- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- I-607-386/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00238-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities priešgaisrinės
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjui A. P., atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui V. B.,
2013 m. gegužės 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-04-15 nutartimi (b. l. 14-15) priimtas pareiškėjo A. P. (toliau – ir pareiškėjas, A. P.) prašymas (b. l. 3-5) atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos APGV), kuriuo prašoma atsakovės 2013-02-18 įsakymą Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau šis įsakymas yra teisiškai nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis 2013-01-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 13-1 „Dėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus A. P. pareigūnų etikos kodekso pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje yra melagingi teiginiai ir neteisingai kvalifikuojami jo veiksmai. Teigia, kad 2012-12-12 vykusiame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pareigūnų etikos komisijos (tolau – ir Pareigūnų etikos komisija) posėdyje, skirtingai nei nurodyta Išvadoje, jis garsiai nė karto nepaminėjo, kad filmavo, kad nori kolegas pagąsdinti, kad imitavo filmavimą, kad epizodas su persirenginėjimu buvo darbo pabaigoje. Paaiškina, jog minėtame posėdyje sakė, kad tik išsitraukė fotoaparatą ir paklausė kolegos R. D., kodėl jis darbo metu guli ant minkšto kampo ir dar ne savo kabinete, o dėl epizodo su persirenginėjimu pasakė, jog tai buvo po darbo, t. y. 15 val. 20 min.
Pareiškėjas teigia, kad visiškai neaišku, kuo remdamasis atsakovės Pareigūnų etikos komisijos pirmininkas V. B. padarė išvadą, kad pareiškėjas gąsdino kolegas, jog filmuotą medžiagą paviešins. Paaiškina, kad minėtame Komisijos posėdyje pasakė, jog norėdamas, kad kolegos šiek tiek daugiau laiko skirtų darbui ir šiek tiek mažiau laiko kavos gėrimui darbo metu bei truputį pajuokauti, spontaniškai išsitraukęs fotoaparatą netyčia išgąsdino kolegas visai to nenorėdamas, tačiau jokių fotografavimo ar filmavimo veiksmų neatliko, todėl jokių perspėjimų apie tokius veiksmus nereikėjo. Tai, anot pareiškėjo, galėtų patvirtinti ir jo poskyrio viršininkė L. M., kuri po kelių minučių pasiėmė fotoaparatą ir nieko jame nerado.
Pareiškėjas mano, kad kolegoms tik sutrukdė ramiai darbo laiku gurkšnoti kavą ir linksmai šnekučiuotis kabinete, kuriame jis dirba. Teigia, kad viso konflikto metu prabuvo sėdėdamas vienoje vietoje, t. y. savo darbo vietoje, su fotoaparatu, kurį buvo pasidėjęs ant stalo ir prijungęs prie kompiuterio, nes su juo tą rytą dirbo, po kabinetą nebėgiojo ir kolegei D. G. fotoaparato į veidą nekaišiojo, niekas nerado jokios filmuotos medžiagos ir tuo labiau jos nematė.
Dėl epizodo su persirenginėjimu, pareiškėjas paaiškina, kad po darbo valandų darbo kabinete, nes persirenginėjimo kabineto nėra, spėjo nusivilkti tik tarnybinį megztinį – kūnas nebuvo apnuogintas, kai užėjo kolega D. G.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas neobjektyviai, vienpusiškai, neišsamiai, tendencingai, nepagrįstai konstatuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Pareigūnų etikos kodeksas) pažeidimus, t. y. tarnybinis patikrinimas kaip toks net neatliktas, o tik perrašyti melagingi ir subjektyvūs 2012-12-12 vykusio Pareigūnų etikos komisijos posėdžio teiginiai, kurie pateikti Išvadoje kaip įrodymai bei yra konstatuojama, kad pareiškėjas pažeidė visą eilę Pareigūnų etikos kodekso punktų. Anot pareiškėjo, iš to seka, kad atsakovė faktiškai tik pritarė pateiktai Pareigūnų etikos komisijos išvadai, o jokio savarankiško pareigūno veiksmų tyrimo ir vertinimo neatliko. Teigia, kad Išvadoje konstatuoto padaryto tarnybinio nusižengimo teisinis kvalifikavimas, o taip pat teiginiai, kad buvo vykdomas filmavimas, yra pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais, o ne faktiniais įrodymais, tokiais kaip filmavimo medžiaga.
