Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. V., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ gimęs „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, teigia nuo 1996 metų gyvenantis faktinėje santuokoje su S. B., teigia turintis du nepilnamečius vaikus, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, teistas 10 kartų:

1. 1980-04-22 pagal 1961 BK 250 straipsnį -pataisos darbais l m.

2. 1980-07-14 pagal 1961 BK 225 straipsnio 2 dalį - 3m. laisvės atėmimo.

3. 1982-03-24 pagal 1961 BK 111 straipsnio l dalį - 5m. laisvės atėmimo (1988-09-24 paleistas atlikęs bausmę).

4. 1989-01-11 pagal l961 BK 16 straipsnį ir BK 250 straipsnio 2 dalį - 2m. laisvės atėmimo.

5. 1991-02-20 pagal 1961 BK 76 straipsnio l dalį - 6m. laisvės atėmimo (1996-10-11 paleistas atlikęs bausmę).

6. 1998-05-22 pagal 1961 BK 232¹ straipsnio l dalį - l m. laisvės atėmimo ( 1998-06-11 paleistas atlikęs bausmę).

7. 2000-07-04 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal 1961 BK 111 straipsnio l dalį, 225 straipsnio 3 dalį - 4 m. laisvės atėmimo.

8. 2005-11-25 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 4 m . 6 mėn. laisvės atėmimo.

9. 2006-01-18 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 45 parų areštu.

10. 2007-01-24 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį , subendrinus su kitais nuosprendžiais - 4 m 6 mėn. l laisvės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis B. V. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis B. V. 2011 metų rugpjūčio 9 dieną apie 2 val. Šilutės m., Laisvės kv. prie namo Nr. 5, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, sudavė kumščiu bei spyrė ant žemės nukritusiam V. V. aštuonis kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. V. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, poodines kraujosruvas abiejose kaklo pusėse, dvigubą apatinio žandikaulio lūžį abiejų šakų kaklų srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose bei odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, taip padarė V. V. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, B. V. 2011 m. rugpjūčio 9 d., apie 2 val. 10 min. Šilutės m., Laisvės kv. prie namo Nr. 5, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - pasinaudodamas bejėgiška sumušto nukentėjusiojo V. V. būkle, pagrobė V. V. 130 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030" su papildymo kortele „Labas".

Kaltinamasis B. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu visiškai neprisipažino, parodė, kad V. V. nemušė, jo nesužalojo, o mobilųjį telefono aparatą rado prie savo namo laiptinės durų.

Parodė, kad jis gyvena „(duomenys neskelbtini)“ Šilutės mieste. 2011 m. rugpjūčio 8 d. vakare nuo 21 val. jis su savo sugyventine S. B. buvo pas savo sūnėną ( sesers sūnų) V. G., su sugyventine S. G. gyvenantį tame pačiame name trečiame aukšte ( jis su šeima gyvena 2 aukšte) ir gėrė alų. Išgėrę alų, jie su V. G. apie 22 valandą išėjo į parduotuvę, kuri yra Lietuvininkų g. ir vienintelė, kuri dirba naktį, dar parsinešti alaus. Ši gatvė ir parduotuvė yra nuo jo namo pietinėje pusėje. Kur buvo rastas sužalotas V. V. jis nežino, kai susipažino su byla, iš nuotraukų gali spėlioti, kad eidamas tą vakarą į parduotuvę pro tą vietą, kur buvo tas žmogus rastas, nepraėjo, nes V. V. buvo rastas Laisvės kv. tarp penkto ir šešto namo. Jis nubraižė įvykio vietos schemą. Jie tą vakarą į parduotuvę ėjo du kartus, vieną kartą apie 22 val., kitą paskutinį kartą parsinešti alaus ėjo apie 24 val. Eidamas kartu su V. G. per kiemą į parduotuvę apie 24 val. ar 1 val., nuo namo laiptinės kairėje pusėje matė gulintį vyriškį. Šis vyriškis buvo girtas, nes griuvinėjo. Grįžtant iš parduotuvės matė, kad vyriškis guli, pasidėjęs po galva ranką. To žmogaus veido neįsidėmėjo ir negali pasakyti, ar tai buvo nukentėjusysis, nes buvo pakankamai tamsu, o kiemas ir pėsčiųjų takas neapšviesti. Beeinant namo, prie pirmosios jo namų laiptinės prisikabino du vaikinai, nes jis žibintuvėliu pašvietė jiems į akis, vienas jam nuplėšė laikrodį, o kitas nusivijo V. G.. Prie savo, antrosios laiptinės, jie susitiko tris vaikinus, kaip dabar žino, V. V. ir du jo draugus. Eidami į parduotuvę, laiptinėje jie buvo susitikę V. R. ir jis V. R. stumtelėjo pečiu, kad šis išeitų iš laiptinės, nes visada veja iš laiptinės nepažįstamus asmenis, kadangi šie laiptinėje teršia ir šlapinasi. Sutikti vaikinai ėmė priekaištauti, kodėl jie iš laiptinės išvijo V. R.. Jiems besikalbant su V. V. ir jo draugais, į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Kažkuris sušuko „policija“ ir visi išsibėgiojo, o jis parėjo namo. Neradęs namuose V. G., vėl greitai išėjo į kiemą jo ieškoti. Kartu į lauką išėjo ir S. B. bei S. G., kurios klausė, kas ten kieme per triukšmas, o jis paaiškino, kad prisikabino nepažįstami. Išėjęs prie laiptinės rado pamestą kažkieno mobilųjį telefoną ir jį pasiėmė. S. B. ir S. G. kaip jis rado telefoną nematė. Po to jie prie laiptinės susitiko V. G., kuris sakė bėgęs apie pastatą, nes jį vijosi tie nepažįstami vaikinai. Visi grįžo į kambarį ir daugiau niekur nebuvo išėję. Telefono aparatą padėjo ant stalo. Netrukus telefonas suskambėjo, viena iš merginų atsiliepė. Kaip telefonas atsirado prie laiptinės nežino, nes prie jos jokios muštynės nevyko. Spėja, kad šis telefonas buvo ne V. V.. Tą vakarą jie visi buvo išgėrę 3-4 litrus alaus. Jis girtas nesijautė. Sužalotą V. V. S. B. ir S. G. surado kieme apie 1 ar 2 valandą, kai abi vėl ėjo į parduotuvę parnešti alaus. Alaus neparnešė, greitai grįžo ir papasakojo, kad rado gulintį kieme sukruvintą vaikiną, kad jį išvežė greitoji medicinos pagalba. Jis pagalvojo, kad jos rado tą patį žmogų, kurį prieš tai jis matė gulintį ant pievos. Jie su V. G. į kiemą pažiūrėti to sužaloto vaikino išėję nebuvo. Jis su V. V. nekonfliktavo, nebuvo prie jo priėjęs, jo nemušė ir nesužalojo. Jį sužaloti galėjo tie asmenys, kurie jį su V. G. grįžtančius iš parduotuvės užpuolė prie pirmosios laiptinės, prieš susitinkant V. V. ir jo draugus. Grįžęs į butą merginoms nesakė, kad kažką sumušė.

