Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn S.M., jo atstovui advokatui Mariui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn S.M. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu S.M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda, pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį jam skirta administracinė nuobauda - 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda skirta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 19 d. apie 16 val. Šilutės mieste, Lietuvininkų gatvėje prie parduotuvės „Maxima“, vairuodamas automobilį Honda Accord, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), chuliganiškai tyčia, akivaizdžiai viršydamas leistiną važiavimo greitį, grėsmingai artėjo prie Lietuvininkų - Vytauto gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties ja nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo, tuo sukeldamas realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui bei pažeidė KET 4, 5, 9, 19, 37, 133 punktų reikalavimus.

- panaikinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.M. atstovas advokatas M.Venckus palaiko skundą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. S.M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką - nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės ir už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įvykdytą veiką – chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l 10-16). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R.I. nurodė, kad jis su kolega 2009 m. rugpjūčio 19 d. apie 16.00 val. patruliavo Šilutės mieste, Lietuvininkų gatvėje ties 45 - 47 namais, kai išgirdo kaip kaukia automobilio variklis bei šaižiai cypia padangos. Atsisukęs pamatė kaip automobilis važiuodamas dideliu greičiu išsuko iš parduotuvės „Maxima“ kiemo, didindamas greitį ir staigiai akseleruodamas vairuotojas dar kartą perjungdamas aukštesnę pavarą ant asfalto prasuko ratus, tuo sukeldamas šaižų garsą ir didindamas greitį nuvažiavo link Lietuvininkų - Vytauto gatvių sankryžos. Iš karto už šios sankryžos yra pėsčiųjų perėja, kurioje pėsčiasis jau buvo įžengęs į važiuojamąją kelio dalį, tačiau automobilio vairuotojas net nemažindamas greičio ir nestabdydamas pravažiavo pėsčiųjų perėją ir jo nepraleido. Minimoje gatvės atkarpoje prie kelkraščio stovėjo automobiliai, kurie yra pavaizduoti ir sudarytoje schemoje (b.l.14) ir tuo eismo sąlygos buvo dar sudėtingesnės. Reaguojant į tokius vairuotojo veiksmus tarnybiniu automobiliu nuvažiavo pavymui vairuotoją. Kadangi patruliuojama buvo su mikroautobusu ir kol ekipažas pradėjo važiuoti, persekiojamas vairuotojas buvo nuvažiavęs į paskirties tašką ir atvykus jau sustojęs. Paaiškinus kokio pažeidimo įvykdymu yra kaltinamas negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų. Lietuvininkų gatvė yra labai judri, nes šalia yra prekybos centrai, kelios pėsčiųjų perėjos, todėl toks automobilio vairavimas akivaizdžiai važiuojant nesaugiu greičiu, didinant greitį važiuojant per pėsčiųjų perėją, siekiant rodyti savo išskirtinumą, aiškiai sukelia realų pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, rodo nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nepagarbą visuomenei. Analogiškai įvykio aplinkybės išdėstytos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l.12). Policijos pareigūnas E.M. tarnybiniame pranešime (b.l.12a) taip pat nurodė tokias pačias aplinkybes. Objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti S.M. nenustatyta. Šių asmenų paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes užfiksuotas tarnybiniuose paaiškinimuose, be to, jie betarpiškai matė įvykį, todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų ir jo tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama S.M. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