Pareiškėjas taip pat mano, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties: nei kaltės, nei neteisėtos veikos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Teigia, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą. Teigia, kad Išvada neatitinka teisės aktų, todėl jos pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma pakankamai motyvuota, pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 17-21) nurodo, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad 2012-11-28 Klaipėdos APGV viršininkas gavo Klaipėdos APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau - ir VPPS) Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. D. 2012-11-26 tarnybinį pranešimą „Dėl A. P. elgesio“, kurį pasirašė šeši skyriaus pareigūnai. Teigia, kad šiame pranešime nurodyta, jog 2012-11-26 pareiškėjas išsitraukė tarnybinį fotoaparatą ir net tada, kai buvo primygtinai prašomas patraukti fotoaparatą, pradėjo filmuoti kolegas šiems geriant kavą, argumentuodamas tuo, kad renka įrodymus, jog jie darbo metu nėra savo darbo vietose, trukdo dirbti ir kad dėl šio A. P. elgesio jie jaučiasi nesaugiai, buvo pažeistos jų asmens teisės ir orumas, be to, prašė imtis priemonių, kad filmuota medžiaga nebūtų platinama ir būtų sunaikinta ir kad ateityje tokie dalykai nesikartotų.
Atsakovė taip pat paaiškina, kad 2012-11-28 Klaipėdos APGV viršininkas gavo ir VPPS vyriausiosios specialistės D. G. 2012-11-26 tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė du pareigūnai. Teigia, kad šiame pranešime nurodyta, jog 15 val. 10 min. D. G. užėjus į 311 kabinetą pas kolegą T. R., pamatė, kad A. P. persirenginėja darbo kabinete net neužsidaręs durų, be to, prašė imtis visų įmanomų priemonių dėl A. P. elgesio ir atliekamų veiksmų darbo kabinete.
Atsakovė nurodo, jog dėl minėtų faktų, pateiktų tarnybiniuose pranešimuose, 2012-11-28 Klaipėdos APGV viršininkas pavedė A. P. elgesį apsvarstyti Klaipėdos APGV pareigūnų etikos komisijai. Paaiškina, kad 2012-12-12 dėl A. P. elgesio buvo organizuotas Pareigūnų etikos komisijos posėdis, kuris buvo protokoluojamas ir įrašomas į skaitmeninę laikmeną, į posėdį buvo pakviesti VPPS pareigūnai: A. P., D. G., R. D. ir A. L. Teigia, kad T. R. ir L. Ū. buvo kasmetinėse atostogose, o A. P. sirgo, todėl šie asmenys nebuvo kviečiami.
Atsakovė teigia, jog minėtame Pareigūnų etikos komisijos posėdyje pareiškėjas išdėstė savo nuomonę, kad nesijaučia kaltu, kad kolegų nefilmavo ir visai nesijautė netinkamai elgiantis, kad persirenginėjo neužsirakinęs kabinete, tačiau komisija vienbalsiai nusprendė, kad A. P. pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Pareigūnų etikos kodeksas) nuostatas ir nusprendė pasiūlyti valdybos viršininkui pavesti jo įgaliotam asmeniui atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovė paaiškina, kad Pareigūnų etikos komisijos posėdžio protokolas buvo pateiktas Klaipėdos APGV viršininkui, kuris 2012-12-19 pavedė A S. Klaipėdos APGV Organizacinio skyriaus vyriausiajai specialistei, atlikti tarnybinį patikrinimą.