Po to jis savo laikrodį surado būdamas areštinėje striukės pamušale, prieš tai galvojo, kad laikrodį jam nuo rankos nuplėšė. Tą laikrodį su rūbais atidavė sugyventinei ir ši laikrodį parnešė namo. Įvykio naktį jie su V. G. nakvojo B. V. bute, nes V. G. dar parnešė alaus ir jie jį gėrė, o S. B. ir S. G. nakvojo V. G. bute.

Ant jo krūtinės atsirado nubrozdinimas, kai jis grybaudamas paslydo ir griūdamas atsitrenkė į šaką. Ranka sužalota nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis B. V. kaltu visiškai neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad įvykio aplinkybių visiškai neprisimena. Neprisimena kur įvykio vakarą buvo, ką veikė ir su kuo. Nepamena V. R., nepažįsta P. K.. Iki įvykio turėjo du mobiliuosius telefonus Nokia 3310 ir Nokia 3410. Šiuo metu jaučiasi gerai, tik dažnai skauda galvą, yra labai pablogėjusi atmintis, dėl to nuolat vartoja vaistus. Iki sužalojimo dirbo baldų kombinate staliumi staklininku, kiek laiko dirbo, neprisimena. Šiuo metu gyvena su tėvais, nedirba.

Nukentėjusioji B. V. parodė, kad V. V. yra jos sūnus. V. V. dirbo Šilutės baldų kombinate ir gyveno vienas, Šilutės mieste turėjo savo butą, dabar yra ligonis ir gyvena su tėvais Pagrynių kaime. Apie tai, kad sūnus sužalotas ir paguldytas į ligoninę, ji sužinojo 2011 m. rugpjūčio mėn. naktį iš rugpjūčio 8 į 9 d. Apie sužalojimo aplinkybes sūnus nieko neprisimena ir ji nieko apie tai nežino. Iki sužalojimo V. V. buvo geros sveikatos. Po sumušimo gydymas truko ilgai, pradžioje V. V. buvo be sąmonės, atgavęs sąmonę dvi savaites artimųjų nepažino, šiuo metu nuolat vartoja vaistus, yra sutrikusios atminties, skundžiasi galvos skausmu, reikia jį prižiūrėti, nes savarankiškai nesugeba atlikti ir paprasčiausio darbo. V. V. visada buvo ramaus būdo, negirtaudavo ir konfliktų neprovokuodavo.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji yra V. G. sugyventinė. Kaltinamasis yra V. G. mamos brolis, t.y. dėdė. 2011 m. rugpjūčio 8 d. vakare jie, t.y. ji, V. G., S. B. ir B. V., nuo 20 val. iki ryto gėrė alų pas ją namuose „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje. Iš viso išgėrė 3 ar 4 dviejų litrų talpos butelius. Visi buvo girti. Apie 24 valandą pritrūkusios cigarečių, jos su S. B. nusileido į 2 aukštą pas S. B. į butą pasiimti cigarečių, nes parduotuvė nebedirbo. Išėjusios parūkyti, pamatė, kaip į balkoną uždusęs įbėgo nepažįstamas vaikinas. Jos ėmė vaikino klausinėti, nuo ko šis bėga ir vaikinas prisipažino, kad slepiasi nuo policijos. Davusios vaikinui parūkyti, maždaug po 15 minučių jos grįžo į 3 aukštą į jos butą, bet vyrų jame neberado, šie buvo kažkur išėję. Po to pro langą kieme išgirdo kažkokį šurmulį, matė einančius tris vaikinus, girdėjo šauksmus „ va čia eina jis, pagaukim“, B. V. stovėjo netoli įėjimo, prie šiukšlių konteinerių. Tuo tarpu į kiemą įvažiavo policija, pamatę policijos automobilį, visi išsilakstė. Policija pastovėjo kokias penkias minutes ir vėl išvažiavo. Po kurio laiko, maždaug po 15 minučių, parėjo B. V. ir, pamatęs, kad kambaryje nėra V. G., nusileido į apačią jo ieškoti. Jos su S. B. taip pat netrukus išėjo į kiemą. B. V. su V. G. jau stovėjo prie laiptinės paradinių durų, ir jie visi parėjo į vidų. Jai nuėjus į virtuvę, S. B. atsinešė jai parodyti mobilųjį telefoną ir tuo pat metu telefonas suskambėjo. S. B. padavė telefoną jai, bet jai atsiliepus, niekas nekalbėjo, išjungė telefoną. Įtarusi, kad telefonas gali būti vogtas, ji išėmė ir išmetė SIM kortelę, po to telefoną padėjo kambaryje ant stalo, kur jis vėliau dingo, ji nežino. Taip pat nežino iš kur tas telefonas pas juos