Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Donato Jatužio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas I. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Nuosprendžiu priteista iš I. G. O. K. 724,05 Eur, K. B. 196,94 Eur, UAB „4finance“ 289,62 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 23 d., 12 val. 09 min., Marijampolės pataisos namuose Sporto g. 7, Marijampolėje, I. G. pateikė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtinas priemones – D. Z. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), A. Ž. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir N. J. AB „DNB“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. rugsėjo 23 d., 12 val. 09 min., I. G. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam V. J. į laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiojo banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko V. J. telefonu padiktavo savo „DNB“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, taip I. G. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „DNB“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu, I. G. prisijungė prie nukentėjusiojo V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas: pervedė 5000 Lt (1148,10 Eur) iš šios sąskaitos į D. Z. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke; 9200 Lt (2664,50 Eur) į N. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „DNB“; 9500 Lt (2751,39 Eur) į A. Ž. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“. Taip I. G. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą nukentėjusiajam V. J. priklausantį turtą – 23 700 Lt (6863,99 Eur), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. Z., N. J. ir A. Ž. sąskaitos buvo užblokuotos, ir šiais savo veiksmais J. P. padėjo I. G. įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d., 17 val. 27 min., Marijampolės pataisos namuose Sporto g. 7, Marijampolėje, I. G. pateikė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – A. S. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. spalio 1 d., apie 17 val. 27 min., I. G. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai J. R. į laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu pakeitęs balsą melagingai prisistatė policijos pareigūne bei pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiosios banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko J. R. telefonu padiktavo jam savo „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, taip I. G. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – J. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to neteisėtai perdavė šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris I. G. nurodymu iš kompiuterinės sistemos IP adr.: (duomenys neskelbtini), UAB „M.“, registruotos adr. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, neteisėtai panaudodamas J. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, inicijavo bei atliko finansines operacijas: UAB „4finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje J. R. vardu užpildė paraišką paskolai gauti ir pervedė 0.01 Lt registracijos mokestį, po ko kredito bendrovei suteikus ir pervedus 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio paskolą, 1000 Lt (289,62 Eur) iš J. R. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“; UAB „M. C.“ internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt J. R. vardu užpildė paraišką paskolai gauti ir pervedė 0.01 Lt registracijos mokestį, po ko kredito bendrovė suteikė 3000 Lt (868,86 Eur) dydžio paskolą ir pervedė šią sumą į J. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, taip I. G. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą nukentėjusiajai J. R. priklausantį turtą – 3000 Lt (868,86 Eur), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. R. ir A. S. sąskaitos buvo užblokuotos, ir šiais savo veiksmais J. P. padėjo I. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

J. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2014 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 2 d., 12 val. 48 min., Marijampolės pataisos namuose Sporto g. 7, Marijampolėje, I. G. pateikė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – E. L. AB „Šiaulių bankas“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. spalio 2 d., apie 12 val. 48 min., I. G. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į O. K. laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitęs balsą prisistatė policijos pareigūne bei pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiosios banko sąskaita naudojasi kiti asmenys, po ko O. K. telefonu padiktavo jam savo „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – O. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu, I. G. prisijungė prie nukentėjusios O. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją: pervedė 2500 Lt (724,05 Eur) iš šios sąskaitos į E. L. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Šiaulių bankas“, ir taip I. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai O. K. priklausantį turtą – 2500 Lt (724,05 Eur), ir šiais savo veiksmais J. P. padėjo I. G. įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Jis taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 8 d., 12 val. 55 min., Marijampolės pataisos namuose Sporto g. 7, Marijampolėje, I. G. pateikė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – Ž. L. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to I. G. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į R. M. laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos pareigūnu pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiojo banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko R. M. telefonu padiktavo jam savo „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, taip I. G. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – R. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas „Acer“ nešiojamuoju kompiuteriu ir jame esančiu internetu, I. G. prisijungė prie nukentėjusiosios R. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas: banke „Swedbank“ R. M. vardu užpildė paraišką 3700 Lt (1071,59 Eur) paskolai gauti, bankui suteikus paskolą, gautus pinigus iš R. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 3700 Lt (1071,59 Eur) pervedė į Ž. L. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“. Taip I. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. M. priklausantį turtą – 3700 Lt (1071,59 Eur), ir šiais savo veiksmais J. P. padėjo I. G. įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

J. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 9 d., 11 val. 13 min., Marijampolės pataisos namuose Sporto g. 7, Marijampolėje, I. G. pateikė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – M. B. AB „Šiaulių bankas“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. lapkričio 9 d., apie 11 val. 13 min., I. G. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į K. B. laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs policijos pareigūnu pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiojo banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko K. B. telefonu padiktavo jam savo „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu ir jame esančiu mobiliuoju internetu I. G. prisijungė prie nukentėjusiojo K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas: UAB „4finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje K. B. vardu užpildė paraišką 1000 Lt (289,62 Eur) paskolai gauti ir pervedė 0.01 Lt registracijos mokestį, po ko kredito bendrovei suteikus ir pervedus 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio paskolą, 1500 Lt (434,43 Eur) iš K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į M. B. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“; po to atliko 50 Lt (14,48 Eur) pervedimą papildyti UAB „Tele2“ „Pildyk“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaitą, atliko 30 Lt (8,68 Eur) pervedimą papildyti UAB „Tele2“ „Pildyk“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaitą, atliko 50 Lt (14,48 Eur) pervedimą papildyti UAB „Omnitel“ „Ežio“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaitą, atliko 50 Lt (14,48 Eur) pervedimą papildyti UAB „Omnitel“ „Ežio“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaitą, ir tokiu būdu I. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. B. priklausantį turtą – 1680 Lt (486,56 Eur), ir šiais savo veiksmais J. P. padėjo I. G. įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria J. P. išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dvi veikos), BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (trys veikos), BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. (penkios veikos) ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir J. P. dėl visų veikų pripažinti kaltu ir jam paskirti bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, atitinkamai pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo ir civilinius ieškinius priteisti solidariai iš I. G. ir J. P., paliekant nepakeistą nuosprendžio dalį dėl I. G. nuteisimo, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl J. P. išteisinimo.

Skundžiamu nuosprendžiu J. P. išteisintas dėl to, kad pateikdamas I. G. nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtinas priemones – D. Z., A. Ž., N. J., A. S., E. L., Ž. L. ir M. B. bankų sąskaitų numerius, taip padėjo I. G. padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dvi veikos), BK 182 str. 1 d. (trys veikos), BK 215 str. 1 d. (penkios veikos), t. y. 2014 m. rugsėjo 23 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant V. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; 2014 m. spalio 1 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant J. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; 2014 m. spalio 2 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant O. K. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis; 2014 m. lapkričio 8 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant R. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; 2014 m. lapkričio 9 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant K. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais J. P. išteisinančiais motyvais matyti, jog apylinkės teismas nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu J. P. duotais parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvuodamas tuo, jog šie jo parodymai yra nenuoseklūs ir keliantys abejonių. Teismas taip pat nesirėmė ir I. G. parodymais apie tai, jog bankų sąskaitų numerius jam davė būtent J. P., motyvuodamas tuo, kad I. G. parodymai taip pat yra nenuoseklūs. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus įrodymus ir J. P. teisme duotus parodymus, galima daryti tik prielaidą, jog J. P., perduodamas I. G. kažkokio asmens banko sąskaitos duomenis, žinojo, kad tie duomenys bus naudojami nusikalstamai veikai padaryti, bet prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Be to, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog sąskaitos duomenys, apie kurių perdavimą I. G. kalba J. P., buvo panaudoti nusikalstamai veikai padaryti. Apylinkės teismo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas J. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais nenuosekliais parodymais apie nusikalstamų veikų padarymą, kuriuos teisme jis paneigė, ir I. G. nenuosekliais parodymais apie bendrininko dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, todėl teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad J. P. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl to jis išteisintinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, išsamiai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, visiškai sutinka su prokuroro skundo argumentais dėl nepagrįsto J. P. išteisinimo.