Atsakovė nurodo, kad Klaipėdos APGV viršininkas patvirtino 2013-01-21 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 13-1, kurioje konstatuota, kad A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Pareigūnų etikos kodekso principus bei bendrus pareigūno veiklos, elgesio ir tarpusavio santykių nuostatas ir kurioje buvo siūloma A. P. skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. 2013-02-18 buvo gautas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko raštas, kuriuo neprieštarauta, kad A. P. būtų paskirta siūloma tarnybinė nuobauda. Nurodo, kad 2013-02-19 A. P. pasirašytinai susipažino su Klaipėdos APGV viršininko įsakymu Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“.
Atsakovė teigia, kad tarnyboje pareigūnas nėra charakterizuojamas teigiamai, be to, svarbu atsižvelgti į tai, jog tarnyba vidaus tarnybos sistemoje nuo tarnybos kitose valstybės institucijose skiriasi tuo, kad ji grindžiama specialiais reikalavimais pareigūnams, t. y. moralinės savybės, elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būti nepriekaištingi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas V. B. atsiliepimą į prašymą palaiko ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas A. P. iškėlė dėl atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2013-02-18 įsakymo Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“ (b. l. 13), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013-01-21 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 13-1 „Dėl Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus A. P. pareigūnų etikos kodekso pažeidimo“ (b. l. 23-30).
2012-11-28 Klaipėdos APGV viršininkas gavo Klaipėdos APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. D. 2012-11-26 tarnybinį pranešimą Nr. 53-762 „Dėl A. P. elgesio“ (b. l. 54), kurį pasirašė R. D., D. G., A. L., A. P., T. R. ir L. U. 2012-11-28 Klaipėdos APGV viršininkas gavo VPPS vyriausiosios specialistės D. G. 2012-11-26 tarnybinį pranešimą Nr. 53-763, kurį pasirašė D. G. ir T. R. 2012-11-28 rezoliucijomis ant šių tarnybinių pranešimų Klaipėdos APGV viršininkas pavedė A. P. elgesį apsvarstyti Klaipėdos APGV pareigūnų etikos komisijai.
Pareigūnų etikos komisijos 2012-12-17 posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 72-1, b. l. 33-35), vadovaujantis Klaipėdos APGV Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos komisijos nuostatais, patvirtintais 2012-04-06 Klaipėdos APGV viršininko įsakymu Nr. V-54 (b. l. 58-61), nutarta pasiūlyti valdybos viršininkui pavesti jo įgaliotam asmeniui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. P. netinkamo elgesio pareigūnų (kolegų) atžvilgiu. 2012-12-19 rezoliucija ant minėto protokolo pavesta A. S. atlikti tarnybinį patikrinimą (b.l. 33-35).
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 42-1927). Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, o pagal 26 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas ir atleidimas iš vidaus tarnybos. Skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato Statuto 26 straipsnis.
Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pagal Tvarkos 4.2 punktą tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Pagal Tvarkos 6 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą.
Pagal Tvarkos 20 punktą Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Taigi tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-743-13).
Nagrinėjamu atveju tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė A. S., remdamasi patikrinimo metu sutrinkta ir Išvadoje išanalizuota medžiaga, 2013-01-21 Išvados Nr. 13-1 atskirame skyriuje pateikė išvadas apie teisės aktus pažeidžiančią pareiškėjo veiką, kvalifikavo pagal teisės aktų normas, nustatė kaltės formą (tiesioginė tyčia), nurodė, kad pareiškėjo elgesys pasekmių nesukėlė (b.l. 23-30). Iš ginčijamo įsakymo ir Išvados matyti, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjui taikyta už Pareigūnų etikos kodekso 6.4.4 (nemenkinti kitų darbo, vengti arogancijos, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, nevartoti smurto), 6.8.4 (būti tolerantiškas, kantrus, tikslus, punktualus), 6.8.5 (pagarbiai elgtis su kitais pareigūnais), 6.8.8 (konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti geriausio sprendimo), 7.12 (tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse), 8.1 (nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai), 8.13 (laikytis visuotinai priimtų dorovės principų) ir 10.4 (stengtis, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, vengti bet kokių priekabiavimo formų: žeminimo, įžeidimo, menkinimo, apkalbų ir šmeižimo) punktų pažeidimą, t. y. už tai, kad filmavo tarnybiniu fotoaparatu kolegas bei įkyriai juos persekiodamas ir grasindamas juos žemino, įžeidinėjo ir pažeidė kolegų teises ir orumą, taip pat nepaisydamas visuotinai priimtų dorovės principų – persirenginėjo visiems matant.
