- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- P-63-98-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- N. D.
- Atsakovas
- Lietuvos standartizacijos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 80.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A‑756-646/2008 pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovui Lietuvos standartizacijos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. D. (toliau – pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Standartizacijos departamentas) direktoriaus 2007 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. P-28, kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja nurodė, kad nuobauda jai paskirta už tai, jog ji 2007 m. sausio 15 d. darbo metu apie 15 val. išvyko į priėmimą pas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) sekretorę negavusi tiesioginio vadovo leidimo. Pareiškėjos nuomone, nuobauda paskirta neteisėtai. Paaiškino, kad ji buvo užsirašiusi į priėmimą pas Aplinkos ministerijos sekretorę J. J. , paskirtą kuruoti standartizaciją, dėl tęstinių Standartizacijos departamento vadovybės priekabiavimų. Priėmimo dieną ji nėjo pietauti ir buvo numačiusi paprašyti Standartizacijos departamento vadovybės leidimo trumpam išeiti iš darbo. Pažymėjo, kad Standartizacijos departamento direktoriui paskambinus kitu klausimu ji paprašė šio leidimo, informuodama, kad nėjo pietauti ir leidus direktoriui 15 val. turėtų išeiti pas Aplinkos ministerijos sekretorę į priėmimą. Nurodė, jog Standartizacijos departamento direktorius sutikimo nedavė. Paprašyti leidimo direktoriaus pavaduotojo, kuriam ji yra tiesiogiai pavaldi, ji negalėjo, kadangi tuo metu kabinete jo nebuvo (niekas nekėlė telefono ragelio). Paaiškino, kad Aplinkos ministerijos sekretorė priima tik darbo metu, iš anksto paskirtu priėmimo laiku, todėl Standartizacijos departamento direktoriui uždraudus jai išvykti buvo pažeistos jos teisės apskųsti neteisėtus Standartizacijos departamento vadovybės veiksmus institucijos, kuriai yra pavaldus Standartizacijos departamentas, vadovybei. Teigė, jog skiriant tarnybinę nuobaudą neatsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Kadangi ji dirbo pietų pertrauktos metu ir iš darbo į priėmimą pas Aplinkos ministerijos sekretorę išėjo apie pusę trijų, darbo vietoje nebuvo mažiau nei dvi darbo laiko valandas. Manė, kad toks trumpas jos nebuvimas darbo vietoje turėjo mažiau įtakos darbo rezultatams nei Standartizacijos departamento vadovybės ilgalaikiai trukdymai jai vykdyti tiesiogines pareigas. Pabrėžė, jog Standartizacijos departamento vadovybė persekiodama ją už kritiką ir skirdama nepagrįstą nuobaudą pažeidė Konstitucijos 22, 28, 33 straipsnių, Valstybės tarnybos įstatymo 3, 29 straipsnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 12 punkto, Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintų Lietuvos standartizacijos departamento Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 42 punkto reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 8 punktu, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėja Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku išvykdama iš darbo vietos į kitą įstaigą turėjo gauti tiesioginio vadovo leidimą. Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 22 d. pareiškėja išvyko iš darbo vietos pas Aplinkos ministerijos sekretorę, neprašiusi ir negavusi savo tiesioginio vadovo – Standartizacijos departamento direktoriaus pavaduotojo B. R. leidimo, nors apie numatomą priėmimą ji žinojo jau prieš tris dienas. Tai, kad pareiškėja priėmimo dieną paskambinusi tiesioginiam vadovui jo nerado, nepateisina išvykimo iš darbo negavus leidimo. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja, prašydama leidimo išvykti iš darbo, privalėjo vadovautis Vidaus tvarkos taisyklių 73, 74 punktais. Teismo nuomone, pareiškėjai, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu užėmusiai Standartizacijos departamento struktūrinio padalinio vadovo pareigas, keliami aukštesni reikalavimų standartai negu eiliniams valstybės tarnautojams, todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja, kuri pati yra vadovaujanti valstybės tarnautoja ir yra atsakinga už darbo drausmę jos vadovaujamame Standartizacijos departamento struktūriniame padalinyje, neprašydama savo tiesioginio vadovo leidimo išvykti darbo laiku į kitą įstaigą ir nevykdydama Standartizacijos departamento vadovo nurodymo neišvykti, ne tik pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 43 straipsnio 5 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 5.2, 7.1, 9.4 punktų, Standartizacijos departamento Metodinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Standartizacijos departamento direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. P-35, 3, 9 punktų ir skyriaus „Kita informacija“, Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto, Lietuvos standartizacijos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos taisyklių, patvirtintų Standartizacijos departamento direktoriaus 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-37, 4, 5.1 punktų nuostatas, bet tokiu savo elgesiu parodė neigiamą pavyzdį pavaldiems valstybės tarnautojams, elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai. Neleidimas išvykti darbo metu į kitą įstaigą pats savaime negali būti traktuojamas kaip įstaigos vadovo veiksmas, pažeidžiantis valstybės tarnautojo teises. Pareiškėja, manydama, kad Standartizacijos departamento vadovas, neleisdamas jai išvykti į priėmimą pas Aplinkos ministerijos sekretorę, pažeidė atitinkamus teisės aktus ir jos teises, turėjo teisę raštu apskųsti šiuos Standartizacijos departamento direktoriaus veiksmus aukštesniam pareigūnui. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2007 m. sausio 22 d. pareiškėja dirbo pietų pertraukos metu, nėra įrodyta ir nagrinėjamu aspektu nėra reikšminga. Teismas laikė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja negalėjo nevykdyti Aplinkos ministerijos, kuriai pavaldus Standartizacijos departamentas, sekretorės pavedimo, kadangi į priėmimą pareiškėja buvo užsiregistravusi savo iniciatyva. Teismas konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, teisės aktų nustatyta tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista, skundžiamas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punkto reikalavimus, todėl naikinti Standartizacijos departamento direktoriaus 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. P-28, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo 2007 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. P-28, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda už išvykimą iš darbo vietos be vadovo leidimo, todėl nenagrinėtini pareiškėjos skundo argumentai dėl atsakovo veiksmų ją persekiojant už kritiką Standartizacijos departamento atžvilgiu. Teismas nurodė, jog tarnybiniai ginčai tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl jai paskirtų tarnybinių nuobaudų už pavedimo neįvykdymą ir už Valstybės tarnautojų etikos taisyklių pažeidimą reiškiant pastabas dėl Lietuvos standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto buvo išnagrinėti administracinėse bylose Nr. I-6343-15/2007, Nr. I‑7125-12/2007.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, jog bendrąsias valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės taisykles nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 15 straipsnyje yra įtvirtintos valstybės tarnautojų pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (1 d. 1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.); laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (1 d. 5 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1 d. 6 p.) ir kt. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968) II skirsnyje ,,Valstybės tarnautojų veiklos etikos principai“ taip pat nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.), būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams (5.2 p.), asmeniškai atsakyti už savo sprendimus (7.1 p.). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-21, 11 punktą už padaliniams nustatytų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, darbo drausmę ir tarnautojų teisės pažeidimų prevenciją padaliniuose, direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo rašytinių ir žodinių pavedimų deramą vykdymą asmeniškai yra atsakingi padalinių vadovai. Atkreipė dėmesį, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17 val. ir pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 val. pailsėti ir pavalgyti. Iš Metodinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (su kuriuo pareiškėja pasirašė susipažinusi 2006 m. balandžio 20 d.) matyti, kad metodinio skyriaus vedėja buvo pavaldi ir atskaitinga Standartizacijos departamento direktoriaus pavaduotojui. Nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 8 punktą valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai jie, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos. Teismas, remdamasis teisės normų sisteminiu ir teleologiniu aiškinimu, padarė išvadą, kad valstybės tarnautojas, norėdamas darbo laiku pasitraukti iš tarnybos vietos turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą, gi pasitraukimas be tokio sutikimo pagrįstai laikytinas tarnybiniu nusižengimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog 2007 m. sausio 15 d. apie 15 val. ji pasitraukė iš tarnybos negavusi tiesioginio savo vadovo – Standartizacijos departamento direktoriaus pavaduotojo sutikimo, ir pripažįsta, kad Standartizacijos departamento direktorius jai netgi neleido išeiti iš tarnybos. Pastebėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja vizitui pas Aplinkos ministerijos sekretorę buvo užsirašiusi iš anksto, prieš kelias dienas, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę savo pasitraukimą iš tarnybos suderinti su tiesioginiu vadovu. Pareiškėja nebuvo gavusi Aplinkos ministerijos sekretorės pavedimo atvykti į ministeriją, priešingai, ji buvo gavusi Standartizacijos departamento direktoriaus pavedimą neišvykti iš tarnybos ir atlikti kitą jai vadovybės pavestą darbą, kurį padaryti ji vėlavo. Teismas konstatavo, kad nevykdydama Standartizacijos departamento vadovo nurodymo pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 43 straipsnio 5 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat ir Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto nuostatas. Laikė, kad pareiškėjai ginčijamu atsakovo įsakymu buvo paskirta pati švelniausia nuobauda – pastaba – pagrįstai ir teisėtai, laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių. Teismas akcentavo, kad byloje neginčijamos pareiškėjos konstitucinių bei Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytos teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir kitus veiksmus, kurie, pareiškėjos manymu, yra jos persekiojimas už kritiką, tačiau šias ir kitas savo teises bei laisves pareiškėja privalo realizuoti nepažeisdama įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatytų jai, kaip valstybės tarnautojai. Teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
IV.
Pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A‑756-646/2008. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A‑756-646/2008 ir 2008 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio protokole yra įrašyti neatitinkantys tikrovės ir teisės aktams prieštaraujantys Standartizacijos departamento bei jo atstovo šioje byloje teiginiai, kurie galėjo turėti įtakos priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.
