Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-88-295/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-08
Bylos Nr.
II-88-295/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00382-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-88-295/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00382-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 19.20.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant T. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. M.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2017 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo gautas T. S. (toliau ir – pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 3 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 3 d. jis negalėjo patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso G. L. – S. ir T. S., kadangi buto durų niekas neatidarė, o durų spyna buvo savavališkai pakeista. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems atvykus, duris atidarė pareiškėjo buvusios sutuoktinės motina J. L..

Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo registruotas T. S. 2016 m. gruodžio 12 d. skundas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. T. S. su mažamete dukra L. S. negalėjo patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes jų niekas neįleido. Pareiškėjas nurodė, jog jis su G. L. – S. yra išsituokę, buvusi sutuoktinė buvo įpareigota netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe, tačiau buto durų spyna buvo savavališkai pakeista, jam buvo duotas netinkamas raktas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. M., atlikusi tyrimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2017 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, motyvuodama tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2017 m. sausio 6 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos panaikinti kaip nepagrįstą, nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus neginčijamus įrodymus, liko neįvertintas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nebuvo išsamiai ištirtos visos įvykio aplinkybės. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo buvusi sutuoktinė G. L. – S. savavališkai, tai yra neturėdama T. S. sutikimo ir jam nepranešusi, pakeitė jiems nuosavybės teise po 1/2 buto dalį priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną. Be to, buvusi pareiškėjo sutuoktinė davė T. S. netinkamą raktą, kuriuo atrakinti buto durų spynos negalėjo. Šie G. L. – S. veiksmai, pareiškėjo manymu, turi administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti pradėta.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra argumentuotas, pagrįstas tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais bei galiojančiais teisės aktais, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdžio metu T. S. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir nurodė, jog teismui pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrąja daline nuosavybės teise priklauso T. S. ir G. L. – S. po 1/2 dalį, todėl pareiškėjas turi lygiai tokią pat teisę naudotis minėtu nekilnojamu turtu kaip ir jo buvusi sutuoktinė. T. S. minėjo, jog jis į butą patekti negalėjo jau ne vieną kartą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė, jog tarp T. S. ir G. L. – S. kilę konfliktai yra įsisenėję, pastarosios veiksmuose savavaldžiavimo požymių nenustatyta, todėl pagrįstai buvo priimtas skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, T. S. kreipėsi į policijos instituciją dėl savavaldžiavimo, nurodydamas, jog G. L. – S., savavališkai pakeitusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną ir davusi pareiškėjui netinkamą raktą, trukdė T. S. patekti į minėtą butą, kuris bendrąja daline nuosavybės teise, tai yra po ½ buto dalį, priklauso sutuoktiniams G. L. – S. ir T. S.. Tyrimo metu apklausta G. L. – S. nurodė, jog kartu su T. S. ji nebegyvena nuo 2015 m. pavasario, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis išsikraustė gyventi į tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) rajone, kartu išsivežė ir visus savo daiktus. G. L. – S. neneigė 2016 m. pavasarį ar vasaros pradžioje pakeitusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, nes buvo pamestas raktas, tačiau pažymėjo, jog ji naują raktą T. S. perdavė 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant minėto skyriaus darbuotojoms. G. L. – S. teigimu, 2016 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d., kai buvo kreiptasi į policiją dėl sutuoktinio nepatekimo į butą, jos namuose nebuvo, tačiau nurodė, jog T. S. nuo buto raktą turi ir gali į jį patekti bet kuriuo metu. G. L. – S. tikino, jog nei ji, nei jos motina niekada netrukdė T. S. patekti į abiem sutuoktiniams bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. ANK 518 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jeigu dėl to nebuvo padaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Iš faktinių bylos medžiagos aplinkybių matyti, jog tarp T. S. ir G. L. – S. vyksta santuokos nutraukimo procesas, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismo sprendimas ginčo klausimu yra priimtas, tačiau dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas ir dėl turto dalybų, skolinių įsipareigojimų, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo, kurie besąlygiškai yra civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas. Vertindamas tiek T. S., tiek G. L. – S. veiksmus dėl naudojimosi abiem sutuoktiniams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu, teismas konstatuoja, jog tarp sutuoktinių kilusios konfliktinės situacijos priežastis yra būtent šiuo metu tarp jų vykstantis skyrybų procesas. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrąja daline nuosavybės teise priklauso T. S. ir G. L. – S. po 1/2 dalį, todėl pastarieji turi lygias teises naudotis jiems priklausančiu turtu savo nuožiūra. Faktinė aplinkybė, kad G. L. – S. pakeitė minėto buto durų spyną, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas - savavaldžiavimas. Tyrimo metu tikslinant 2016 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. įvykių aplinkybes, kai, T. S. teigimu, jis negalėjo patekti į butą, G. L. – S. veiksmuose tyčios neįleisti T. S. į butą ar piktybiško trukdymo patekti į jį nenustatyta. Priešingai, byloje yra gauta duomenų, jog G. L. – S. yra davusi T. S. raktą nuo naujai pakeistos buto durų spynos, kad pastarasis niekieno nevaržomas bet kuriuo metu galėtų patekti į jam bendrąja daline nuosavybe priklausantį būstą. Be to, savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo G. L. – S. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.

Byloje pareiškėjo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 18 d. antstolio M. D. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija, jog 2016 m. rugpjūčio 18 d. 16 val. 00 min. T. S. negalėjo patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi turimas raktas netiko ir durų spynos atrakinti nepavyko. Užfiksuota faktinė aplinkybė neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kadangi, G. L. – S. teigimu, ji minėto buto durų spyną buvo pakeitusi 2016 m. pavasarį ar vasaros pradžioje, o naują raktą T. S. įteikė 2016 m. rugsėjo 21 d., todėl dėl nurodytų priežasčių 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas turimu raktu negalėjo atsirakinti buto durų. Nepaisant to, skundžiamas nutarimas buvo priimtas atlikus tyrimą dėl 2016 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. įvykių, todėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. antstolio M. D. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra reikšmingas sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo klausimą ir teismas juo nesivadovauja.

Tarp pareiškėjo ir G. L. – S. kilę nesutarimai dėl turto dalybų ar jo naudojimosi tvarkos yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl T. S., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Pažymėtina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas pradėti administracinę teiseną G. L. – S. atžvilgiu negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. M., išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl tenkinti T. S. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2017 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius