- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 2-1629-512/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15368-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., vertėjaujant D. K., dalyvaujant ieškovei T. Š., jos atstovei S. B., atsakovės atstovui L. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo pabaigti gyvenamųjų patalpų privatizavimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal LR Vyriausybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nurodo, kad Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jo privizituoti negalėjo, kadangi namas buvo avarinės būklės. 1993-04-01 orderiu buvo suteiktos kitos gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ginčo bute apsigyveno 1993 m. balandžio mėn., formali nuomos sutartis buvo sudaryta tik 1994-11-15. 1995 m. pradžioje pradėjo tvarkyti dokumentus privatizacijai, kreipėsi su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas patalpas. Teigia, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui išreiškė valią įsigyti nuosavybėn ginčo patalpas, tačiau dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, pareiškimas dėl privatizacijos nebuvo priimtas, atsakovės atsakingi asmenys nesuteikė tinkamos informacijos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizacijos galimybių. Mano, kad yra visos sąlygos būsto privatizavimui ir įgijo teisę privatizuoti iš savivaldybės nuomojamas patalpas.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad butai (duomenys neskelbtini) (įskaitant ieškovės nuomotą) buvo privatizuoti 1994-03-10 pagal 1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė negalėjo nežinoti apie privatizacijos galimybes ir kaimynų pasiruošimą butų privatizacijai. Ieškovė pasinaudojo galimybe pasigerinti šeimos gyvenamas sąlygas persikeliant į tuo metu naujos statybos būstą, gaunant ~3,5 karto didesnį plotą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė būtų siekusi ar pradėjusi Buto privatizavimo procedūras. Mano, kad tuometinių senos statybos ir naujos statybos butų kainų santykiniai skirtumai bei tuometinė lito vertė buvo pagrindinė priežastis, įtakojusi ieškovės apsisprendimą nepradėti buto privatizacijos procedūros. Be to, pagal LR butų privatizavimo įstatymo 9 (1) str., už privatizuojamą turtą buvo galima dalinai atsiskaityti ir investiciniais čekiais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė siekdama privatizuoti butą, investicinių čekių nepanaudojo kitoms reikmėms ir juos išsaugojo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę su prašymu privatizuoti Butą pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 (11) str. 2 d. t.y. įsigyti butą už rinkos kainą
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovės atstovė iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotos kitų asmenų, o ne gyventojų, name gyvenusių iki 1993 m. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo netinkamas objektas privatizavimui, avarinės būklės, todėl ieškovė jo negalėjo privatizuoti. Ieškovė yra tinkamas subjektas, o ginčo butas yra tinkamas objektas privatizavimui. Kurį laiką šeimoje buvo sunkus metas, mirė sūnus, pati ieškovė turėjo psichologinių sunkumų, susiklosčiusios nepalankios šeimyninės aplinkybės turėjo įtakos galimybei tvarkyti privatizacijos reikalus, surinkus dokumentus buvo kreiptasi dėl privatizavimo, tačiau atsakyta, kad privatizavimas baigėsi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje ieškinio nepripažino, palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo motyvus, papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo žinoti apie galimybę privatizuoti butus, įvertinus aplinkybę, kad privatizacijos procesas užtrunka, mano, kad ieškovė orderį naujam butui gavo vėliau nei prasidėjo privatizavimas (duomenys neskelbtini). Privatizavimo procedūra apskritai nebuvo pradėta, byloje nėra duomenų, kad buvo susitarimas tarp šeimos narių dėl privatizavimo, nebuvo kreiptasi dėl privatizavimo, iš viso nieko nebuvo daroma. 2004 m. ieškovė net vengė pasirašyti nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avarinės būklės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtas butas 1993-04-01 orderiu Nr.N018529 suteiktas ieškovei. 1994-11-15 sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią ieškovei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal LR Vyriausybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teigia, kad atitinka įstatymo reikalavimus ir yra visos sąlygos nuomojamo būsto privatizavimui ir įgijo teisę privatizuoti iš atsakovės nuomojamas patalpas. Tuo tarpu atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad ieškovė neatliko veiksmų šiai teisei įgyti, nepradėjo buto privatizavimo procedūros.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su išimtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. .P. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bylos Nr. 3K-3-189/2006, kt.), asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ch. v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB ,,Bendruva“, bylos Nr. 3K-3-663/2006; kt.). Dėl šios priežasties buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, t. y. siekiant padėti užbaigti asmenims iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos pradėtas procedūras. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuomininkams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-254/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-278/2008). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės nuosavybės privatizavimo tvarką, apibrėžė privatizavimo objektą ir nustatė, kad tinkamas privatizavimo subjektas yra asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą ir kuris šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Asmuo turi teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, jei yra nustatomos visos tokio privatizavimo sąlygos, būtent: asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp asmens ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.).