atsirado. Atėjusios į kambarį, jos klausinėjo vyrų, kas atsitiko lauke. V. G. pasakojo, kad jie buvo apačioje, o nepažįstamas vaikinas, kaip ji spėja, tas pats su kuriuo jos kalbėjosi, nusileido į apačią ir jie su juo susikivirčijo ir vaikinas pabėgo. Po to juos užpuolė trys vaikinai ir V. G. pabėgo, išsiskyrė su B. V.. B. V. pasakė, kad lauke sumušė vaikiną, jis guli lauke, parodė ranka kurioje pusėje, ir liepė jai nueiti pažiūrėti. B. V. ir V. G. buvo labai girti ir su jomis nėjo. Supratusios, kad tam žmogui yra blogai, reikia pagalbos, jos su S. B. pasiėmusios žibintuvėlį išėjo į lauką ir lauke už bendrabučio, priešingame gale nuo jų laiptinės, pietinėje pastato pusėje, kur rodė B. V., pamatė ant žolyno sukruvintu veidu gulintį žmogų. Jis knarkė ir nejudėjo. Jos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pro jų kambario langą ta vieta, kur buvo rastas sužalotas vaikinas, nesimato. Ar B. V. turėjo laikrodį, nežino. Kasteto nei pas B. V. nei pas V. G. nematė.

Iš esmės tokius pat parodymus liudytoja S. G. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ( Liudytojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 89-91 ).

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamasis B. V. yra jo dėdė, mamos brolis. Įvykio vakarą jie pas jį bute gėrė alų, vienu momentu su B. V. ėjo iš jo buto į antrą aukštą parsinešti cigarečių ir sutiko laiptinėje nepažįstamą vaikiną ir jį išvarė. B. V. jį užkliuvo pečiu, o jis vaikinui spyrė į kojas. Vaikinas nubėgdamas kažką pasakė grasinamo. Jie išėjo su B. V. parūkyti ir prie laiptinės žvalgėsi, ar kas neateina. Jis užėjo už namo pažiūrėti, kur vaikinas nuėjo. Priėjęs iki namo galo, pamatė tris jaunuolius, vienas švietė su prožektoriumi ir pasakė „va žiūrėkit, vienas eina, čiumpame“. Tada jis nubėgo link savo namų laiptinės, po to į kitą kvartalą, o 3 ar 4 vaikinai jį vijosi. Nors buvo stipriai girtas, jam pavyko pabėgti ir pasislėpti. Po kurio laiko grįžęs namo, prie laiptinės sutiko B. V., kuris pasakė, jog nepastebėjo, kad V. G. kažkas vijosi. Po to jie su B. V. grįžo į butą, kuriame buvo ir merginos, ir toliau gėrė. Kalbos apie tai, kad kažkas yra sumuštas, nebuvo. Moterys buo išėjusios į parduotuvę, sakė, kad pamatė gulintį žmogų, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jie su B. V. nieko nesumušė, kas V. V. galėjo sumušti jis nežino. Galėjo sumušti tie patys asmenys, kurie vijosį jį ( V. G.). Kur buvo B. V., kai jis bėgo nuo užpuolikų, jis nežino. B. V. iš kiemo parsinešė telefoną, sakė, kad rado šviečiantį prie bendrabučio. Matė tą telefoną gulintį ant stalo, kur po tas telefonas dingo, nežino. Telefono parduoti į lombardą nenešė, pinigų alui turėjo. Ar B. V. turėjo tą naktį laikrodį, tiksliai jis nežino. Lyg tai B. V., kai jie po gaudynių parėjo į kambarį, sakė, kad laikrodį pametė. Jie į lauką buvo išėję tik tą vieną kartą. Daugiau jokios kompanijos, išskyrus tą, kuri jį vijosi, prie namo jis nematė. Jiems susitikus, B. V. sakė, kad „nukirto gaidį“, bet jų žargonu tai nieko nereiškia. Kad būtų sužalojęs kokį nors vaikiną, nesakė, merginų pažiūrėti sužaloto vaikino nesiuntė, jos tą vaikiną pamatė atsitiktinai, kai ėjo pirkti alaus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo, V. G. parodė, jog grįžęs į kambarį B. V. pasakė, jog sumušė vaikiną, šis nuvirto ir guli prie namo. S. B. ir S. G. nuėjo to vyriškio pažiūrėti ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Neprisimena, ar B. V. sakė, kad sumušė vaikiną ar „nukirto“, bet tai reiškia tą patį- kad sumušė. ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 161-163 ).