BPK 20 str. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Baudžiamojo proceso įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Įrodymais gali būti ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tariamas versijas. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimą (pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai ir kt.), gavimo šaltinį (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami tam tikri duomenys. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie J. P. padarytas nusikalstamas veikas ir jo tyčios turinį, neatsižvelgė į kai kurias reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir jų nevertino bendrame duomenų kontekste bei nesiekė pašalinti byloje esančių abejonių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad J. P. dalyvavo padarant jam kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, tarp jų ir apeliacinės instancijos teisme gautus papildomus duomenis, priešingai nei apylinkės teismas, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje visiškai pakanka įrodymų pripažinti, kad J. P. dalyvavo įvykdant jam kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Apylinkės teismas suabejojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie įvykdytas nusikalstamas veikas, tačiau nevertino tos aplinkybės, jog šiuos itin detalius parodymus jis davė savo noru ir laisva valia (priešingų patikimų duomenų teismui nėra pateikta). Šiuo atveju ne mažiau svarbu yra ir tai, kad pats J. P. kreipėsi į pataisos namų administraciją, pranešdamas apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Iki to momento ikiteisminio tyrimo įstaiga nedisponavo jokiais objektyviais duomenimis apie tai, kad jis įvykdė ar savo veiksmais prisidėjo prie tiriamų nusikalstamų veikų įvykdymo. Šių aplinkybių apylinkės teismas taip pat nevertino ir į jas neatsižvelgė. Susipažinus su pirminiais J. P. duotais parodymais darytina išvada, kad tik asmuo, tiesiogiai dalyvavęs vykdant nusikalstamas veikas, galėjo taip nuosekliai ir detaliai paaiškinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, nurodyti naudotas priemones, apibūdinti nusikaltimo padarymo mechanizmą. Tai, jog J. P. iš pradžių visą kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų prisiėmė sau, o vėlesnio tyrimo metu nurodė, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas kartu su I. G., nėra absoliutus pagrindas atmesti ir nesivadovauti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visiškai patvirtino I. G., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę, detaliai ir nuosekliai išdėstė padarytų nusikaltimų aplinkybes, nurodė, kada, iš kokio mobiliojo ryšio telefono ir kokiu būdu išviliojo iš nukentėjusiųjų elektroninio mokėjimo duomenis, kaip atliko pervedimus, kaip paėmė paskolas, pervedė pinigus į kitų asmenų sąskaitas, kurias, aktyviai padedant J. P., gavo iš J. P., taip pat parodė, jog po nusikaltimų įvykdymo būtent J. P. bendraudavo su asmenimis, į kurių sąskaitas buvo pervesti nukentėjusiųjų pinigai ir derino tų pinigų išgryninimo bei perdavimo tretiesiems asmenims klausimus. Šiuos I. G. parodymus visiškai patvirtina ir kiti bylos įrodymai – nukentėjusiųjų parodymai, kurie nurodė, kada ir kaip iš jų buvo išvilioti elektroninio mokėjimo priemonių duomenys, taip pat byloje esantys gauti dokumentai iš kredito įstaigų, įvairių bankų, iš mobiliojo ryšio operatorių, kuriuose nurodyta, kada, iš kokių telefonų, iš kokių bazinių stočių apimties teritorijos buvo atlikti skambučiai nukentėjusiesiems ir kt. Nagrinėjamoje byloje buvo apklausti ir liudytojai, į kurių sąskaitas buvo pervesti kitų jiems nežinomų asmenų pinigai. Dalis jų pinigus grąžino atgal, dalis liudytojų tuos pinigus perdavė nenustatytiems asmenimis, paaiškinę tokio perdavimo aplinkybes – sulaukė skambučių iš pažįstamų arba mažai pažįstamų asmenų, kurie nurodė esant galimybei paimti iš bankomatų pinigus ir juos perduoti atvykusiems asmenims. Taigi atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija, priešingai nei apylinkės teismas, neturi pagrindo abejoti I. G. parodymais, kuris nuoširdžiai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio neskundžia ir kurie visiškai patvirtina J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, kad davė banko sąskaitų numerius J. P., kuris pats paskambinęs jo to prašė, apeliacinės instancijos teisme parodė ir kaip liudytojas apklaustas L. D., o tai tik dar kartą patvirtina I. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad duomenis apie banko sąskaitas, į kurias pervedė apgautų žmonių pinigus, jis gavo iš J. P.. Pažymėtina ir tai, jog ir pats J. P. ne kartą teisiamojo posėdžio metu nurodė, tą jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, kad yra davęs I. G. kelias banko sąskaitas, bet pateikė versiją, jog neva nežinojo, kokiam tikslui šios sąskaitos yra skirtos. Ši J. P. versija atmetama kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ją paneigia pirmiau jau aptarti duomenys, kuriuos įvertinus nekyla jokių abejonių, jog jis puikiai žinojo ir suprato, kam yra skirti ir kokiam tikslui bus naudojami I. G. pateikti banko sąskaitų numeriai, suvokė savo veiksmų pasekmes bei jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kad J. P. puikiai žinojo, kam reikalingos tos sąskaitos, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas L. D., kuris parodė, jog pataisos namuose visi tai žino, o J. P. jis dar ir buvo paaiškinęs, kam tos sąskaitos naudojamos. Maža to, J. P. jau yra teistas už analogiškas veikas įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-29 nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, be kita ko, pasireiškė ir aktyviais veiksmais atliekant neteisėtas finansines operacijas, t. y. jis pervedė iš nukentėjusiojo asmens banko sąskaitos į kitų asmenų sąskaitas apgaulės būdu gautus kreditus, o tai tik dar kartą patvirtina jo suvokimą apie nusikalstamo sukčiavimo įvykdymo schemą ir kartu paneigia jo versiją, kad jis nesuprato, kam buvo skirtos jo I. G. duotos banko sąskaitos. J. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog parodymus prieš save jis davė įkalbėtas ir seksualiai sugundytas tyrėjos K. S., su kuria juos siejo artimi santykiai. Ši jo versija taip pat atmetama kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms bei vertinama tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja K. S. paneigė J. P. nurodytas aplinkybes, kad jo parodymai buvo išgauti dėl jos įtakos, gundymų ar pan. Pasak K. S., tarp jos ir J. P. jokių artimų santykių nebuvo, jai nereikėjo įtikinėti ar prašyti J. P. duoti parodymus apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas, nes jai gavus tirti šią bylą, J. P. jau buvo apklaustas kaip įtariamasis dėl visų epizodų ir visiškai pripažinęs savo kaltę, išsamiai ir detaliai nurodęs, kaip buvo vykdomos nusikalstamos veikos, atskleidęs jų mechanizmą. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga buvo akivaizdžiai matyti, kad veikos buvo padarytos ne jo vieno, nors jis visą kaltę buvo prisiėmęs sau ir tuo metu tik jam vienam buvo pareikšti įtarimai. Kadangi byloje buvo tam tikrų duomenų ir dėl I. G., etapavo jį į areštinę ir pareiškė jam įtarimus dėl tų pačių veikų, kaip ir J. P.. I. G. davus parodymus viskas tapo aišku, nes jis ne tik pripažino savo kaltę dėl visų veikų, bet ir davė išsamius parodymus tiek apie savo paties, tiek ir apie J. P. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kurie atitiko esamus bylos įrodymus ir nusikaltimų padarymo aplinkybes. I. G. skambindavo nukentėjusiesiems, nes mokėjo pakeisti balsą, o J. P. pasirūpindavo banko sąskaitų numeriais. Tai buvo jų iš anksto aptarta. Po I. G. apklausos jai buvo likę tik patikslinti J. P. jau duotus parodymus, ką ji ir padarė, papildomai apklausė J. P., kuris sutiko su I. G. pozicija, parodymus davė savo noru ir laisva valia. Netikėti šiais K. S. parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, nes jie neprieštarauja esamai bylos medžiagai, kurioje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymus būtų davęs ne savo noru. Be to, apeliacinės instancijos teisme tikrinant šią J. P. versiją dėl jo ir tyrėjos K. S. galimų tarpusavio santykių, buvo išsiųstas paklausimas Utenos VPK ir gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog atlikus patikrinimą kokių nors nestatutinių santykių tarp J. P. ir K. S. nustatyta nebuvo.