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Byloje nėra ginčo dėl to, ar ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkamas privatizavimo subjektas. Byloje keliamas klausimas, ar ieškovė atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Ieškovė teigia, kad 1995 m. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo, pateikė prašymą Klaipėdos valstybinei butų ūkio eksploatavimo įmonei Nr.9, tačiau pastarąjį buvo atsisakyta nagrinėti, tokiu būdu galiojant Butų privatizavimo įstatymui išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas, t.y. buto privatizavimo procedūros buvo pradėtos, bet nebaigtos dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių.
Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė būtų siekusi ar pradėjusi buto privatizavimo procedūras.
Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).
Ieškovė nurodo, kad įsigaliojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo avarinis. Ieškovė pateikė 1995-04-10 Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės Nr. 2 pažymą, kuri patvirtina, jog ieškovė buvo registruota ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namas avarinis. Butas nurodytu adresu ieškovės vardu neprivatizuotas. Ieškovė nurodo, kad minėto buto ji negalėjo privatizuoti, nes namas buvo avarinės būklės. Įrodymų, kad šį butą ieškovė siekė privatizuoti, kreipėsi su prašymu ir pan., t.y. būtų bandžiusi įgyvendinti savo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pati ieškovė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų sąrašą (1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. 21). Ieškovei 1993-04-01 orderiu Nr. N018529, buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai apsigyveno 1993 m. balandžio mėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos patalpos nuomos sutartis su ieškove sudaryta 1994-11-15. Taigi, ieškovei vietoj gyvenamosios patalpos, esančios avarinės būklės pastate, buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa, kurią ieškovė lengvatinėmis sąlygomis galėjo įsigyti. Vadinasi ieškovė faktiškai gyveno kitoje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo galimybę kreiptis dėl savo subjektinės teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą įgyvendinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad 1995 m. ji su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Klaipėdos valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 9, tačiau buvo atsisakyta jį priimti, atsakingi darbuotojai nesuteikė tinkamos ir teisingos informacijos dėl ginčo buto privatizavimo galimybių, daugiau dėl privatizavimo ieškovė nesikreipė.
Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti butą būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, byloje nėra duomenų, kad buto privatizavimo procedūra buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių duomenų, įrodančių, jog nustatyta tvarka kreipėsi dėl nuomojamų patalpų privatizavimo, t.y. nepateiktas pareiškimas (prašymas) dėl privatizavimo, šeimos narių susitarimas pirkti butą (kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais)) ir pan. Vien 1995-04-10 Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės Nr. 2 pažyma, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymai, negali būti pagrindu pripažinti, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė buto privatizavimo santykiai, juolab, jog liudytojos parodymai vertinami kritiškai, kadangi ji yra artimais giminystės ryšiais su ieškove susijęs asmuo ir yra suinteresuota bylos baigtimi ieškovės naudai. Paminėtina ir tai, kad ieškovė nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas žmogus, buvo pasyvi, nesiaiškino priežasčių, nesiekė nustatyta tvarka ginti savo teisių, toliau naudojosi nuomojama gyvenamąja patalpa ir dėl jos privatizavimo daugiau nesikreipė, o teisminės gynybos kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, daugiau nei penkiolikai metų.
Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta, remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgyta ieškovės subjektinė teisė dabar negali būti įgyvendinama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Netekus galios Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija, Nr. 3K-3-394/2002, LAT 2008-12-15 nutartis c.b. Nr. 3K3-543/2008, LAT 2013 m. balandžio 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-242/2013). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei pripažinti teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatine tvarka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, išanalizavus byloje esančius įrodymus, įvertinus šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo įvertinti ar nėra nusikalstamos veikos požymių, sukčiavimo būdu siekiant įgyti didelės vertės turtą, t.y. BK 182 str. CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas aplinkybes, nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK CPK 299 str., 300 str.). Pažymėtina, kad jeigu atsakovė mano, kad ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisimos. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.