- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-303-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39597-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,WB21“
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,WB21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,WB21“ ieškinį atsakovei D. A. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimo Nr. DGKS-2893 dalį, kuria nuspręsta D. A. prašymą tenkinti, t. y. pripažinti D. A. atleidimą iš pareigų neteisėtu, į darbą negrąžinti, panaikinti UAB „WB21“ vadovo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, konstatuoti, kad D. A. darbo sutartis nutraukiama Darbo ginčų komisijos sprendimo jo įsiteisėjimo dieną, išieškoti D. A. naudai iš UAB „WB21“ 10 506,55 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 184,32 Eur vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal 5 darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo (2018 m. kovo 5 d.), išieškoti 1 256,90 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo santykių pabaigos (2018 m. kovo 5 d.) iki darbo ginčų komisijos priėmimo dienos, išieškoti 300 Eur neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė: pripažino atsakovės atleidimą iš UAB „WB21“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą neteisėtu; panaikino UAB „WB21“ generalinio direktoriaus P. D. M. G. 2018 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo padaryto pažeidimo“; konstatavo, kad atsakovės darbo sutartis su UAB „WB21“ nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 35 942,40 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2018 m. gruodžio 10 d. (suma nurodyta su privalomais mokesčiais); priteisė atsakovės naudai iš ieškovės po 184,32 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. kovo 5 d. (suma nurodyta su privalomais mokesčiais); priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 1843,20 Eur netesybų už uždelstą ieškovo atsiskaityti su atsakove laiką (suma nurodyta su privalomais mokesčiais); priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 1750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam procesinio dokumento trūkumui pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinantį įrodymą.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį pirmosios instancijos teisme. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
6. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė pateikė 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, nurodydama, kad žyminį mokestį paskaičiavo, vadovaudamasi nuostata, jog ginčas yra dėl sutarčių modifikavimo.
7. Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad darbo ginčas gali būti prilyginamas ginčui dėl sutarčių modifikavimo. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. e2S-64-256-2018, kurioje žyminio mokesčio klausimas buvo sprendžiamas ne darbo teisinių santykių ginče, o dėl negyvenamų patalpų nuomos sutarties. Šiuo atveju tokia analogija netaikytina, nes darbo ginčų nagrinėjimui CPK XX skyrius numato visai kitus nagrinėjimo ypatumus, o CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas, išskiria tik darbuotojus, atleidžiamus nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Darbdaviams taikytinos bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir žyminio mokesčio mokėjimo taisyklės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, išnagrinėjus darbo ginčą iš esmės, turi sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą žyminį mokestį, įvertinant tai, kad ieškinio suma skaičiuotina iš kelių dalių, t. y. neturtinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat patenkintų turtinių atsakovės reikalavimų, dėl kurių ieškovės netenkina teismo sprendimas, apskaičiuojant ieškinio sumą CPK 85 straipsnyje nurodyta tvarka.
9. Teismas nurodė, kad jeigu ieškovė nesutinka su teismo sprendimu visa apimtimi, tai paduodama apeliacinį skundą, turėtų sumokėti žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą – dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ginčijimo – 100 Eur, kita mokėtino žyminio mokesčio dalis mokėtina nuo ieškinio (nagrinėjamu atveju, teismo tenkintų atsakovės reikalavimų darbdaviui) sumos, pagal atsakovės naudai priteistas pinigines sumas (kartu su 184,32 Eur vidutiniu darbo užmokesčiu už 1 darbo dieną paskaičiuotomis periodinėmis sumomis už vienerius metus, bei taikant CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto išlygą dėl 30 000 Eur viršijančios sumos apmokestinimo 2 proc. žyminiu mokesčiu) ir sudaro 1105,95 Eur, iš viso (kartu su neturtiniu reikalavimu) – 1205,95 Eur, o paduodant skundą per elektroninių paslaugų portalą – 904,46 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Iš ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo teismo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, pripažįstant ieškovės ir atsakovės darbo sutarties nutraukimą teisėtu, tačiau atsakovei nekelia jokių turtinių reikalavimų. Iš ieškovės ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės kildinami iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių darbo teisinių santykių ir susiję su šalių darbo teisinių santykių modifikavimu, kurie nėra susiję su jokiais turtiniais reikalavimais atsakovės atžvilgiu.
10.2. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Analogiškai išaiškino ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-64-253-2018.
10.3. Šioje byloje ieškovė siekia pripažinti darbo sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu, ginčydama Darbo ginčų komisijos ir pirmos instancijos teismo nustatytą darbo sutarties nutraukimo datą ir aplinkybes, todėl šiuo atveju ginčas yra neturtinis, kuriam taikytinas ginčams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) nustatytas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu visa apimtimi, paduodama apeliacinį skundą turėtų sumokėti 100 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ginčijimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o kita mokėtino žyminio mokesčio dalis – 1105,95 Eur – mokėtina nuo teismo tenkintų atsakovės reikalavimų darbdaviui sumos, pagal atsakovės naudai priteistas pinigines sumas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą paduodant per elektroninių paslaugų portalą, apeliantė turėtų sumokėti 904,46 Eur žyminį mokestį (1205,95 Eur x 75 proc.).
15. Apeliantės teigimu, šioje byloje ji siekia pripažinti darbo sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu, todėl ginčas yra neturtinis, kuriam taikytinas ginčams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) nustatytas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Sutikti su šiuo apeliantės teiginiu nėra teisinio pagrindo.
16. Pagal Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis).
17. CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
18. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pareiškė ieškinį teisme, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo atsakovės atleidimas iš pareigų pripažintas neteisėtu ir atsakovės naudai iš ieškovės priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs darbo ginčą dėl teisės iš esmės, pripažino atsakovės atleidimą iš pareigų neteisėtu, kartu išspręsdamas neteisėto atleidimo iš darbo teisines pasekmes, t. y. priteisdamas atsakovės naudai iš ieškovės 35 942,40 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 184,32 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos, 1843,20 Eur netesybų ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. tiek sprendimo dalį, kuria atsakovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tiek dalį, kuria atsakovės naudai iš ieškovės priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ginčijimo laikytinas neturtiniu, už jį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Likusi žyminio mokesčio dalis skaičiuotina nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 4 ir 7 dalys). Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymą ir pagrįstai nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
20. Apeliantės atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad apeliantė (ieškovė) ieškinyje nekėlė atsakovei jokių turtinių reikalavimų, aptariamu atveju laikytinas neturinčiu esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą apskaičiavimo tvarkos. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 218 straipsnio 4 dalis). Jau nurodyta, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, kartu išsprendė ir neteisėto atleidimo iš darbo teisines pasekmes, priteisdamas atsakovės naudai iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas. Apeliantei su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistomis sumomis nesutinkant, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad paduodama ieškinį ieškovė mokėtiną žyminį mokestį teisingai apskaičiavo vadovaudamasi būtent CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų nuostatomis, tuo tarpu atskirajame skunde teigia, kad žyminis mokestis mokėtinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaip už reikalavimą dėl sutarties modifikavimo.
22. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-334/2009, Nr. 3K-3-350/2009, Nr. 3K-3-362/2010, taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-64-253-2018. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, ginčijant atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumą. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos teismų nutartys buvo priimtos bylose, kuriose ginčai buvo kilę iš civilinių teisinių santykių (dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuomos sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu), todėl aptariamu atveju nėra pagrindo remtis nurodytose bylose pateiktais teismų išaiškinimais.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti, yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės pateikto apeliacinio skundo trūkumą, nustato naują terminą šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (primokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei naują 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (primokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus).