- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- 1-970-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34250-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 111 straipsnio 1 dalį (BK, galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirta bausmė sumažinta 1/5 ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė;
2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paleistas lygtinai. Bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2021 m. spalio 2 d. apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,49 prom. neblaivumas), prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. M. į veidą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje.
Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. K., apklaustas 2022 m. gegužės 5 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo stiprus vėjas, lauko durys buvo atidarytos. Tetos durys yra senos, ji skundėsi, kad jai šalta kojoms. Jis pasakė tetai, kad išeis su šunimi į lauką ir, jeigu lauko durys yra atidarytos, jis jas uždarys. Jis išėjo pavedžioti šunį, lauke prie automobilio stovėjo nukentėjusioji, ji pradėjo jį pravardžiuoti. Jis priėjo prie nukentėjusiosios, pasakė, kad stiprus vėjas, reikia uždaryti duris. Nukentėjusioji trenkė jam į tarpukojį, o jis, buvęs boksininkas, trenkė jai. Jį atvežė į areštinę, išrengė, policininkas nustatė, kad jam taip pat buvo smūgiuota. Blogai padarė, kad nedarė ekspertizės. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, namuose gėrė degtinės ir sidro, todėl jam galėjo būti nustatytas 1,49 prom. neblaivumas. Konfliktas įvyko lauke, kaltinime nurodytu adresu. Jis sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, nes tai buvo jo tokia reakcija į nukentėjusiosios veiksmus. Nematė jokio vaiko, nukentėjusioji kažko ieškojo savo krepšyje. Nukentėjusiajai dėl jo veiksmų galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva poodinėje lūpos gleivinėje. Jis trenkė nukentėjusiajai galbūt iš pykčio, taip pat dėl to, kad buvo išgėręs. Jei būtų buvęs blaivus, šito nebūtų buvę. Netinkamai reagavo į konfliktą. Tuo metu buvo užgėręs, bet dabar jis išsiskyrė su sugyventine ir alkoholio nebevartoja nuo balandžio 19 d. Paskutinio žodžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji R. M., apklausta 2022 m. gegužės 5 d. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad jaučia nuoskaudą dėl to, kad viskas taip vyksta. Ji gina savo vaikus, savo orumą. Tuo metu ji nešė miegantį vaiką ant rankų. Nebegalėjo nutylėti. Prie kitos laiptinės buvę žmonės nenorėjo liudyti, nenorėjo įsivelti į konfliktą. Jaučiasi pažeminta, yra daugiavaikė mama, deramai ugdo vaikus. Jai skaudu dėl to, kokiomis aplinkybėmis jiems tenka gyventi. Pasijuto blogai, kad grįžo pas vaikus kraujuota. Tą vakarą turėjo dalyvauti renginyje, bet į jį nenuėjo. Po įvykio kaltinamojo bijojo tiek ji, tiek ir vaikai. Lūpa užgijo gana greitai, bet nelygumai lūpoje išsiskirstė neseniai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 3 d. apklaustas įtariamasis V. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę visiškai pripažįsta. 2021 m. spalio 3 d. apie 19.00 val. išėjo į lauką su šunimi. Prieš tai, būdamas namuose, gėrė degtinę, jam atrodo, išgėrė 0,5 l. Jam einant iki automobilių stovėjimo aikštelės, pamatė, kad ten stovi kažkokia moteris, kurios anksčiau nebuvo matęs. Ji pradėjo jam šaukti visokius keiksmažodžius, jis į jos keiksmažodžius nieko neatsakė, priėjo prie jos arčiau. Kiek prisimena, pasakė jai pastabą, kad reikia uždaryti laiptinės duris, nes laiptinėje didelis skersvėjis. Ji vieną kartą koja spyrė jam į genitalijas, jis iš pykčio vieną kartą dešine ranka trenkė jai į veido sritį. Po to smūgio iš karto nuėjo toliau vaikščioti su šunimi. Ar po to ji jam ką nors sakė, nežino, nesiklausė jos. Po šio konflikto apie pusvalandį vaikščiojo su šunimi. Jam grįžus prie namo laiptinės, ten jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie jo paklausė, kas nutiko. Jis papasakojo jiems, dėl ko kilo konfliktas. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad ta moteris parašė pareiškimą, ir jį sulaikė. Ar kas nors matė konfliktą tarp jo ir tos moters, jis nežino, mano, kad galimai pro langą viską matė jo sugyventinė M. M. Dėl to įvykio gailisi (b. l. 33–35).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 26 d. papildomai apklaustas įtariamasis V. K. prisipažino ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi. Jis negali atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytos žalos – 1000 Eur, nes visos jo pajamos (duomenys neskelbtini) nesiekia 300 Eur (b. l. 39–40).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 18 d. apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2021 m. spalio 2 d. apie 19.10 val. ji išėjo į kiemą, (duomenys neskelbtini). Prie to paties daugiabučio namo laiptinės kaimynas jai sudavė kumščiu kilus konfliktui dėl laiptinės durų, kurias jis jai tyčia uždarė. Ji norėjo nešti miegantį vaiką, todėl atidarė laiptinės duris ir jas atrėmė, o kaimynas V. K. (jo vardą ir pavardę sužinojo iš policijos rašto po šio įvykio) jas uždarė. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. V. K. sudavė vieną kartą, po to dar šaukė, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. Jų konflikto ir to, kaip jis jai sudavė, niekas nematė. Vaikas nuo triukšmo nepabudo, miegojo toliau, po įvykio ji galiausiai jį nunešė į butą. Bute laukė jos du vyresnieji vaikai, kuriuos ji nusivedė anksčiau, ir po to iš karto grįžo pasiimti mažiausio, kuris liko miegoti automobilyje. Po įvykio ji nesikreipė į gydytojus, medicininės pagalbos jai neprireikė. Kai V. K. jai sudavė, ji pajuto fizinį skausmą, jos apatinė lūpa ištino, pradėjo kraujuoti. Dėl įvykio ji reikš civilinį ieškinį (b. l. 22–24).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 6 d. apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinėje. 2021 m. spalio 2 d. apie 19.15 val. gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi R. M., kuri paaiškino, kad tarp jos ir kaimyno V. K. įvyko žodinis konfliktas, nes jai einant į laiptinę ir nešant daiktus, pastarasis užtrenkė laiptinės duris. Po šio konflikto kaimynas trenkė jai ranka į veidą, pataikė į burnos sritį, sužeidė lūpą. Po to jie paskambino R. M. nurodyto buto durų skambučiu, duris jiems atidarė V. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pats svirduliavo. V. K. neigė trenkęs R. M., apie įvykį nieko nepasakojo, klausinėjo, kokiu pagrindu jį sulaiko (b. l. 26–27).
Vilniaus AVPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34250-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, požymius pagal nukentėjusiosios R. M. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog jai išėjus iš buto ir nuėjus iki automobilio pasiimti likusių daiktų, taip pat atidarius laiptinės duris, kad galėtų įsinešti likusius daiktus iš automobilio, jos kaimynas V. K. iš (duomenys neskelbtini) buto, tuo metu vedžiojęs šunį, specialiai užtrenkė duris jai prieš veidą. Dėl to įvyko konfliktas, ir V. K. trenkė jai, neatsimena kuria ranka, vieną kartą į veidą ir sužeidė jai lūpą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1, 8–10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 2571/2021 nurodyta, kad: 1) R. M. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, 3–5 parų laikotarpiu iki apžiūros 2021 m. spalio 6 d.; 2) R. M. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą; 3) R. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į apatinės lūpos sritį. Neatmetama galimybė, kad R. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) sužalojimas, nustatytas R. M., padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, individualūs žalojančio daikto požymiai neužsifiksavo; 5) R. M. sužalojimo jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse; 6) sužalojimas, nustatytas R. M., padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimo, nustatyto R. M., lokalizacija nebūdinga griuvimui (b. l. 18).
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu (numeris nurodytas) buvo susisiekta su M. M., kuri paaiškino, kad 2021 m. spalio 2 d. jos draugo V. K. konflikto su kaimyne ji nematė, pro langą nežiūrėjo ir apie įvykį žino tik iš paties V. K. pasakojimo (b. l. 28).
Alkotesterio rodmenų duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 2 d. 20.38 val. V. K. buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas (b. l. 53). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 54).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2021 m. spalio 2 d. apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,49 prom. neblaivumas), prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. M. į veidą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios R. M. ir liudytojo policijos pareigūno A. A. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 6 d. specialisto išvada Nr. G 2571/202, kiti bylos duomenys.
Atsižvelgęs į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais V. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (nežymiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą) jis ir siekė.
Teismas apibendrina, kad kaltinamojo V. K. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikalstamą veiką.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 61–62), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 60), teistas (b. l. 63–65), administracine tvarka nebaustas (b. l. 76), (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 57–58). Paskutinio žodžio metu kaltinamasis nurodė (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, V. K. skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 2 d. 19.40 val. iki 2021 m. spalio 3 d. 10.05 val. (b. l. 41–42, 46–47), viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48–50), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Nukentėjusioji R. M., kuri Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (b. l. 21), pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 19–20), prašydama priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl padarytų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės, negalėjo dalyvauti iš anksto suplanuotame renginyje, nesijaučia saugi savo namų laiptinėje, iki šiol jaučia didelį stresą ir pavojų, nes kaltinamasis gyvena visai šalia, toje pačioje laiptinėje. Be to, jos vaikai patyrė didelį stresą pamatę, kaip pasielgta su ja, jie taip pat jaučiasi nesaugūs. Dėl kaltinamojo veiksmų jai sunku užmigti naktimis, gėda bendrauti su kaimynais, nukentėjo jos reputacija, kaimynai pradėjo vengti bendravimo su ja.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šiam vartojant fizinį smurtą prieš ją ir padarant jai kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, jautėsi pažeminta. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiosios sužalojimas buvo padarytas kaltinamojo vienu smūgiu kumščiu į veido sritį, tačiau nesukėlė didesnių liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų jai teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos, vartoti vaistus, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, gauna mažas pajamas, gyvena (duomenys neskelbtini), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė dėl jos padarymo besigailintis, pažymėjo, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nurodė, kad alkoholio nevartoja jau kurį laiką. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jos naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2022 m. gegužės 4 d. pažymą Nr. ADP-2022-05317 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš V. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 80 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini), gauna nedideles pajamas, gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo teismo nuosprendžiu iš jo nukentėjusiosios naudai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos.
Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, V. K. visu laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės laikotarpiu paskirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat pirmus tris laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės mėnesius paskirti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 2 d. 19.40 val. iki 2021 m. spalio 3 d. 10.05 val., vieną dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Priteisti R. M. iš V. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš V. K. netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti V. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.