Iš šių parodymų akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti V. G. parodymai iš esmės visiškai atitinka liudytojos S. G. parodymus, kad atėjęs B. V. pasakė, jog kieme sumušė vaikiną, kuris nukrito ir guli prie bendrabučio. Liudytojo V. G. samprotavimai apie tai, kad B. V. išsireiškimas, „nukirto gaidį“ nieko nereiškia yra akivaizdus siekimas padėti V. V., nes ikiteisminio tyrimo metu V. G. pats paaiškino, kad tai reiškia, jog B. V. atėjęs į kambarį pasakė, kad sumušė vaikiną. Jei išsireiškimas „nukirto gaidį“ ( ar vaikiną), nieko nereikštų, kaip aiškina liudytojas V. G., tai nebūtų jokio motyvo šio išsireiškimo minėti apklausos metu.

Liudytojas G. P., dirbantis Šilutės rajono policijos komisariate patruliu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 1, b.l. 106 ), kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. naktį, tikslaus laiko neatsimena, iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti į butą, esantį Šilutės m., „(duomenys neskelbtini)“, kur garsiai leidžiama muzika. Buto duris atidariusio vaikino buvo paprašyta neleisti garsiai muzikos. Po to tą pačią naktį patruliuojant Šilutės miesto gatvėmis prie baro „Deims" pamatė kaip vaikinai sudaužė alaus butelius. Privažiavus prie vaikinų vienas iš vaikinų pabėgo. Įtarė, kad pabėgo tas pats vaikinas pas kurį vyko į butą perspėti dėl garsiai leidžiamos muzikos, todėl nutarė vaikiną surasti ir perspėti dėl butelių daužymo. Kiti du vaikinai niekur nebėgo ir paaiškino, kad alaus butelius sudaužė jų draugas, kuris pabėgo. Taip norėdami surasti butelius sudaužiusį vaikiną kartu su A. M. važiavo į Laisvės kvartalą, kadangi matė kaip vaikinas link ten nubėgo. Ar į Laisvės kvartalą važiavo iš karto vaikinui pabėgus, ar vėliau prieš tai vaikino ieškodami kituose kiemuose, neatsimena. Kai įvažiavo į Laisvės kvartalą prie namo Nr. 5, namo šiaurinėje pusėje, pamatė tris vaikinus, nors jų galėjo būti ir daugiau. Vaikinai juos pamatę išsibėgiojo, ar buvo tarp jų B. V., nežino.

Liudytojas V. R. parodė, kad su liudytoju P. K. yra kaimynai, gyvena viename name. Su V. V. susipažino, nes draugavo su V. V. bendradarbiu. Iki įvykio su V. V. buvo pažįstami apie metai laiko. 2011 m. rugpjūčio 8 d. vakare visi susitiko pas V. V. bendradarbį Artūrą, gyvenantį „(duomenys neskelbtini)“ bute, ketvirtame aukšte ir gėrė alų. Vėliau prisijungė ir P. K.. Vakare apie 22 valandą buvo atvažiavusi policija, nes jie triukšmavo, garsiai kalbėjosi. Policija įspėjo, kad jie netriukšmautų ir išvažiavo. Jie su P. K. dar nebuvo labai girti, bet V. V. buvo labai girtas, nes jis pradėjo girtauti nuo ryto, o jie prisijungė vėliau. 2011 m. rugpjūčio 9 d. apie 1 val. jie išsikvietė taksi ir nuvažiavo į naktį dirbančią parduotuvę Lietuvininkų gatvėje, joje esančiame bare „Apinys“, išgėrė po butelį alaus, po to nusipirko dar aštuonis butelius alaus ir ruošėsi eiti namo. Išėjus iš baro ir einant link namų Lietuvininkų gatve, V. V. susinervino, kad jie nesutinka nešti maišelio ir maišelį su alumi trenkė į gatvę, buteliai sudužo. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai. Supratęs, kad policijos pareigūnai gali apkaltinti dėl sudaužytų butelių, nuo jų pabėgo į Laisvės kvartalą ir nubėgo į namo Nr. 5 antro aukšto balkoną. Kur tuo metu nuėjo V. V. su P. K. nematė. Po kelių minučių į balkoną atėjo dvi nepažįstamos merginos, kurios paklausė, ar viskas yra gerai. Merginoms pasakė, kad pabėgo nuo policijos pareigūnų. Merginos balkone nieko nedarė, iš karto išėjo. Maždaug po 5 minučių išėjus merginoms, iš trečiojo aukšto balkono kažkas pašvietė žibintuvėliu. Būdamas balkone, paskambino į V. V. ir paklausė, kur jis yra. V. V. pasakius, kad jie su P. K. yra Laisvės kvartale prie tapetų parduotuvės, atsakė, kad tuojau ateis. Išeidamas iš antro namo aukšto laiptinės, sutiko du tuo metu nepažįstamus vaikinus. Dabar jau žino, kad vienas iš jų buvo V. G., o kitas –B. V.. Praeinant pro B. V., šis nieko nesakęs pečiu trenkė į jo petį, o V. G. nieko nesakęs spyrė jam į abi kojas. Jis išbėgo į lauką, bijodamas, kad nebūtų sumuštas. Jį užpuolę vaikinai paskui jį nebėgo. Nubėgęs prie V. V. ir P. K., jiems pasakė, kad buvo prisikabinę du vaikinai. Tada su draugais nusprendė eiti į Laisvės kvartalo 5 namą ir susiradę V. G. ir B. V., jų paklausti, kodėl šie jį užkabino. Kai buvo netoli Laisvės kvartalo namo Nr. 5, pamatė V. G., nueinantį link Kudirkos gatvės, o kur tuo metu buvo B. V., nepastebėjo. Kai pasakė draugams, kad nueinantis vaikinas yra tas pats, kuris spyrė, tai P. K. jį nusivijo. Pamatęs juos einančius, V. G. ėmė eiti greičiau, o po to ir bėgti. Tada pamatė kaip nuo Laisvės kv. namo Nr. 5 laiptinės link jų pareina B. V.. B. V. priėjęs gynėsi, kad nieko nedarė. Taip stovėdamas priešais B. V. jį du kartus nestipriai pastūmė, bet jam negrasino ir daugiau nieko nedarė. Su B. V. nesigrūmė ir nesitampė, todėl B. V. tuo metu laikrodžio pamesti negalėjo. V. V. B. V. nieko nedarė. Tuo metu į Laisvės kvartalą įvažiavo policijos pareigūnų automobilis, jį pamatę visi ėmė bėgti. Jis bėgo link Laisvės kvartalo namo Nr. 3, bėgdamas pro senelių namus, pastebėjo, kad šalia nėra nei V. V. nei P. K.. Paskambinęs P. K., paklausė kur jis yra. P. K. pasakė, kad yra prie prekybos salės „Halė". P. K. pasakė ateiti prie Vydūno gimnazijos. Atėjus P. K., pamatė, kad su juo nėra V. V.. Tada paskambinus į V. V. telefonu, atsiliepė mergina. Pagalvojo kad V. V. sulaikė policijos pareigūnai, nes V. V. buvo labai girtas, svirduliavo ir greitai bėgti negalėjo. Kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad naktį V. V. buvo rastas sumuštas. V. V. turėjo du telefonus. Kai vaikščiojo ir bėgo Laisvės kv. daugiau jokių kitų asmenų, kurie būtų galėję sumušti V. V., nematė.

