Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-309-714/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo

13. Atsakovas A. S. su apeliaciniu skundu pateikė 2020-06-05 UAB „Circle K Lietuva“ elektroninio laiško UAB „AKA transport“ kopiją – „Informacinį pranešimą apie limito viršijimą“. Kadangi naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos esmės

14. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Naftėnas“ nuo 2017 metų iki 2020 metų turėjo ūkinių komercinių santykių su UAB „AKA transport“, t.y. uždaroji akcinė bendrovė „AKA transport“ (toliau – Bendrovė) pirkdavo iš uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ kurą. Iki 2018 metų balandžio mėnesio UAB „AKA transport“ pilnai atsiskaitydavo už nupirktą kurą pagal ieškovės UAB „Naftėnas“ išrašomas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau nuo 2018 m. balandžio mėnesio tinkamas atsiskaitymas nutrūko ir pradėjo kauptis skola. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6407-956/2020 iš UAB „AKA transport“ ieškovei UAB „Naftėnas“ priteisė 36 611,12 Eur skolą, 1578,08 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 199,00 Eur žyminį mokestį, 150,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

15. Atsakovas A. S. , buvęs UAB „AKA transport“ vadovas. UAB „AKA transport“ Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla. UAB „AKA transport“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus UAB „Naftėnas“ 38801,86 Eur kreditorinis reikalavimas. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Naftėnas“ ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 36366,40 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pareiškimą ieškovė grindžia faktine aplinkybe, įrodančia, kad UAB „AKA transport“ 2019-2020 metais sistemingai nesilaikė mokėjimų eiliškumo, t.y. atsiskaitinėjo su kreditoriais pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimus, dėl ko ieškovei padarė 36366,40 Eur žalą. Ieškovės vertinimu, jei atsakovas nebūtų atlikęs mokėjimų, kuriais pažeidė imperatyviai nustatytą eiliškumą, o būtų sumokėjęs šiuos pinigus ieškovei, pastarajai nebūtų atsiradusi 36366,40 Eur žala.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, sprendė, jog atsakovas, kaip uždarosios akcinės bendrovės „AKA transport“ vadovas, atlikdamas mokėjimus Bendrovės kreditoriams – UAB „Circle K Lietuva“, UAB „EBV Finance“, taip pat atlikdamas mokėjimus į savo asmeninę sąskaitą, pažeidė numatytą kalendorinio eiliškumo tvarką, nes ieškovės sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai jau buvo suėję. Teismas sprendė, kad atsakovas atlikdamas neteisėtus veiksmus padarė ieškovei žalą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė iš atsakovo A. S. priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“ 36 366,40 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 320 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Atsakovas A. S. , nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nes teismas padarė argumentacijos ir teisės taikymo klaidų, ignoravo galiojančią ir nagrinėjamo ginčo atveju taikytiną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei joje suformuotas įrodinėjimo taisykles.

Dėl tiesioginio ieškinio

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisykles, kuriomis privalo vadovautis teismai nagrinėdami tiesioginius ieškinius, pareikštus bankrutuojančios įmonės juridinio asmens valdymo organui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 išaiškino, jog tuo atveju, kai bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai atsakovui, kaip buvusiam Bendrovės vadovui yra siejami su jo veiksmais Bendrovės vardu įsigyjant iš ieškovės produkciją, už kurią Bendrovė liko neatsiskaičiusi, o taip pat su ieškovo veiksmais atsiskaitant su kitais Bendrovės kreditoriais, kai egzistavo Bendrovės įsiskolinimas ieškovui, t.y. ieškovas savo reikalavimus byloje grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio normų pažeidimu. Kasacinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

20. Kitoje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

21. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priimdamas sprendimą įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Dėl UAB „AKA transport“ atliktų mokėjimų vertinimo

22. Ieškovė byloje nurodė, jog Bendrovei 2019-07-10 atlikus 5666,40 Eur dydžio piniginių lėšų pervedimą UAB „EBV Finance“, ieškovei buvo padaryta individuali žala, nes ieškovė turėjo Bendrovei išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų faktūrų, t. y. galiojančią reikalavimo teisę į Bendrovę.

23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad „atlikdamas mokėjimą „EBV Finance“, kurio mokėjimo paskirtis „be pagrindo įgytų lėšų grąžinimas“ <...> atsakovas pažeidė numatytą kalendorinio eiliškumo tvarką, nes uždarosios akcinės bendrovės „AKA transport“ sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai jau buvo suėję“. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, nes ji klaidinga ir nepagrįsta, be to, padaryta neatsižvelgiant ir nevertinant atsakovo procesinių dokumentų argumentų.

