- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- II-3119-331/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- R. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. V. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. VPK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos r. PK įgaliotasis pareigūnas 2007 m. liepos 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. už tai, kad pastarasis 2007 m. liepos 17 d. apie 15.45 val., Plikių kaime, 11 kilometre, kelyje Klaipėda-Jokūbavas, Klaipėdos r., vairuodamas automobilį, sukdamas į kairę neįsitikino eismo saugumu, nepraleido jį lenkiančio automobilio ir su juo susidūrė. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 145, 153 punktų reikalavimus (b.l. 8).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus m. VPK įgaliotasis pareigūnas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarimu R. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje skyrė – 150 Lt baudą. (b.l. 10).
Šalies argumentai
R. V., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą (b.l. 2-3) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo šį nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad su padarytu pažeidimu nesutinka, vairuodamas automobilį KET reikalavimų nepažeidė, prieš sukdamas į kairę parodė kairį posūkio signalą, persirikiavo arčiau ašinės linijos ir pradėjo sukti į kairę, kai tuo metu į jo automobilio kairės pusės šoną atsitrenkė kitas automobilis. Mano, kad KET 145 ir 153 punktų reikalavimų nepažeidė.
Teisminio nagrinėjimo metu R. V. prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. VPK įgaliotasis pareigūnas 2007-09-18 nutarimu R. V. paskyrė 150 Lt baudą už tai, kad vairuodamas automobilį, sukdamas į kairę neįsitikino eismo saugumu, nepraleido jį lenkiančio automobilio ir su juo susidūrė. Pripažinta, kad minėtais veiksmais pažeidė KET 145, 153 punktų reikalavimus.
Iš ginčo nutarimo nėra aišku, kodėl institucijos pareigūnas padarė išvadą, kad dėl šio eismo įvykio kaltas yra R. V. , t. y. nutarime nėra nurodytos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jos nėra įvertintos. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas, kadangi eismo dalyvių, šiuo atveju R. V. ir E. J. paaiškinimai prieštaringi. Pažymėtina, kad institucijos priimtas nutarimas laikomas pagrįstu, jeigu bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju Vilniaus m. VPK įgaliotasis pareigūnas) įvertina įrodymus visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjęs reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 257 str.). Įrodymų vertinimas įstatymo suponuojamas pilnutiniu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas daro išvadą, kad institucijos pareigūnas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 284 str. reikalavimus, kadangi neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių (ar R. V. kaltas dėl pažeidimo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti).
Šiuo atveju eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų daromų manevrų, t. y. E. J. darė lenkimo manevrą, o R. V. kairįjį posūkio manevrą, kuomet jų automobiliai susidūrė.
Teismas pažymi, jog vairuotojas darydamas lenkimo manevrą išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, todėl šis manevras turi būti atliekamas ypatingai saugiai. Išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą visais atvejais yra pavojingas eismo saugumo atžvilgiu. Prieš lenkdamas vairuotojas privalo parodyti kairiojo posūkio signalą. Baigdamas lenkti, privalo rodyti dešiniojo posūkio signalą. Visais atvejais įspėjamieji signalai turi būti rodomi laiku. Lenkimas galimas tik tada, kai geras matomumas ir laisvas kelias. Lenkdamas vairuotojas privalo netrukdyti priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir didesniu greičiu iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Kiti eismo dalyviai dėl to neturi būti priversti staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Vairuotojas, prieš lenkdamas, privalo įsitikinti, ar nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti, todėl, vairuotojas, kuris ketina lenkti, privalo įvertinti iš paskos važiuojančių vairuotojų veiksmus. Jei iš paskos važiuojantis vairuotojas parodo kairiojo posūkio signalą ir pradeda lenkti, tai lenkiamas vairuotojas privalo duoti kelią ir netrukdyti jo aplenkti. Vairuotojas, ketinantis lenkti, privalo stebėti ne tik iš paskos važiuojančių vairuotojų veiksmus, bet jis privalo įvertinti priekyje važiuojančio vairuotojo veiksmus, kelio ženklinimą, kelio dangos ypatumus (šlapias asfaltas, apsnigta kelio danga, žvyrkelis ir kt). Jei priekyje važiuojantis vairuotojas parodo kairiojo posūkio signalą, tai jį lenkti yra draudžiama, todėl vairuotojas, ketinantis atlikti lenkimo manevrą, privalo atidžiai stebėti situaciją vairuojamo automobilio priekyje bei gale. Lenkimo manevrui labai svarbus kelio ženklinimas. Pradėjus lenkti ir pamačius ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, vairuotojas privalo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą. Šis reikalavimas yra imperatyvus, todėl vairuotojas jo privalo besąlygiškai laikytis. Vairuotojas, ketinantis lenkti, privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą yra labai pavojingas, todėl lenkiant būtina įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva bei gerai matoma. Jei matomumas yra blogas, vairuotojas nėra tikras, kad saugiai galės aplenkti, tai lenkti draudžiama. Vingiuotuose keliuose, įkalnėse, esant dideliam rūkui, intensyviam eismui, slidžiai kelio dangai, vairuotojas ypatingai privalo įvertinti situaciją ir, įsitikęs savo manevro saugumu, gali pradėti lenkimą.