Liudytojas P. K. iš esmės davė tokius pat parodymus kaip ir V. R.. Parodė, kad V. V. gatvėje sudaužius alaus butelius, visi pabėgo nuo policijos pareigūnų. Sutikus V. R. papasakojo, kad buvo pasislėpęs Laisvės kvartale namo Nr. 5 antrojo aukšto balkone ir kad jam išeinant iš namo laiptinės prie jo prisikabino du vaikinai, kurie bandė jį apversti. Tada pats pasiūlęs eiti ir pažiūrėti kas tie vaikinai, kurie kabinėjasi. Eidami link Laisvės kvartalo namo Nr. 5, netoli namo pamatėme einantį vaikiną. V. R. pasakė, kad tai vienas iš tų vaikinų, kuris norėjo jį apversti. Pats nieko nelaukęs vaikiną pradėjo vytis, o jis pradėjo bėgti. Nepavijęs vaikino grįžo prie V. R. ir V. V., kurie stovėjo prie namo Nr. 5 laiptinės ir prie jų buvo tuo metu nepažįstamas vaikinas. Dabar žino, kad tai B. V.. V. R. su B. V. ginčijosi, nes B. V. sakė, kad nieko jam nedarė. Tada V. R. pastūmė B. V., B. V. nedarė nieko. Tuo metu į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų automobilis ir tada su draugais pradėjo bėgti. Kur nubėgo V. V. nematė. Būnant netoli parduotuvės „Žemaitija", paskambino V. R. ir pasakė ateiti į Vydūno gimnazijos kiemą. Kai atėjau prie V. R. pamatė, kad V. V. nėra. V. R. paskambino į V. V., kad sužinotų kur jis yra. V. V. telefonu atsiliepė mergina. Pagalvoję, kad V. V. sulaikė policijos pareigūnai, jie nuėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad naktį V. V. buvo rastas sumuštas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. padaryti šie kūno sužalojimai: daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės-minkštųjų audinių kraujosruvos, poodinės kraujosruvos abiejose kaklo pusėse, dvigubas apatinio žandikaulio lūžis abiejų šakų kaklų srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose bei odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. V. V. padarytas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir smegenų skilveliuose sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą,. Kiti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą ( b. l. 39-40, 1 T/.

Papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, V. V. galvos sužalojimai paaiškinami aštuoniais trauminiais poveikiais ( t. 1, b. l. 45 ). V. V. kraujyje rasta 3,84 % (promilės) etilo alkoholio ( Specialisto išvada, t. 1, b. l. 33 ).

