad įvertinus R. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad jis turi teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas prieštarautų bausmės tikslams. R. M. nedaro išvadų, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, suvokdamas savo veikos pavojingumą, sąmoningai sėda už automobilio vairo, taip keldamas pavojų eismo saugumui, todėl vienintelis realus kelias apriboti jo galimybę vairuoti ir taip bent laikinai užkirsti galimybes nusikalsti, skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, taip pat, nurodė, kad transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris automobilį įsigijęs ir naudoja savo asmeniniams poreikiams, o kaltinamasis šį automobilį vairavo jam nežinant ir nematant, todėl konfiskuotina automobilio ekonominė vertė, kuri yra 1 340,00 Eur.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Skunde teigiama, kad nuteistajam teismas skyrė dvi bausmes – piniginę baudą ir laisvės atėmimo bausmę, o dvi bausmės negali būti skiriamos. Nurodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais. Jis gyvena su senyvo amžiaus mama, kuria turi rūpintis, todėl negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jis sutinka atlikti viešuosius darbus ar sumokėti baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo R. M. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai konstatavo, kad R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, buvo teisiamas ne pirmą kartą, jis turi neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vienintelis realus kelias apriboti R. M. galimybę vairuoti ir taip bent laikinai užkirsti galimybes nusikalsti, yra skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad teismas bausmės dydį R. M. tinkamai nustatė mažesnį už sankcijos vidurkį. Be to, teismas tinkamai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes R. M. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kuri laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone. Transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, todėl teismas teisingai nusprendė konfiskuoti transporto priemonės vertę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, nurodo, kad jam negalėjo būti skirtos dvi bausmės – bauda ir laisvės atėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl dvigubo baudimo
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją. Sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, tai pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.
7. Apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas jam paskyrė dvi bausmes – baudą ir laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, pažeistas saugotinas vertybes, konstatuotina, kad ta pačia veika padarytas teisės pažeidimas suponavo papildomą poveikio priemonę pareiškėjui, t. y. turto, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika (automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, šiuo atveju jo vertės (1 340,00 Eur), nes minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui (BK 72 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai ne dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės taikymas, įgyvendinant įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimą.
Dėl bausmės
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. M. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
10. R. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Be to, skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. 2022 m. kovo 27 d., 2022 m. birželio 22 d. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nėra sumokėjęs (b. l. 118-130). Nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo 13 kartų teistas už nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 94-117), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 131-132). Teismas nurodė, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jam skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas vidurkis, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.
11. Skunde apeliantas nurodo, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailėjosi, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta ir jam neskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuojant, jog nuteistasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, bendravo su teisėsaugos pareigūnais, vien ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinama kaip esminė ar prioritetinė, leidžianti daryti išvadą, jog nuteistajam turi būti skirta kitokia nei laisvės atėmimo bausmė.
12. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad jis galėtų atlikti viešųjų darbų bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje nėra numatyta viešųjų darbų bausmės rūšis, todėl tokios rūšies bausmė nuteistajam ir negalėjo būti skirta.
13. Skunde apeliantas prašo jam taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl reikia spręsti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 13 kartų už įvairaus sunkumo nusikaltimų padarymą, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti R. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo
14. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.