Išanalizavus Klaipėdos APGV VPPS gaisrų priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. D. 2012-11-26 tarnybinį pranešimą Nr. 53-762 „Dėl A. P. elgesio“ (b. l. 54), Klaipėdos APGV vyriausiosios specialistės D. G. 2012-11-26 tarnybinį pranešimą Nr. 53-763 (b. l. 53), 2012-12-12 Pareigūnų etikos komisijos posėdžio garso įrašo išklotinę (b. l. 36-52), Klaipėdos APGV VPPS gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. P. 2013-01-07 paaiškinimą Nr. 53-13 (b. l. 56), 2013-05-16 paaiškinimą (b. l. 83-84), liudytojų D. G., A. S., A. L., R. D., L. U. ir T. R. 2013-05-27 teismo posėdžio metu duotus parodymus, nustatyta, kad 2012-11-26 pareiškėjas A. P. dirbo 311 kabinete, į kurį nuo tos dienos buvo laikinai perkeltas dirbti dėl jo kabinete daromo remonto, kartu su kitais kolegomis.
Taip pat nustatyta, kad 2012-11-26 ryte įvyko konfliktas tarp pareiškėjo A. P. ir kitų kabinete buvusių kolegų. Po Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pasitarimo apie 8 val. 15 min. 311 kabinete be pareiškėjo taip pat buvo VPPS gaisrų tyrimo poskyrio vyresnysis inspektorius R. D., VPPS vyriausioji specialistė D. G., VPPS vyresnioji specialistė A. L., VPPS statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius A. P., VPPS statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius T. R., VPPS gaisrų tyrimo poskyrio inspektorius L. U. Pareiškėjo kolegos, kaip ir kasryt, susirinko 311 kabinete gerti kavos ir aptarti darbinius reikalaus. Pareiškėjo teigimu, jam toks kolegų elgesys trukdė dirbti, todėl išsitraukė tarnybinį fotoaparatą ir nukreipė į kolegas, kaip nurodo, norėdamas sudrausminti ir truputi pajuokauti, tačiau fotoaparatu nefilmavo ir nefotografavo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog po jo tokių veiksmų jam pavyko, kad iš kabineto buvo pašalintas minkštas kampas ir kolegos nebesirenka tame kabinete. Pareiškėjo kolegų teigimu, konflikto metu jie suprato, kad yra filmuojami ir kad tai gali būti paviešinta, nurodo jog prašė patraukti fotoaparatą, teigia, jog pareiškėjas buvo priėjęs prie kolegos D. G. ir prikišo fotoaparato objektyvą jai prie veido, mano, jog filmuotą medžiagą pareiškėjas perkėlė į kompiuterį. Pareiškėjo kolegos nurodė, jog dėl šio pareiškėjo elgesio pasijautė nesaugiai, buvo pažeistas jų asmens teisės ir orumas.