Jei vairuotojas suka į kairę (apsisuka) ne sankryžoje, jis privalo duoti kelią visoms transporto priemonėms, kurios juda priešinga kryptimi. Vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, vairuotojas privalo duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad kelyje, kur viena važiavimo kryptimi yra tik viena eismo juosta, vairuotojas, prieš pradėdamas sukti į kairę (apsisukti), privalo pasižiūrėti per galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, ar iš paskos važiuojanti transporto priemonė nepradėjo jo lenkti. Šiuo aspektu svarbu įvertinti iš paskos važiuojančio automobilio greitį. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei įsitikinęs, kad posūkis į kairę ar apsisukimas bus saugus, vairuotojas gali pradėti manevrą. Vairuotojai turi informuoti iš anksto vieni kitus įspėjamaisiais posūkių signalais. Kai yra žinomi priešais ir iš paskos važiuojančių vairuotojų ketinimai, tuomet kitiems eismo dalyviams yra lengviau pasirinkti vieną ar kitą manevrą. Vairuotojas, kuris rodo kairiojo posūkio signalą, tačiau dar nepradėjo sukti į kairę, vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, privalo duoti kelią transporto priemonėms, kurios jį lenkia. Tačiau iš paskos važiuojantis vairuotojas negali pradėti lenkti transporto priemonės, kuri yra jau persirikiavusi prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir rodo kairįjį posūkio signalą. Tokiu atveju iš paskos važiuojantis vairuotojas privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra taikomas vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta. Pastarasis vairuotojas privalo įvertinti visas galimas aplinkybes (kelią, oro sąlygas, greitį ir kt.), kad jo daromas lenkimo manevras būtų saugus. Šiuo konkrečiu atveju iš paskos važiuojantis vairuotojas yra geresnėje padėtyje, nes jis viską mato savo akimis, jam nereikia vadovautis techninėmis priemonėmis, todėl privalo įvertinti priekyje važiuojančio automobilio galimus manevrus (posūkis į kairę ar dešinę, važiavimo greitį savo ir priekyje važiuojančio automobilio, automobilių galingumą ir kt.).
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. V. ir E. J. paaiškinimai yra prieštaringi, pareigūnas nesiaiškino ar galėjo kitas eismo dalyvis E. J. apvažiuoti R. V. automobilį iš dešinės kaip numatyta KET 181 punkte. Institucijos ginčo nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukdamas į kairę nepraleido jį lenkiančio automobilio ir su juo susidūrė, todėl padarė išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl R. V. kaltės, tačiau nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis tokia išvada padaryta.
Teisminio nagrinėjimo metu R. V. paaiškino, kad prieš sukdamas į kairę įsitikino, kad jo niekas nelenkia bei tai daryti yra saugu, įjungęs kairio posūkio signalą pradėjo daryti manevrą, mano kad KET 145 ir 153 punktų reikalavimų nepažeidė, kadangi kitas vairuotojas (E. J.), vadovaudamasis KET 181 punkto reikalavimais privalėjo jo automobilį apvažiuoti iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
Teismo vertinimu kitas eismo dalyvis E. J. paaiškinime (b.l. 12) neišsamiai nurodė eismo įvykio aplinkybes. Iš jo nėra aišku, ar prieš pradėdamas lenkimo manevrą įsitikino, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą, ar jis buvo pradėjęs kairiojo posūkio manevrą, ar jo manevras bus saugus nuo pradžios iki pabaigos, kadangi jis važiuodamas iš galo viską puikiai matė, turėjo įvertinti priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus.
Teismas daro išvadą, kad institucijos pareigūnas prieš priimdamas sprendimą privalėjo papildomai apklausti E. J., išsiaiškinti tikslias įvykusio eismo įvykio aplinkybes (ar automobilio Opel Vectra vairuotojas rodė kairio posūkio signalą, ar jis buvo pradėjęs kairio posūkio manevrą), įvertinti automobilių apgadinimus, nustatyti priežastinį ryšį, t. y. dėl kieno kaltės kilo šis eismo įvykis, kokie įrodymai tai patvirtina.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo būtina papildomai apklausti E. J. apie tikslias eismo įvykio aplinkybes, nustatyti koks buvo kelio ženklinimas toje vietoje, kelio, oro sąlygas, įvertinti dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, tinkamai kvalifikuoti pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,
nutarė:
Vilniaus m. VPK įgaliotojo pareigūno 2007-09-18 nutarimą, kuriuo R. V. už ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.