Ekspertas Diomenas Vitkus rašytinėje išvadoje nurodęs, kad smulkūs paviršiniai sužalojimai V. V. veide galėjo būti padaryti kastetu, teisiamajame posėdyje šios išvados nepatvirtino, teigdamas, kad jeigu smūgiai būtų suduoti kastetu ( metaliniu su briaunomis daiktu) , tose vietose būtų ne tik paviršiniai, bet ir giluminiai sužalojimai ir nors ir teigė, kad šie sužalojimai į padarytus apavu nelabai panašūs, šios galimybės kategoriškai neatmetė. Šie sužalojimai yra nesunkūs. Galvos sužalojimai, sukėlė sunkias pasekmes, kaip patvirtino ekspertas, galėjo būti padaryti spiriant koja arba suduodant kumščiu. Iš sužalojimų pobūdžio negalima daryti išvados, kad V. V. sužalojo keli asmenys.

2011-08-09 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota tiksli įvykio vieta, kuri yra Šilutės m., Laisvės kv. prie namo Nr. 5, kur rasta dėmių, panašių į kraują, cigaretės nuorūka, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung" ( Įvykio vietos apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 9-10 ).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad B. V. apžiūros metu rasti skersos krypties brūkšnių pavidalo išilgine juosta išsidėstę odos nubrozdinimai krūtinėje ties krūtinkaulio rankena kairės priekrūtinkaulinės linijos projekcijoje. Sužalojimai gavosi tiesiogiai slystamuoju būdu kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, tikėtina atsitrenkus. Sprendžiant iš šašų prisitvirtinimo ir paviršiaus savybių, sužalojimas padarytas maždaug prieš 3-5 paras iki objektyvios apžiūros. B. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 2, b. l. 3 ). B. V. parodė, kad šiuos sužalojimus patyrė grybaudamas.

2011-09-05 techninių priemonių panaudojimo atliekant procesinius prievartos veiksmus protokole užfiksuota, kad 2011-08-11 09:49:04 užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp S. G. ir S. B., kurio metu jos tariasi apie tai, kokius parodymus duoti dėl telefono, S. B. prašo S. G., jog ji sakytų, kad buvo girta ir neprisimena, kaip pas ją atsirado mobilusis telefono aparatas ( t. 1, b. l. 150 - 151 ).

2011-11-22 liudytojas L. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030", kuris pagal pakvitavimą grąžintas B. V. ( protokolai, pakvitavimas, t. 1, b. l. 110-115 ).

Kaltinamojo B. V. kaltė, nors jis ir ją ir neigia, yra įrodyta. Kaltinamojo B. V. parodymai prieštaringi, juos paneigia kiti įrodymai. Kaip matosi iš liudytojų V. G. ir S. G. parodymų, kaltinamasis B. V. buvo išėjęs į kiemą, tam tikrą laiką buvo jame, kai V. G. pabėgo nuo jį bandžiusio sulaikyti P. K.. Po to, kaip matosi iš paties kaltinamojo B. V. parodymų, liudytojų P. K. ir V. R., iš dalies S. G. parodymų, B. V., P. K. ir V. R. kalbėjosi kieme, netoli šiukšlių konteinerių, V. R. kelis kartus B. V. stumtelėjo ranka. Atvažiavus policijai, visi išsibėgiojo į skirtingas puses. Nors liudytojų, kurie būtų matę, kaip buvo sumuštas V. V., nėra, liudytojai S. G. ir V. G. parodė, jog grįžęs į kambarį B. V. pasakė, jog sumušė vaikiną ir parodė, kur jis guli, be to parsinešė mobilųjį telefoną. Ten nuėjusios S. G. ir S. B., rado gulintį sumuštą V. V. ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kad tikrai kaltinamasis B. V. buvo prie nukentėjusiojo, patvirtina ir tai, kad jis parsinešė V. V. mobilųjį telefoną. Nors kaltinamasis teigia, jog šis mobilusis telefonas gali būti ne V. V., tai paneigta liudytojų S. G. ir V. R. parodymais, kurie parodė, kad šiuo telefonu V. R., ieškodamas V. V. paskambino, o S. G. atsiliepė, po to V. R. išjungė telefoną, manydamas, kad V. V. sulaikytas ir atsiliepė policijos pareigūnė. Nors keliama versija, kad gal būt paskambino kitas asmuo, ne V. R., ši versija atmetama, nes buvo naktis ir kad atsitiktinai kas nors paskambintų tikimybė yra minimali, be to atitinka abiejų liudytojų parodymai, kad S. G. atsiliepus į telefono skambutį, skambintojas su ja nekalbėjo. Kaip matosi iš analitinės pažymos, padarytos iš telefono skambučių išklotinės bei tarnybinių pranešimų, 2011-08-09 2,47 val. buvo skambinta į V. V. mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo vėliau naudojosi L. M., šį telefono aparatą įsigijęs Šilutės m. lombarde ( t. 1, b. l. 141-146). Iš praktikos yra žinoma, kad paprastai vogti daiktai yra parduodami. Nukentėjusysis V. V. parodė turėjęs du telefono aparatus, vienas rastas įvykio vietoje, o kitas pas L. M.. V. V. parodė, turėjęs du telefonus Nokia, kaip matosi iš įvykio vietos protokolo, įvykio vietoje rastas telefono aparatas Samsung. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis dėl sveikatos negali duoti patikimų parodymų apie jo turėtų telefono aparatų markes. Kad V. V. turėjo du mobiliuosius telefonus, parodė liudytojas V. R.. Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, V. V. rastas gulintis prie Laisvės kv. 5 namo, t. y. namo, kuriame gyvena kaltinamasis. Tai atitinka liudytojų parodymus bei specialisto išvadą, kad V. V. buvo girtas, todėl dėl girtumo toli nubėgti, o tuo pačiu aktyviau pasipriešinti smurtui, negalėjo, o B. V. nereikėjo daug laiko susitikti su V. V., buvusiu prie jo namų, ir jį sumušti. Nors kaltinamasis B. V. teigia, jog mobilųjį telefoną rado prie savo laiptinės, kaip parodė liudytojas V. R., jie pro šią laiptinę kartu su V. V. nepraėjo, todėl V. V. toje vietoje pamesti telefono negalėjo. Kaltinamasis bandė įteigti, kad prie Laisvės kv. 5 namo vaikščiojo dar viena nenustatytų asmenų grupė, kuri juos su V. G. einančius iš parduotuvės užpuolė prie Laisvės kv. 5 namo pirmosios laiptinės, kad prie namo miegojo dar vienas neblaivus asmuo, tačiau liudytojas V. G. ir jokie kiti bylos duomenys tokių jo parodymų nepatvirtino. Liudytojo V. G. parodymai apie tai, kad jį vijosi kažkokie asmenys, visiškai atitinka liudytojų V. R. ir P. K. parodymus, kad jie visi pamatė V. G. kai šis išėjęs į lauką buvo užėjęs į kitą Laisvės kv. 5 namo pusę, o jį vijosi P. K.. Po to, kai P. K. nepasivijo V. G., liudytojai V. R., P. K. ir nukentėjusysis V. V. susitiko kaltinamąjį B. V. ir su juo kalbėjosi kol atvyko policija ir jie visi išsilakstė. Nors kaltinamasis B. V. parodė, kad nuėjo tiesiai į kambarį, tai prieštarauja S. G. parodymams, kuri parodė, kad B. V. grįžo maždaug po 15 minučių. Per šį laiką kaltinamasis susitiko prie namo nukentėjusįjį V. V. ir jį sumušė.

