- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- ATP-263-332/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00209-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimo, kuriuo G. K. už padarytą teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. paskirta 1013 EUR dydžio bauda su prekių (krovinio) konfiskavimu. Konfiskuotos prekės, paimtos pagal 2015-02-23 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugomos Klaipėdos teritorinė muitinės sandėlyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nubaustas už tai, kad 2015-02-23 15:40 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 43 km, (duomenys neskelbtini) rajone, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis O. K.-K., kurį vairavo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis G. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno skalbimo priemones ir valiklį (skalbimo gelis, audinių minkštiklis, nukalkintojas, dėmių išėmėjas, skystas paviršių valiklis, skalbimo milteliai) be jokių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Iš pažeidėjo žodžių bendra skalbimo priemonių ir valiklio vertė yra 1266,34 EUR (prekių sąrašas ir detalios kainos nurodytos Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-23), o tai sudaro 33,33 MGL. Minėtos prekės, kurios buvo gabentos be jokių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, priklauso G. K.. Iš gabento kiekio matyti, kad prekės skirtos ne asmeninėms reikmėms. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 163 ¹¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimą ir priimti naują sprendimą – gražinti konfiskuotus daiktus (prekes) teisėtam savininkui O. K.-K. ir už administracinį teisės pažeidimą jam skirti mažesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.
Apeliaciniame skunde G. K. nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas skundžiamą 2015-05-05 nutarimą, pažeidė tiek Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., tiek ir įrodymų vertinimo taisykles, apibrėžtas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės bylai išspręsti.
G. K. teigimu, protokolo surašymo metu pasiaškinime (Priedas Nr. l prie protokolo (duomenys neskelbtini)) jis nurodė, kad prekes vežė klientui, o skalbimo priemonės priklauso O. K.-K. Tačiau vėliau, pareigūnui paaiškinus, kad jei jis veža prekes, tai prekės jam ir priklauso, nesuprasdamas teisinės reikšmės, pasitaisė, nurodydamas, kad prekės priklauso jam. Todėl pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, kas yra tikrasis gabentų daiktų savininkas, nepagrįstai konfiskavo 2015-02-23 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiaiškino krovinio nuosavybės teisių priklausomumo ir neteisingai bei nepagrįstai pritaikė konfiskavimo institutą. Apelianto nuomone, teismas negalėjo taikyti konfiskavimo vežamoms prekėms - skalbimo priemonėms, nes jos nuosavybės teise jam nepriklausė, o priklausė O. K.-K., vykdančiai individualią veiklą (individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Apeliantas skunde nurodo, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šios kategorijos bylose laikomasi pozicijos, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą, turi nurodyti, kokius prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentus privalėjo turėti pažeidimą padaręs asmuo ir kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti gabenant prekes be minėtų prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentų.
G. K. skunde teigia, kad jis neneigia formaliai pažeidęs Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. normą, tačiau teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi diskrecijos teisę išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas, individualizuodamas padarytą administracinį teisės pažeidimą ir skirdamas nuobaudą, nevisapusiškai įvertino susiklosčiusią situaciją ir skyrė jam minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą baudą - 1013 Eur. Tačiau G. K. manymu, šiuo atveju, įgyvendinant nuobaudos tikslus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.numatytą galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, yra sąlygos skirti jam mažesnę baudą nei paskyrė teismas. G. K. teigimu, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, šiuo metu nedirba, yra sunki finansinė padėtis, dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu jis buvo kaltininkas, jis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui skolingas 11771,79 Eur, todėl paskirta tokio dydžio (1013 Eur) bauda esmingai pakenktų jo finansiniams ištekliams. Esant šioms aplinkybėms, G. K. mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, jo kaltės laipsnį, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti paskiriant jam mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. K. apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas E. B. prašo G. K. skundo netenkinti ir palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone gabeno skalbimo priemones ir valiklius (įvairių pavadinimų) už 1266,34 Eur, neturėdamas jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Skirdamas G. K. administracinę nuobaudą, Radviliškio rajono apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje numatytą baudą su gabento krovinio konfiskavimu. G. K. paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai - nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti prevenciją, galėtų būti pasiekti G. K. skiriant mažesnę baudą, nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi patirti tam tikrus suvaržymus, kad padarytų tinkamas išvadas.
2015-06-18 Šiaulių apygardos teisme gautas O. K.-K. pareiškimas, kuriuo ji prašo grąžinti jai teisėtai priklausančias jos prekes, kurios buvo konfiskuotos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimu už jos sutuoktinio padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiame pareiškime O. K.-K. nurodo, kad ji vykdo individualią veiklą – užsiima mažmenine, didmenine prekyba cheminėmis (valymo, skalbimo ir kt.) medžiagomis, ir visos prekės, kurios buvo konfiskuotos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimu, priklauso jai, todėl jos yra grąžintinos jai, kaip teisėtai jų savininkei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d., kuri numato, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu.
Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. K. kaltu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo, nenagrinėjo ir nenurodė, kokius būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus dokumentus privalėjo turėti G. K. – prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo, bei kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti gabenant prekes be minėtų prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentų.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, jog gali būti konfiskuojami tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu šio kodekso atitinkamuose straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Tarp išvardintų straipsnių Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. nėra nurodytas, todėl darytina išvada, kad privaloma Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyta administracinė nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – negali būti skiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas. Pirmosios instancijos teismas G. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d., padarymą paskyrė baudą ir konfiskavo gabentas prekes, išvardintas 2015-02-23 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatinėjo, kam nuosavybės teise priklauso G. K. gabentas krovinys. Apeliaciniu skundu G. K. teigia, jog konfiskuotos prekės priklauso ne jam, o O. K.-K. 2015-06-18 Šiaulių apygardos teisme gautame pareiškime O. K.-K. taip pat nurodo, kad prekės, kurios buvo konfiskuotos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimu už jos sutuoktinio padarytą administracinį teisės pažeidimą, priklauso jai ir prašo jas grąžinti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, kas yra tikrasis G. K. gabento krovinio savininkas, nepagrįstai konfiskavo daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) išvardintas prekes.
Skundžiamame nutarime pažymėta, kad G. K. posėdyje dalyvavo, kaltę pripažino ir paaiškino atitinkamas aplinkybes, tačiau to neįmanoma patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Radviliškio rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, reikalui esant šaukti į teismą liudytojus, kitus suinteresuotus asmenis ir vertinti įrodymų visumą. Teismas nepasisako dėl kitų G. K. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.