Taigi apibendrinus konstatuotina, jog J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nuteistojo I. G., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti pirmiau paminėti rašytiniai bylos įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai daryti, jog J. P. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d ir 182 str. 1 d. (dvi veikos), BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (trys veikos), BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. (penkios veikos), o būtent, pateikdamas I. G. nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtinas priemones – D. Z., A. Ž., N. J., A. S., E. L., Ž. L. ir M. B. bankų sąskaitų numerius, taip padėjo I. G. padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dvi veikos), BK 182 str. 1 d. (trys veikos), BK 215 str. 1 d. (penkios veikos), t. y. 2014 m. rugsėjo 23 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant V. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; 2014 m. spalio 1 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant J. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; 2014 m. spalio 2 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant O. K. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis; 2014 m. lapkričio 8 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant R. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; 2014 m. lapkričio 9 d. neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, panaudojant K. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija, skirdama J. P. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

J. P. iš viso padarė dešimt nusikalstamų veikų, iš kurių penkios veikos priskiriamos nesunkių, o penkios veikos – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo padarytos veikos yra tyčinės, dvi iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Vertinant J. P. asmenybę matyti, kad jis prieš tai teistas 14 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu teistas už analogiškų veikų padarymą. Aptariamas veikas J. P. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šiuo metu jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš pateiktos jo bausmės atlikimo vietos charakteristikos matyti, kad bausmės atlikimo vietoje jo elgesys vertinamas neigiamai, jis daug kartų baustas drausmine tvarka, neturi teigiamos darbinės motyvacijos, jo elgesio dinamika teigiama linkme nesikeičia. Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina J. P., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, jo nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir jų laikytis bei leidžia teigti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos dėl jo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus J. P. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes J. P. už nusikalstamų veikų padarymą skiriamos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., ir įvykdytas teisingumas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms J. P. paskirtų bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatyti jų vidurkiai.

J. P. paskirtos bausmės bendrinamos apimant ir iš dalies jas sudedant.

Šiuo nuosprendžiu pripažinus J. P. kaltu, atitinkamai keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo ir civiliniai ieškiniai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtai turtinei žalai atlyginti priteisiami solidariai iš J. P. ir I. G..

Byloje gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 179,49 Eur apmokėjimo už J. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias prašoma priteisti iš jo valstybės naudai. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroro ir gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo būtinas dalyvavimas apeliaciniame procese, o kaltinamajam atsisakyti nuo gynėjo apeliaciniame procese nenumatyta, tai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgus į tai, Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus prašymas iš J. P. valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., teismas

nusprendžia:

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nuosprendžio dalį dėl J. P. išteisinimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. (dėl 2014-09-23 veikos) ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl 2014-09-23 veikos) ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. (dėl 2014-10-01 veikos) ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dėl 2014-10-01 veikos) ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. (dėl 2014-10-02 veikos) ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. (dėl 2014-10-02) veikos ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. (dėl 2014-11-08 veikos) ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvė atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. (dėl 2014-11-08 veikos) ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. (dėl 2014-11-09 veikos) ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

J. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. (dėl 2014-11-09 veikos) ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., J. P. pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., po to šias subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę J. P. paskirti atlikti pataisos namuose.

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir priteisti O. K. 724,05 Eur, K. B. 196,94 Eur, UAB „4finance“ 289,62 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti solidariai iš J. P. ir I. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.