2. Byloje pateiktas Standartizacijos departamento vadovybės veiksmus, susijusius su priekabiavimu prie pareiškėjos, įrodančių dokumentų sąrašas (2007 m. kovo 19 d.) ir dokumentų kopijos, įrodančios šiuos neteisėtus Standartizacijos departamento vadovybės veiksmus. Šiais neteisėtais veiksmais, kurie buvo organizuoti Standartizacijos departamento vadovybės, t. y. direktoriaus B. Š. ir direktoriaus pavaduotojo B. R. , jiems pasitelkus pavaldžius asmenis, po to, kai pareiškėja pateikė pastabas dėl Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, ji buvo persekiojama ir prie jos buvo priekabiaujama, tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistos Valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo, 10 straipsnio nuostatos, draudžiančios persekioti už kritiką.
3. Byloje pateikti pareiškėjos persekiojimo faktai yra tikrosios priežastys, kodėl ji, vadovaudamasi teisės aktų suteiktomis teisėmis, buvo priversta kreiptis į Aplinkos ministeriją ir, užsirašiusi į priėmimą pas ministerijos sekretorę, jos paskirto priėmimo laiku turėjo išvykti į Aplinkos ministeriją, ir į šias priežastis turėjo būti atsižvelgta atliekant tyrimą.
4. Teismo posėdžio metu Standartizacijos departamento atstovų pareiškėja paklausė keletą klausimų, tačiau tai neužfiksuota protokole. Standartizacijos departamento atstovų pateikti, tačiau neužfiksuoti, faktai bylos nagrinėjimui yra ypač svarbūs, įrodantys persekiojimą ir pagrindžiantys ėjimą į Aplinkos ministeriją, dėl ko pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda (pastaba).
5. Atsakydamas į pareiškėjos klausimą, ar pripažįsta, kad Tarnybinės etikos komisijos sudėtis buvo pakeista po to, kai ji pateikė savo pastabas dėl Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, A. L. pripažino, kad komisijos sudėtis buvo pakeista 2007 m. lapkričio mėn., t. y. po to, kai buvo pateiktos pareiškėjos pastabos dėl įstatymo projekto.
6. Teismo posėdžio metu departamento atstovas A. L. kalbėjo akivaizdų melą, teigdamas, kad „jos tikslas buvo nuversti direktorių“. Tokiais išgalvotais kaltinimais Standartizacijos departamento atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visa ilgalaikio persekiojimo kampanija departamente buvo organizuota persekiojant pareiškėją už pareikštą kritiką, kuri buvo, A. L. žodžiais, vertinama kaip „noras nuversti direktorių“. Byloje pateikta daug įrodymų, kad pareiškėjos pateiktose pastabose dėl įstatymo projekto nebuvo pateikta jokių faktų apie direktoriaus veiksmus, o pastabos buvo dalykinio pobūdžio, pateiktos turint tikslą pagerinti projektą, kad jis atitiktų teisės aktų, Europos standartizacijos organizacijų reikalavimus ir ginant standartų vartotojų interesus, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos teismo.
7. Teismo posėdžio metu A. L. išsakyti teiginiai, kad su pareiškėja buvo kalbama draugiškai ir geranoriškai, neatitinka tiesos. Byloje yra pateikti įrodymai, kaip pareiškėja buvo persekiojama, kokia atmosfera buvo Tarnybinės etikos komisijos posėdžio metu ir kaip neteisėtai elgėsi patys šios komisijos nariai.
8. Teismo posėdžio metu A. L. pareiškė, kad Tarnybinės etikos komisijoje pareiškėja buvo svarstyta todėl, kad nebuvo kitų būdų ją „sutvarkyti“ (tačiau šie bylai svarbūs Standartizacijos departamento atstovo teiginiai teismo posėdžio protokole neįrašyti).
9. Vadovybės veiksmai, kurie pavaldinį privertė kreiptis į aukštesniąją instituciją, kuriai vadovybė pavaldi, turi būti įvertinti kaip pavaldinio atliktų veiksmų priežastys, nes šie veiksmai turėjo lemiamą reikšmę, dėl ko buvo atlikti veiksmai išeinat į priėmimą pas ministerijos sekretorę. Jos nebuvo išnagrinėtos departamente, ir į tai nebuvo atsižvelgta ir Teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia aplinkybe, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A 756-646/2008 ir 2008 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio protokole yra įrašyti neatitinkantys tikrovės, melagingi ir teisės aktams prieštaraujantys Standartizacijos departamento bei jo atstovo šioje byloje teiginiai, kurie galėjo turėti įtakos priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 dalimi.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą.
Šioje teisės normoje paminėtas nusikalstamas veikas gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašas. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyta nusikalstama šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų bei teisėjų veika.
Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 83 straipsnio 5 dalyje yra numatyta šalių teisė susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų raštu dėl protokolo.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pastabų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo taip pat neteikė, todėl teigti, jog teismo posėdžio protokole nebuvo užfiksuoti tam tikri teiginiai ar buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys teiginiai, nėra pagrindo.
Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka ir su įrodymų vertinimu byloje, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymus ir juos vertinti. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Taigi darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti bylą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu nėra teisinio pagrindo, o kitų proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėja nenurodė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A 756-646/2008 pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovui Lietuvos standartizacijos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.