24. Kaip nurodė apeliantas, UAB „AKA transport“ pagrindinė veikla buvo tarptautinis krovinių pervežimas vakarų Europoje. Bendrovė veiklai vykdyti naudojamą kurą – dyzeliną – pirkdavo iš įvairių tiekėjų, t.y. tiek Lietuvos Respublikoje, tiek vakarų Europoje, o UAB „EBV Finance“ paslaugomis naudojosi siekiant susigrąžinti sumokėtus mokesčius įsigyjant kurą Belgijos Karalystėje. Į bylą pateiktas banko išrašas patvirtina, kad UAB „AKA transport“ 2019-07-04 iš Belgijos Karalystės mokesčių administratoriaus Federale Overheidsdienst Financien gavo pavedimą 5666,40 Eur sumai. UAB „EBV Finanse“ patvirtinus, kad pinigai buvo pervesti per klaidą, 2019-07-10 UAB „AKA transport“ per UAB „EBV Finance“ grąžino Belgijos Karalystės mokesčių administratoriui Federale Overheidsdienst Financien šiuos pinigus, nes pinigai Bendrovei nepriklausė. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vien piniginių lėšų grąžinimas pažeidė ieškovės teises.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas, kaip UAB „AKA transport“ vadovas, atlikdamas mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ (mokėjimo paskirtys: „Avansinis mokėjimas“, „Išankstinis apmokėjimas“), pažeidė numatytą kalendorinio eiliškumo tvarką, nes uždarosios akcinės bendrovės „AKA transport“ sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai ieškovei jau buvo suėję. Nors teismas šiuo teiginiu konstatuoja atliktų mokėjimų kalendorinio eiliškumo pažeidimą, tačiau nenurodo jokių konkrečių mokėjimų, jų neanalizuoja ir nevertina, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kokiais atliktais mokėjimais UAB „Cirkle K Lietuva“ ieškovei buvo padaryta žala.

26. Atsakovas nurodęs, kad ieškovas neturi galimybių tiekti kuro už Lietuvos Respublikos ribų, todėl Bendrovei siekiant toliau vykdyti veiklą, gauti pajamų ir tokiu būdu mažinti bendrą, UAB „AKA transport“ skolą, buvo priverstas kurą pirkti ne tik iš ieškovės, bet ir iš kitų tiekėjų kitose Europos valstybėse, kuriose važiuodavo Bendrovės transporto priemonės, įskaitant ir iš Circle K. Bendrovės su ieškove sudarytos sutarties sąlygos lėmė, jog Bendrovei buvo suteikiama galimybė kurą piltis neatliekant išankstinių (avansinių) mokėjimų, todėl Bendrovė, pildamasi kurą Lietuvos Respublikoje pastarųjų ir neatlikinėjo. UAB „AKA transport“ avansinius mokėjimus degalinėms Circle K atlikinėjo sudarytų sutarčių pagrindu, nes neatlikus avansinių mokėjimų būtų blokuojamos Bendrovės turimos kuro kortelės, t.y. Bendrovė negalėjo piltis kuro už Lietuvos Respublikos ribų neatlikdama avansinių mokėjimų. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „AKA transport“ atsakovui 2020 m. birželio 16 d. suteikė 7000 Eur kreditą. Pirmosios instancijos teismas dėl šios faktinės aplinkybės sprendė, kad UAB „AKA transport“ vadovo veikimas, priimant sprendimus išmokėti sau išmoką, skirti sau paskolą, tuo pačiu metu, kai bendrovė yra skolinga kitai bendrovei už patiektas prekes, gali būti pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais kreditoriaus teises, juo labiau, kad atsakovas negalėjo pagrįstai pateisinti tokio sprendimo.

28. Iš aukščiau aptartų duomenų teismas daro išvadą, kad tokiais atsakovo, kaip bendrovės vadovo, atliktais piniginių lėšų pervedimais buvo pažeistos išimtinai ieškovo, o ne bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas tokią išvadą daro neanalizuodamas visų bendrovės kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sudėties bei jų susidarymo laikotarpių. Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties UAB „AKA transport“ bankroto byloje Nr. B2-673-343/2021 matosi, kad ieškovė UAB „Naftėnas“ yra didžiausias kreditorius, tačiau ta pačia teismo nutartimi yra patvirtinti ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB „Circle K Lietuva“ – 28 063,17 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ – 7497,95 Eur, UAB „Departus Truck Service“ – 2234,26 Eur, VSDFV Šilalės skyriaus – 6658,22 Eur, VSDFV Alytaus skyriaus – 10199,99 Eur, VMI prie FM – 37812,88 Eur ir kt. Tik nustačius, kad ieškovės nurodytų UAB „AKA transport“ atliktų mokėjimų metu Bendrovė turėjo ir kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, būtų galima daryti išvadą ar atsakovas savo veiksmais padarė individualią žalą ieškovei, ar tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai, tačiau šią išvadą galima padaryti tik esant duomenims apie kreditorių finansinių reikalavimų susidarymą.

29. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog uždaroji akcinė bendrovė „AKA transport“, kiek tai buvo įmanoma, proporcingai atsiskaitinėjo su visais savo kreditoriais, tame trape ir su ieškove, kuriai per 2018 metus buvo išmokėta 28 746,03 Eur, o 2019–2020 metų laikotarpiu – 15 086,38 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nepatikrino ir neįvertino.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad UAB „AKA transport“ pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, vien šios faktinės aplinkybės konstatavimo nepakanka, kad būtų patenkintas ieškinio pareiškimas. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais teismas turi nustatyti šias aplinkybes: 1) atsakovas veikė nesąžiningai individualiai ieškovo atžvilgiu; 2) atsakovo neteisėti veiksmai neturėjo jokių neigiamų pasekmių (nesukėlė žalos) jokiems kitiems Bendrovės kreditoriams, tačiau išimtinai tik ieškovui. Vien tai, kad atsakovas atliko mokėjimus ne tik ieškovei, bet ir kitiems Bendrovės kreditoriams, nėra pakankamas pagrindas atsakovą pripažinti nesąžiningu ieškovės atžvilgiu.

31. Visumos nustatytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesivadovaudamas kasacinio teismo išaiškinimais bei suformuotomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodytomis šios nutarties 18-21 punktuose, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Teisėjų kolegija laiko, kad šalių ginčas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais ir pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka.

33. Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.