S.M. teigia, kad greitai išvažiavo iš aikštelės, nes jį į pagrindinę gatvę praleido išvažiuoti pagrindiniu keliu važiavęs automobilis, todėl nenorėjo trukdyti eismo ir spustelėjo akseleratorių. Tačiau kaip nustatyta iš betarpiškai po įvykio teikto paaiškinimo (b.l.13), jame jis nurodė jog tokiu būdu važiuodamas siekė kuo greičiau pasiekti reikiamą greitį. Taigi pats S.M. nėra nuoseklus dėl įvykio aplinkybių aiškinimo, todėl jo pateiktoji versija yra akivaizdus siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi byloje surinkti įrodymai yra pakankami duomenys konstatuoti, kad S.M. 2009 m. rugpjūčio 19 d. apie 16 val. Šilutėje, Lietuvininkų g. vairuodamas automobilį Honda Accord, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš „Maxima“ parduotuvės aikštelės stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, priversdamas automobilio ratus prasisukti vietoje ir kelti šaižų cypimo garsą išvažiavo į Lietuvininkų gatvę ir važiuodamas ja link Vytauto gatvės vėl akseleravo, dėl ko vėl vietoje ant asfalto prasisuko ratai, sukeldami šaižų garsą, akivaizdžiai važiuodamas nesaugiu dėl eismo sąlygų ypatumų minimoje vietoje greičiu ir artėdamas link Lietuvininkų – Vytauto gatvių sankryžos ir už jos esančios pėsčiųjų perėjos, didino greitį, pėsčiųjų perėjoje nepraleido į važiuojamąją dalį įžengusio pėsčiojo. Automobilio judėjimo kryptis, situacijos schema yra užfiksuota schematiškai (b.l.14). Automobilio važiavimo kryptį ir situacijos schemą S.M. ir liudytoju apklaustas R.I. parodė ir teismo pateiktose iš www.maps.lt duomenų bazės atspausdintuose žemėlapiuose.

Kaip nurodė liudytojas ir nustatyta iš www.maps.lt duomenų bazės, Lietuvininkų aikštės atkarpa, kurioje tokiu būdu buvo vairuojamas automobilis yra centrinė miesto gatvė, kurioje didelis transporto ir žmonių judėjimas, čia išsidėstę bankų skyriai ir parduotuvės, todėl akivaizdžiai buvo sukeltas ne tik pavojus eismo saugumui, bet sukeltas aplinkinių nepasitenkinimas tokiu vairuotojo elgesiu. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas nurodė, kad žmonių reakciją į tokį vairuotoją elgesį buvo itin neigiama, juolab tokius veiksmus atliekant patruliuojančių pareigūnų akivaizdoje.

Taigi S.M. tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 19, 37, 133 punktų reikalavimus ir akivaizdu, kad kelių eismo taisykles pažeidė dėl chuliganiškų paskatų, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių saugumui.

Kaip minėta, S.M. veika kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas) ir ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį (nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja taisyklės). Tačiau šios veikos konkuruoja kaip visuma ir dalis, tai yra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta veika apima ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4414/2009), todėl nustačius chuliganiško vairavimo sudėtį, tame tarpe ir nesilaikant reikalavimo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, protokole ir nutarime pagrįstai konstatuojamas kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimas, tačiau veikos atskirai pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nereikia. Sprendžiant ar veika yra chuliganiškas vairavimas ar elementarus kelių eismo taisyklių pažeidimas, reikėtų įvertinti kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, atsakant į klausimą ar kelių eismo taisyklės, tame tarpe ir nepraleidžiant per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo, pažeistos dėl neatsargumo ar tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų eismo dalyviams. Kaip nustatyta iš aukščiau aptartųjų įrodymų, akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti tyčia (ATPK 10 str.) demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, o tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą, todėl S.M. veiksmai, tame tarpe ir nesilaikant KET 37 punkto reikalavimų kvalifikuotini ne kaip atskira ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika, o kaip veika numatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes šis kelių eismo taisyklių pažeidimas yra padarytas būtent chuliganiško vairavimo pasekmėje.

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina teisės pažeidimo įvykį, veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį aukščiau aptartaisiais įrodymais įrodyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato, kad už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui numatyta administracinė nuobauda - bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Iš 2009 m. rugsėjo 14 d. pažymos Nr. 674 duomenų (b.l.16) nustatyta, kad S.M. už KET pažeidimus administracine tvarka baustas 2008-12-23 pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir paskirta administracinė nuobauda 170 litų bauda, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes ir laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, skiriama administracinė nuobauda – 1500 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S.M. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 215802, kuriuo S.M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

S.M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 1500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.