- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5479-512/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01432-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., S. Z., A. Z., valstybės įmonė “Turto bankas”
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., S. Z., A. Z., A. Z., valstybės įmonė “Turto bankas”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Z. priėmė S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis S. Z., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jo palikimą mirties dieną sudarė ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, būtent: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sav. Prie pastatų nurodytu adresu esantis namų valdos žemės sklypas neprivatizuotas. Nurodytam turtui S. Z. testamento nebuvo sudaręs. Mirus S. Z., jo turto paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Pareiškėja teigia, kad į notarų biurą per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti jį sudarantį turtą. Visą laiką iki sutuoktinio S. Z. mirties gyveno kartu su juo paveldimą turtą sudarančiame gyvenamajame name. Po sutuoktinio mirties neliko name gyventi dėl prastos savo sveikatos būklės. Dar prieš sutuoktinio mirtį, t. y. 2023 m. lapkričio mėn., buvo hospitalizuota į ligoninę, kurioje praleido iki 2024 m. balandžio mėn. Per tą laiką buvo tik trumpam išleista dalyvauti sutuoktinio laidotuvėse. Išrašius iš ligoninės, kadangi dėl prastos sveikatos iš esmės negali savarankiškai apsitarnauti ir reikalinga visapusiška kito asmens pagalba, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas dukrą J. B., kuri pareiškėja rūpinasi. Po sutuoktinio S. Z. mirties, dar gulint ligoninėje, dukrai J. pavedė rūpintis pareiškėjai ir sutuoktiniui priklausančiu turtu: prižiūrėti aplinką, kad priklausanti namo dalis nebūtų apleista, sumokėti mokesčius. Prie pareiškimo pridėti mokėjimo už gyvenamojo namo daliai teikiamas paslaugas dokumentai. Mirus sutuoktiniui likusį jo turtą - dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių pradėjo valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke, siekdama jį išsaugoti ir išlaikyti. Pareiškėjos nuomone, jos veiksmai, po sutuoktinio mirties ėmusi valdyti ir naudoti jam priklausiusią gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalį, namų apstatymo ir buities apyvokos daiktus, pavedant dukrai sumokėti su turto eksploatavimu susijusius mokesčius, rūpinantis turtu kaip savo, vertintini kaip aktyvūs, atlikti per įstatymo nustatytą terminą ir nukreipti į palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi.
Suinteresuotas asmuo S. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi.
Suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi.
Suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė “Turto bankas” pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja ir S. Z. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure. Santuokos metu įgijo ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. Z.. Mirus sutuoktiniui, dėl jai pagal įstatymą priklausančios turto dalies paveldėjimo į notarų biurą pareiškėja nesikreipė. Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės I. K. liudijimo matyti, kad notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Byloje duomenų, jog S. Z. buvo sudaręs testamentą nėra. Dėl palikimo priėmimo įpėdiniai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Suinteresuoti asmenys pretenzijų pareiškėjai neturi, reikalavimo neginčijo.
Taigi pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po sutuoktinio mirties jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (jo dalį). Pareiškėja teigia, kad visą laiką iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo paveldimą turtą sudarančiame gyvenamajame name. Po sutuoktinio mirties, dar gulint ligoninėje, dukrai J. pavedė rūpintis pareiškėjai ir sutuoktiniui priklausančiu turtu: prižiūrėti aplinką, kad priklausanti namo dalis nebūtų apleista, sumokėti mokesčius.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Atsižvelgdamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėja priėmė po sutuoktinio S. Z. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjos reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.