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis B. V. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų.

Įrodyta, kad B. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, sudavė kumščiu bei spyrė ant žemės nukritusiam V. V. aštuonis kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. V. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, poodines kraujosruvas abiejose kaklo pusėse, dvigubą apatinio žandikaulio lūžį abiejų šakų kaklų srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose bei odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, taip padarė V. V. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis pripažįsta, matosi iš bylos duomenų, kad kaltinamasis iki įvykio V. V. nepažinojo, jokių konfliktų su juo neturėjo ir tai leidžia daryti išvadą, kad jis V. V. sužalojo be jokios aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų.

Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Be to B. V. po to, kai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - pasinaudodamas bejėgiška sumušto nukentėjusiojo V. V. būkle, pagrobė V. V. 130 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030" su papildymo kortele „Labas".

Ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Bausmės skyrimas

B. V. padarė tyčinį, baigtą labai sunkų nusikaltimą – dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų bei padarė nusižengimą- pagrobė svetimą turtą.

B. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą ir nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kad B. V. buvo girtas matosi iš jo parodymų, nes jis parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. visą vakarą ir naktį gėrė alų. Kad B. V. buvo labai girtas, parodė ir liudytoja S. G..

Baudžiamąją B. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet skiriant bausmę atsižvelgiama, kad medicinos pagalba nukentėjusiajam buvo suteiktą būtent dėl to, kad pats kaltinamasis nurodė S. G. ir S. B. nueiti pasižiūrėti nukentėjusiojo būklės, todėl nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

B. V. psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neįrašytas ( pažyma, t. 2, b.l. 71 ).

B. V. anksčiau už įvairias nusikalstamas veikas teistas 10 kartų, naują sunkų nusikaltimą padarė nepraėjus nei 2 metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ( pažyma, nuosprendžių kopijos, t.2, b. l. 45-63), po paleidimo ne kartą baustas administracine tvarka ( pažyma, t. 2, b.1.64-70 ).

Šie duomenys B. V. charakterizuoja kaip asocialų, nesiekiantį pasitaisyti ir keisti gyvenimo būdą asmenį.

Atsižvelgiant į tai, kad B. V. sistemingai daro nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusieji V. V., B. V. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė B. V. civilinius ieškinius dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) CK 6. 263 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kadangi nustatyta, jog V. V. sunkiai sužalojo kaltinamasis B. V., jis privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Nukentėjusysis V. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 5461,29 Lt turtinės žalos atlyginimo, kas mėnesį dėl netekto darbingumo po 682.66 Lt bei 50 000 Lt neturinės žalos atlyginimo ( t. 3, b. l. 89-94).

V. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matosi iš byloje esančių pažymų, V. V. darbo užmokestis iki sužalojimo buvo 1488 Lt. Iš V. V. darbingumo lygio pažymos matyti, kad nuo 2011-12-07 iki 2012-12-06 jam nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, t. y. jis neteko galimybės uždirbti 60 procentų turėto darbo užmokesčio, t.y. 892,80 Lt. Iš šios sumos atimama gaunama pensija 615,39 Lt ir tokiu būdu nustatyta, kad V. V. kas mėnesį dėl sužalojimo neteko 277,41 Lt darbo užmokesčio ( 892,8-615,39 lygu 277,41 ). Reikalavimo teisė į netektą uždarbį atsirado nuo nedarbingumo nustatyto dienos. Iki tol V. V. gavo nedarbingumo pašalpą, duomenų apie netekto uždarbio dydį nepateikė.

