Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka , išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl 2024-05-23 Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3960 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo teismo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Nuteistasis skunde teigia, kad nesutinka su skundžiamu Komisijos nutarimu. Nuteistojo teigimu, Komisija nepagrįstai atsižvelgė į neatliktą bausmės dalį, kadangi jis lygtinai paleistas nebus atleidžiamas nuo jam skirtos bausmės, jo atžvilgiu bus vykdoma probacija, kas nuteistojo teigimu, užkirs kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Nuteistojo teigimu, Komisijos priimtas nutarimas prieštarauja bausmių skyrimo principui. Lygtinai paleistas nuteistasis turėtų didesnes galimybes rūpintis vaikais, vykdyti turimas finansines prievoles.

Skunde teigiama, kad nuteistasis yra atlikęs visus įmanomus veiksmus siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. gerai elgiasi, lanko visas pasiūlytas programas, savo iniciatyva įsidarbino. Nuteistojo teigimu, nutarime pateikti trūkumai akcentuoja įstaigos administracijos nepakankamą darbą resocializacijos prasme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad D. D., teistas 2023-09-29 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi skirta bausmė subendrinta su 2022-12-09 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis 22 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis gyveno pas sugyventinę, jam nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis kuriuo buvo draudžiama lankytis adresu (duomenys neskelbtini) Minėtame orderyje nurodytas įpareigojimas nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus 100 metrų atstumu. Tačiau jis nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, įpareigojimų, t. y. patekdavo į namus adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Būdamas neblaivus jis nekartą pažeidinėjo šiuos įpareigojimus. Po medžiagos pateikimo Lygtinio paleidimo komisijai buvo gautas J. V. ir M. V. sutikimas, kad nuteistasis, grįžęs iš įkalinimo įsi gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) "Sodros" duomenimis bendras darbinis stažas tik apie 14 mėnesių. Buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažymos, kad bus įdarbintas išėjęs iš kalėjimo nepristatęs. Nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, gyveno iš gaunamų pašalpų. Yra teistas ir administracine tvarka daug kartų baustas už vagystes. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024-05-08 gauta pažyma Nr. LV-27834, kurioje nurodoma, kad nuteistasis, yra gavęs vykdomąjį patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš antstolio. Ieškinio suma - 4395,85 eurai. Ieškinys nepadengtas. Administracinių nusižengimų registro 2024-05-13 duomenimis nuteistasis skolingas 13469 eurus. Prie savo vaikų išlaikymo neprisidėjo, mažai jais rūpinasi. 2016 metais buvo teistas už smurtavimą prieš buvusią sugyventinę. 2024-05-14 atlikto pakartotinio vertinimo metu taikant OASys metodiką nustatyta aukšta - nepakitusi nusikalstamo elgesio rizika. Kriminogeniniai veiksniai: statiniai: informacija apie teisės pažeidimus; Dinaminiai: išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta nepakitusi aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat, Komisija atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y. 1 metai 1 mėnesiai 22 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Buvo taikyta švelnesnė bausmės atlikimo priemonė laisvės apribojimas. Tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai Komisijos teigimu, rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis ankščiau teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Ankščiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikomos ir švelnesnės bausmės, tačiau kaip matyti tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi jis ir vėl nusikalto. Nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Teismo vertinimu, šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė yra dėsningas nuteistojo elgesio rezultatas.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta 2 kartus. Abiejų vertinimų metu nustatyta aukšta rizika, kuri yra nepakitusi. Nuteistojo teigimu, jis deda visas pastangas siekdamas sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis įsidarbino, dalyvauja jam pasiūlytose programose, gerai elgiasi. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis deda ne pakankamas pastangas siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika yra nustatoma vertinant nuteistojo ne tik iki įkalinimo buvusį elgesį, tačiau ir jo elgesį atliekant bausmę, į tai kaip keičiasi jo mąstymas, nuostatos, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, ir kitas reikšmingas aplinkybes nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistajam nustatyti septyni kriminogeniniai veiksniai. Statiniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus. Dinaminiai: išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis 22 dienos), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu atlikdamas bausmę dirba, neturi drausminių nuobaudų, vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Šie duomenys negali būti pagrindu taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. D. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.