Be to, nustatyta, kad tą pačią 2012-11-26 dieną, laikotarpyje nuo 10 iki 20 minučių po 15 valandos (darbo pabaiga buvo 15 val. 15 min.), 311 kabinete, kuriame taip pat buvo ir VPPS statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius T. R., vėl įvyko konfliktas tarp pareiškėjo A. P. ir VPPS vyriausiosios specialistės D. G. D. G., įėjusi į kabinetą pro atviras kabineto duris, pamatė persirenginėjantį pareiškėją A. P. Pareiškėjas teigia, kad tai buvo po darbo valandų darbo kabinete, nes persirengimo kabineto nėra, ir jis spėjo nusivilkti tik tarnybinį megztinį, tačiau jo kūnas nebuvo apnuogintas. Nurodo, kad kiti kolegos be uniformų vaikšto, o jis visą laiką stengiasi dėvėti uniformą, kuri sudėta spintoje, todėl jam reikia persirengti atėjus į darbą ir po darbo. Nėra niekur reglamentuota, jog jam negalima persirengti. Liudytojų D. G. ir T. R. teigimu pareiškėjas tuo metu movėsi kelnes. Liudytoja D. G. nurodė, jog dėl tokio pareiškėjo elgesio jautėsi pažeminta. Pareiškėjo ir jo kolegų parodymais nustatyta, jog tai nebuvo vienintelis atvejis, kai pareiškėjas darbo kabinete persirenginėja – jam tenka persirenginėti darbo kabinete kiekvieną dieną. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas teisme pripažino, kad jis dėl tariamai netinkamo kolegų elgesio į tiesioginį savo vadovą nesikreipė.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame įsakyme bei išvadoje pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad atsakovė materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, išvados, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra pagrįstos. Teismas nesutinka tik su tuo, kad pareiškėjas pažeidė Pareigūnų etikos kodeksą tuo, jog filmavo kolegas, kadangi neįrodyta, kad jis juos nufilmavo ir kad buvo padarytas vaizdo įrašas, tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes pareiškėjas imitavo filmavimą ir kitais veiksmais pasielgė neetiškai kolegų atžvilgiu. Teismo vertinimu, pareiškėjas, atsikėlęs į kitą kabinetą pas kolegas, kol jo kabinete vyksta remontas, pirmą darbo dieną kolegų sukėlė konfliktinę situaciją. Jis kolegų susirinkime ir kavos gėrimu metu aptariant darbinius reikalus teigė, kad kolegos trukdo jam dirbti, išsitraukdamas tarnybinį foto aparatą ir nukreipdamas į juos siekiant sudrausminti, be to, persirenginėdamas tam neskirtose patalpose ir matant kolegoms bei galint užeiti kitiems asmenims, pasielgė arogantiškai, nesprendė konfliktinės situacijos taikiai ir mandagiai, nebuvo tolerantiškas, kantrus, nepagarbiai elgėsi su kitais pareigūnais, elgėsi neobjektyviai ir šališkai, neieškojo geriausio sprendimo, pažeidė kolegų teises ir orumą, nekorektiškai išreiškė kritiką, nesilaikė visuotinai priimtų dorovės principų, nesistengė, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, tuo pažeisdamas minėtų Pareigūnų etikos kodekso 6.4.4, 6.8.4, 6.8.8, 8.1, 8.13 ir 10.4 punktų reikalavimus.
Teismas nesutinka, kad pareiškėjas pažeidė Pareigūnų etikos kodekso 7.12 punktą - tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais pasielgė netinkamai ar pažemino vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą visuomenės akyse. Nustatyto pažeidimo kvalifikavimas pagal Pareigūnų etikos kodekso 7.12 punktą yra perteklinis, todėl šalintinas, tačiau tai ginčo esmės nekeičia, nes už kitus Pareigūnų etikos kodekso pažeidimus pareiškėjas nubaustas pagrįstai.
Byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovė jo veikoje nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjo neteisėti veiksmai yra nustatyti, jo kaltė įrodyta. Nenustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad atsakovė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, priimdama 2013-02-18 įsakymą Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“, kuriuos skyrė pareiškėjui A. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, remiantis jame išdėstytais argumentais.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. P. prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl 2013-02-18 įsakymo Nr. TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos kapitonui A. P.“ panaikinimo.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.