- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-2090-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03163-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės KLI LT
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-836/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės KLI LT ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1609,26 Lt skolą už interneto paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad L. P. individuali įmonė ,,Kompiuterinis langas“ buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB. Po pertvarkymo KLI LT, UAB perėmė visas pertvarkytos L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą ir įsipareigojimus. L. P. individuali įmonė ,,Kompiuterinis langas“ 2005-11-14 sudarė interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. K476, duomenų perdavimo tinklo paslaugų užsakymą Nr. 1 su atsakovu E. S.. Tarp šalių buvo pasirašytas ir interneto ryšio paslaugos suteikimo aktas Nr. 22 ir interneto ryšio įrangos perdavimo aktas Nr. 5. Sutinkamai su 3.2 punktu atsakovas E. S. turėjo L. P. IĮ ,,Kompiuterinis langas“ visas įmokas pagal minėtą sutartį pervesti į sąskaitą per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo datos. Atsakovui neatsiskaičius su įmone 10 dienų laikotarpiu jis turėjo mokėti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Už laikotarpį nuo 2005-04-20 iki 2013-11-30 atsakovo E. S. įsiskolinimas ieškovui už suteiktas paslaugas yra 1141,19 Lt. Paskaičiuoti delspinigiai sudaro 468,07 Lt (b.l. 11-12).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 180,19 Lt skolos, 451,60 Lt nuostolių, 65,59 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2005-11-14 tarp atsakovo ir L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ buvo sudaryta sutartis Nr. K476, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos prisijungimo prie interneto tinklo paslaugos. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo abonentinį mokestį už suteiktas paslaugas (49 Lt/mėn.; užsakymas Nr. 1; b. l. 21) mokėti kiekvieną mėnesį, per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, o laiku neatsiskaičius, mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties 3.2. p.). 2011-08-22 L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ savininko sprendimu individuali įmonė buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, kuri perėmė visas pertvarkytos individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą bei įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta 2006 m. gegužės mėn. atsakovo iniciatyva, nes ieškovė neteikė tinkamos kokybės interneto paslaugų. Nustatęs, kad paslaugos atsakovui buvo teiktos iki 2006 m. balandžio mėn. pabaigos, byloje nesant įrodymų, kad už šį laikotarpį atsakovas sumokėjo abonentinį mokestį – priteisė iš atsakovo ieškovei 180,19 Lt įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo perduota laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis ieškovui priklausanti įranga (b.l. 46). Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (sąskaitas faktūras b.l. 57-50) ir ieškovės atstovo paaiškinimą apie tai, kad ieškovė susigrąžina PVM, teismas nustatė, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl negrąžintos įrangos sudaro 451,60 Lt. Atsakovui negrąžinus ieškovui įrangos ieškovei iš atsakovo priteisė 451,60 Lt nuostolių (CK 6.629 str., CK 6.245 str. 3 d.). Atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senatį, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 65,59 Lt delspinigių (b.l. 71-75).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 77-79) atsakovas E. S. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 100 Lt sumokėtų už įrangos pastatymą. Nurodo, kad nesutinka mokėti už keturių mėnesių paslaugas, kurių negavo. Teigia, jog interneto paslaugų negavo nei vienos dienos. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad paslaugos buvo teikiamos. Paaiškina, kad antenos negrąžino, nes ieškovė nesutiko grąžinti atsakovo sumokėtų 100 Lt už antenos pastatymą. Jei ieškovė mano, kad atsakovas piktybiškai negrąžino antenos – iš karto galėjo kreiptis į teisėsaugos organus, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl abonentinio mokesčio mokėjimo pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, nuostolių atlyginimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011-08-22 L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ savininko sprendimu individuali įmonė buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, kuri perėmė visas pertvarkytos individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą bei įsipareigojimus (b. l. 15-18). 