Už laikotarpį nuo 2011-12-07 iki 2012-07-07 priteisiama 1941,87 Lt ( 277,41 x 7 lygu 1941,87 Lt), po to iki 2012-12-06 ( iki to laiko nustatytas nedarbingumas) kas mėnesį netekto uždarbio po 277,41 Lt. ( CK 6.249, 6.263, 6.281 straipsniai).

Taip pat V. V. prašo priteisti iš kaltinamojo 50 000 Lt neturinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, sudarytus nepatogumus bei kt. aplinkybes.

Kaip nustatyta, tyčiniais kaltinamojo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų V. V. buvo sunkiai sužalotas., patyrė sunkią galvos traumą, kurios pasekmės yra iki šiol, V. V. nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis. Akivaizdu, kad dėl šio sužalojimo V. V. patyrė ir patiria ( nuolat skauda galvą, sutrikusi atmintis ) fizinį skausmą, didelius nepatogumus, nes dėl sutrikusios sveikatos negali gyventi savarankiškai, todėl apsigyveno pas tėvus, nebegali dirbti iki įvykio dirbto darbo ( dirbo AB „Šilutės baldai). Dėl patirto sužalojimo V. V. patyrė labai didelę neturtinę žalą.

Nustatant žalos dydį, taip pat atsižvelgiama, kad įvykio metu V. V. buvo stipriai girtas ir negalima atmesti, kad tai galėjo turėti tam tikros įtakos sužalojimo pasekmėms.

Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas mano, kad nukentėjusiajam V. V. priteistina 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis nedirba, nėra duomenų, kad turėtų vertingo turto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad B. V. yra darbingas, jis turi galimybę nors ir per ilgesnį laiką padarytą žalą atlyginti.

Nukentėjusioji B. V. pateikė civilinį ieškinį 55 260 Lt sumai ( 50 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5260 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 65-80, priedas prie bylos ).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Savo civilinio ieškinio B. V. nemotyvavo, iš pateiktų kvitų matosi, kad ji vykdama pas sūnų į ligoninę, pirko kurą automobiliui, autobuso bilietus, be to pirko sauskelnes, kitas priemones, taip pat maisto. Ši turtinė žala, įrodyta pateiktais kvitais 1708, 05 Lt sumai, B. V. priteistina. V. V. buvo sunkios būklės, todėl be abejonės motina turėjo juo rūpintis ir jį slaugyti. Kitų įrodymų apie turėtas išlaidas B. V. nepateikė, todėl jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo likusioje dalyje neįrodytas ir netenkinamas.

B. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Be abejonės B. V., kaip ir kiti V. V. artimi asmenys, dėl sūnaus sužalojimo patyrė skaudžius išgyvenimus, tačiau neturtinė žala tiesiogiai padaryta V. V., kuri jam, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi bei CK 6. 263 straipsnio 2 dalimi priteisiama.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 15281,81 litų sumai ( t. 1, b. l. 47-52).

Šis ieškinys tenkintinas.

CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkte ir 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaip matosi iš pateiktų dokumentų, nukentėjusiojo V. V. gydymas ir reabilitacija kainavo iš viso 15 281, 81 Lt. Ši suma priteisiama iš kaltinamojo.

Yra kvitas, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatui sumokėjo po 2000 Lt ( t. 3, b. l.94 ). Šias išlaidas privalo nukentėjusiesiems atlyginti kaltinamasis ( BPK 106 str. 2 d.).

Taip pat iš kaltinamojo priteistinos teismo išlaidos, turėtos apmokant liudytojui kelionės išlaidas ( t. 3, b. l. 114 ) ( BPK 105 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

B. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti :

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 8 metams laivės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę B. V. paskirti 8 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti B. V. pavojingu recidyvistu.

Pirmus du metus paskirti bausmę atlikti kalėjime- likusius – pataisos namuose.

nukentėjusiajam V. V. - 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimą- netektą uždarbį, ryšium su prarastu darbingumu, už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. liepos 7 d. - 1941,87 Lt, po to kiekvieną mėnesį iki 2012 m. gruodžio 6 d. po 277,41 Lt, kitą, V. V. civilinio ieškinio dalį atmesti;

nukentėjusiajai B. V. - 1708, 05 Lt turtinės žalos atlyginimo, likusią B. V. civilinio ieškinio dalį atmesti;

nukentėjusiajai B. V. - 2000 Lt atstovavimo išlaidų;

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai - 15 281,81 litų V. V. gydymo išlaidų.

valstybei - 48,21 Lt teismo išlaidų.

Iš įvykio vietos paimtą cigaretės nuorūką, nuoplovą su dėme, panašia į kraują (2012-01-03 kvitas B serija BBB Nr. 0009973) ir V. V. rūbus (2011-10-24 kvitas B, serija BBB Nr. 0009527), saugomus Šilutės rajono VPK, sunaikinti.

Du tamsios spalvos džemperius, esančius Šilutės r. VPK ( 2011-11-15 kvitas B serija BBB Nr. 0009551) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti B. V., marškinius ( 2011-10-24 kvitas B serija BBB Nr. 0009526) grąžinti V. G..

Prekių kvitus ir skaitmeninę laikmeną su telefono skambučių išklotinėmis saugoti prie bylos.

Į bausmės laiką B. V. įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. V. palikti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.