- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-1790-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20775-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- I. N.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas, A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1056-568/2011 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui V. N., tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, A. P., institucija, byloje teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė I. N. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo, kurį teismas priėmė 2011-01-13 (b.l. 43-48, t.I).
2011-05-18 ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą V. N. gyventi skyriumi nuo ieškovės I. N. ir nepilnamečių vaikų T. N. bei sūnaus D. N., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovė I. N. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą V. N. gyventi skyriumi nuo ieškovės I. N. ir nepilnamečių vaikų T. N. bei sūnaus D. N., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi pasinaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį ir tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilnai – iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2-1056-568/2011 įpareigojo atsakovą V. N. gyventi skyriumi nuo ieškovės I. N. ir nepilnamečių vaikų T. N. bei sūnaus D. N., gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas neprognozuojamo būdo ir linkęs smurtauti, padarė išvadą, kad neužtikrinus ieškovės reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti vieno iš sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesai, t.y. neužtikrintas ieškovės ir nepilnamečių vaikų saugumas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 37-40, t.II) atsakovas V. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė atsakovo atžvilgiu negalėjo būti taikyta, kadangi atsakovas V. N. kitos nuosavybės neturi, kartu su ieškove I. N. valdo bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, taip pat neturi jokios galimybės išsinuomoti būsto, kadangi yra bedarbis. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, pažeidė visus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir išmetė atsakovą gyventi į gatvę. Ieškovė nuolatos keičia savo gyvenamąją vietą gyvendama (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo būtinybės taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir išmesti atsakovą iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodydama, kad jos atžvilgiu atsakovas vartoja psichologinį bei fizinį smurtą, kad atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla, nepateikė jokių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jei teismui yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant faktinio pagrindo, ne visapusiškai ir ne objektyviai ištyręs faktines bylos aplinkybes, neįvertinęs įrodymų. Priešingai negu nurodo ieškovė, ji pasižymi dideliu žiaurumu, kurį rodo vaikų akivaizdoje. Atsakovas nuolatos patiria iš ieškovės psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko yra pradėta baudžiamoji byla, bei dar keli pareiškimai, kurių atžvilgiu ruošiamasi pradėti ikiteisminius tyrimus dėl netinkamo ieškovės elgesio ne tik su atsakovu, bet ir su nepilnamečiais vaikais. Šiuos faktus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovės netinkamas elgesys prie vaikų, netolerancija atsakovo atžvilgiu, atsakovo atskyrimas nuo šeimos ir bendravimo ribojimas su sūnumis, įtakoja berniukų psichinę sveikatą neigiamai ir gali turėti rimtų pasekmių sklandžiai vaikų brandai ką patvirtina ir prie atskirojo skundo pridėtas psichologinis įvertinimas VĮ „PERSONA GRATA“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės I. N. ir nepilnamečių vaikų T. N. bei sūnaus D. N., atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo smurtą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejonių, nes teismas nevisapusiškai įvertino bylos duomenis, bei nenustatė reikšmingų aplinkybių – kur gyvena ieškovė, nepilnamečiai vaikai, atsakovas; neišsiaiškino nepilnamečių vaikų bei Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės dėl būtinumo bei tikslingumo atsakovui gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas į bylą yra pateikę Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadas (b.l. 145-146, t.I; b.l. 32-33, t.II), kuriose nustatyti sužalojimai (nežymus sveikatos sutrikdymas) tiek ieškovei, tiek atsakovui konflikto, įvykusio 2011-05-15, metu. Aplinkybė, jog atsakovas prieš ieškovę naudoja smurtą, nurodoma ieškovės prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. po civilinės bylos iškėlimo (2010-12-15), kai tuo tarpu ieškinyje ieškovė nurodžiusi, jog jos atžvilgiu atsakovas naudojo psichologinį terorą, tačiau jokių konkrečių pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Esant tokioms šalių nurodytoms prieštaringoms aplinkybėms, teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti bei išsiaiškinti konfliktą iniciuojančią šalį. Be to byloje pateiktas nepilnamečio T. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) psichologinis įvertinimas, atliktas VšĮ „PERSONA GRATA“ psichologės, bei pateiktos rekomendacijos neriboti tėvo bendravimo su sūnumi (b.l. 41-42, t.II). Teismas šios aplinkybės nevertino, taip pat nesiaiškino nepilnamečio nuomonės, kas taip pat kelia abejonių dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo.
Pažymėtina ir tai, jog nors ieškinyje reiškiamas reikalavimas nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą su ieškove, kad buvo atsakovo prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu, byloje nėra išvados pateikusi Vaiko teisių apsaugos institucija. Tai leidžia vertinti, jog teismas buvo neaktyvus, neišsiaiškino nepilnamečių gyvenimo sąlygų, nuomonės dėl bendravimo su atsakovu, net ir laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliai, neatsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis naikintina, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.