2005-11-14 tarp atsakovo E. S. ir L. P. individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ buvo sudaryta sutartis Nr. K476, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui prisijungimo prie „Internet“ tinklo paslaugas (b.l. 19-20, sutarties 2.1 p.), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (sutarties 3.2 p.). Teikiamų paslaugų apimtis ir mėnesinio mokesčio dydis detalizuotas duomenų perdavimo tinklo paslaugų užsakyme Nr. 1 (sutarties 2.1), pagal kurį ieškovė turėjo suteikti internetinį ryšį, kurio pralaidumas į Lietuvą 1024 kilobitai, į užsienį – 256 kilobitai, o atsakovas įsipareigojo mokėti 49 Lt abonentinį mokestį bei vienkartinį 99 Lt pajungimo mokestį (b.l. 21). Taigi tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šalys pripažįsta, kad atsakovas pajungimo mokestį yra sumokėjęs. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti abonentinį mokestį buvimo. Atsakovas atsisakė sumokėti ieškovės paskaičiuotą abonentinį mokestį motyvuodamas tuo, kad nebuvo suteiktos kokybiškos paslaugos. Tiek iš byloje esančių atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio tiek išklausius pirmosios instancijos parengiamųjų ir teismo posėdžių garso įrašus matyti, kad byloje tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl to ar ieškovui buvo suteiktos kokybiškos internetinio ryšio paslaugos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 180,19 Lt nesumokėto abonentinio mokesčio į tai neatsižvelgė ir šios esminės ginčui aplinkybės neanalizavo dėl ko netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl abonentinio mokesčio įsiskolinimo priteisimo rėmėsi tuo, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra apmokėjęs paskaičiuotą abonentinį mokestį iki vienašališko sutarties nutraukimo momento. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik pats sutarties sudarymo faktas dar nesukuria paslaugos gavėjui (klientui) mokėjimo prievolės. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartą internetinio ryšio paslaugos teikimo sutarties turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo abonentinį mokestį, t.y. atlyginimą pagal sutartį, privalėjo įrodyti, jog suteikė atsakovui sutartyje aptartas paslaugas, t. y. suteikė internetinį ryšį, kurio sparta į Lietuvos tinklus 1024 kilobitai, o į užsienio - 256 kilobitai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovui, savo ruožtu teigiančiam negavus kokybiškų paslaugų iš ieškovės, tenka pareiga pagrįsti šį teiginį. Kasacinis teismas ne kartą yra aiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pirmosios instancijos 2014-05-19 vykusio posėdžio metu paaiškino, kad nuo pat įrangos pastatymo internetu naudotis nebuvo įmanoma dėl per mažo greičio, apie blogą internetinį ryšį daug kartu telefonu informavo ieškovės darbuotojus, kurie atvykdavo šalinti gedimų, tačiau internetinio ryšio kokybė nepagerėjo. Ieškovės atstovas to paties teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašas 1:20-1:22) pripažino, jog pačioj paslaugų teikimo pradžioj buvo fiksuota, kad paslauga nebuvo teikiama kokybiškai, tačiau ieškovės darbuotojai gedimus pašalino. Atsižvelgiant į tai, mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas ne nuo įrangos pastatymo, o nuo 2006 m. sausio 10 d. Nors ieškovės atstovas iš pradžių neigė, kad ieškovė gavo atsakovo nusiskundimus dėl blogos internetinio ryšio kokybės (posėdžio garso įrašo 1:20:21), tačiau vėliau vis tik pripažino, kad ir po 2006 m. sausio 10 d. klientas (atsakovas) telefonu buvo kreipęsis į ieškovę dėl nekokybiško ryšio, tačiau nurodė, kad kiekvieną kartą būdavo techniškai reaguojama. Byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės atsakovui teiktos paslaugos kokybę (pvz. internetinio ryšio spartos matavimų). Vieninteliai įrodymai šioje byloje yra šalių paaiškinimai (CPK 186 str.) bei 2006-04-24 atsakovo ieškovei siųstas raštas dėl netinkamos kokybės interneto paslaugų teikimo (b.l. 43-44) Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam nebuvo suteikta tinkamos kokybės paslauga; į tai, kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino buvus internetinio ryšio tiekimo trūkumų (gedimų) bei į tai, kad paslaugų teikimo sutartis vienašališkai nutraukta atsakovo iniciatyva, nes ieškovė neteikė tinkamos kokybės interneto paslaugų (ši aplinkybė yra konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, ji apeliaciniu skundu nėra ginčijama), vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad pati įvykdė sutartimi priimtą įsipareigojimą, t.y. suteikė atsakovui kokybišką ryšį į interneto tinklą (sutarties 4.3 p.), kurio sparta į Lietuvos tinklus yra 1024 kilobitai bei 256 kilobitai į užsienio tinklus. Tuo tarpu šalių sudaryta sutartimi ieškovė įsipareigojo ne tik pastatyti įrangą būtiną interneto paslaugoms teikti, bet ir suteikti atitinkamo greičio internetinio ryšio paslaugas. Nagrinėjamo klausimo kontekste yra svarbi faktinė aplinkybė, kad internetinio ryšio tiekimui pati ieškovė parinko ir sumontavo pas atsakovą internetiniam ryšiui gauti reikalingą įrangą. Ieškovė, būdama savo veiklos srities profesionalė, privalėjo įvertinti ar atsakovo gyvenamojoje vietoje (paslaugos gavimo vietoje) ieškovės sumontuota įranga yra pakankama tam, kad būtų pasiekta sutartyje nustatyta internetinio ryšio sparta. Atsakovas paaiškino, kad signalas būdavo labai silpnas arba jo visiškai nebūdavo, internetiniai puslapiai atsidarinėdavo lėtai arba visai neatsidarydavo, dokumentų parsisiūti nebuvo įmanoma. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad paslaugų teikimo pradžioje ryšys buvo labai silpnas, tačiau teigė, kad ieškovės darbuotojai sureguliavo įrangą ir ryšį sustiprino. Tačiau duomenų, kad po ieškovės darbuotojų atliktų techninių darbų ryšio kokybė pagerėjo byloje nėra. Priešingai, atsakovas ir toliau teikė nusiskundimus dėl internetinio ryšio kokybės (ką pripažino ir ieškovės atstovas) o ieškovės darbuotojai vis vykdavo šalinti gedimų, kol galiausiai atsakovas nutraukė sutartį su ieškove dėl netinkamos kokybės paslaugų teikimo. Ieškovei nesuteikus paslaugų dėl kurių buvo susitarta 2005-11-14 sutartimi Nr. K476, atsakovui neatsirado pareiga sumokėti sutartimi nustatyto dydžio abonentinį mokestį už sutarties galiojimo laikotarpį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis išdėstytu teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 180,19 Lt skolos naikintina. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, todėl konstatavus pagrindinės prievolės nebuvimą, t.y. pareigos sumokėti abonentinį mokestį nebuvimą, ieškovei neatsirado teisė reikalauti sutartyje nustatytų netesybų – delspinigių už piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą. Todėl atitinkamai naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 65,59 Lt delspinigių.
Apeliaciniu skundu taip pat skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 451,60 Lt nuostolių. Šią nuostolių sumą sudaro atsakovo ieškovei negrąžintos įrangos vertė. Atsakovas pripažįsta, kad nėra grąžinęs ieškovei panaudos sutarties pagrindu atsakovui perduotos įrangos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo nei dėl įrangos vertės, nei dėl fakto, kad įranga atsakovui panaudos sutarties pagrindu buvo neatlygintinai perduota naudotis sutarties galiojimo laikotarpiui (CK 6.629 straipsnio). Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovei nuostolius dėl įrangos negrąžinimo, kadangi ieškovė atsisako grąžinti atsakovo sumokėtą paslaugos pajungimo mokestį. Vadovaujantis CK 6.629 straipsnio 1 dalimi neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui negrąžinus įrangos ieškovui, ieškovas patyrė nuostolius lygius negrąžintų daiktų vertei, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Tai, kad ieškovė negrąžina atsakovui jo sumokėto paslaugos pajungimo mokesčio nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti jam perduotą daiktą, o jo negrąžinus – atlyginti dėl to patirtus kitos sutarties šalies nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytą ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 1 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovo prašymas jas priteisti –sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliktina nepakeista.
Apeliaciniu skundu taip pat yra reiškiamas reikalavimas dėl 100 Lt, sumokėto už įrangos pastatymą priteisimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas – tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovas byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio dėl pajungimo mokesčio priteisimo, todėl apeliaciniame procese toks atsakovo reikalavimas nenagrinėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Už ieškinį ieškovė sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2, 27) bei patyrė 400 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b.l. 13, 26, 55, 56). Nagrinėjamoje byloje patenkinta 28 % ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 20 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 112 Lt advokato pagalbai apmokėti, viso 132 Lt. Kadangi patenkinta 35 % apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 25 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo E. S. ieškovei KLI LT, UAB priteista 180,19 Lt skolos ir 65,59 Lt delspinigių. Sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 132 Lt (38,23 Eur). Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės KLI LT, UAB (į. k. 267258020) atsakovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Lt (7,24 Eur) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.