- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 1S-992-366/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Aurelija Rulevičė
teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š. advokatės Aurelijos Rulevičės skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. Š. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Klaipėdos miesto teismo 2008-02-07 nutartimi už padarytą visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 149 str. 2 d., ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-02 nutartimi už padarytas visuomenei pavojingas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., paskirtas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas. 2010-04-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2010-10-15 ir 2011-04-15 nutartimis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. Š. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas
Šalies argumentai
Skundu R. Š. advokatė Aurelija Rulevičė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartį ir priimti naują sprendimą – R. Š. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis ir gydymą pratęsti. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas (BPK 20 str. 5 d.), tai yra neįvertinus byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad R. Š. socialinio pavojingumo rizika yra minimali. Teismas teisingai konstatavo, kad R. Š. psichinė būklė šiuo metu yra pagerėjusi ir stabili, psichinės būklės pagerėjimas yra ilgalaikis (pusantrų metų). Tačiau teismas, vertindamas R. Š. socialinį pavojingumą, nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų skundžiamoje teismo nutartyje neanalizavo. Pažymi, kad pagal 2011-11-02 smurto rizikos įvertinimą HCR-20 tiriamojo smurto rizikos faktoriaus tikimybė yra maža, o pagal gydytojos V. M. paaiškinimą šie smurto rizikos įvertinimo rezultatai yra labai geri ir esant tokiai paciento diagnozei mažesnės rizikos nebebūna. Advokatė teigia, kad teismo išvada, jog R. Š. stacionare stebimas dar pakankamai trumpą laiką, yra nepagrįsta, nes 2011-12-14 sueis ketveri stacionarinio gydymo metai. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad pas R. Š. yra atsiradusi kritika savo psichikos ligai, kas yra itin svarbus faktorius, patvirtinantis R. Š. socialinio pavojingumo sumažėjimą iki minimalaus lygio, nes praeityje uždraustos veikos padarytos tik stipraus psichikos ligos paūmėjimo metu, kuomet R. Š. dėl savo ligos neigimo atsisakydavo gydymo. Teismas neįvertino aplinkybių, kad yra visos sąlygos užtikrinti R. Š. gydymo tęstinumą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Advokatė pažymi, kad remiantis gydytojos V. M. paaiškinimais, R. Š. taikomas gydymo planas yra nesudėtingas ir pacientas gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis, o tolimesnis gydymas stacionare jokios naudos psichinei būklei neduos. Taip pat nurodo, kad R. Š. socialiniai ryšiai su tėvais ir seserimi yra stiprūs ir sušvelninus jam gydymo rėžimą į ambulatorinį jis gyventų pas tėvus, o sesuo rūpintųsi jo nuvežimu pas gydytoją. Advokatės teigimu, R. Š. sveikatos būklė yra maksimaliai pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas yra minimalus, todėl yra visos BK 98 str. 2 d. numatytos sąlygos švelninti stebėjimo rėžimą, jį toliau gydant ambulatoriškai.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti. R. Š. šeimos nariai patvirtino, jog įsipareigoja rūpintis ir prižiūrėti R. Š. jei jam būtų pakeistas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Skundžiama nutartimi R. Š. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje medžiagoje yra pakankamai faktinių duomenų, rodančių apie tai, kad R. Š. psichikos būklė tiek pagerėjo bei jo pavojingumas tiek sumažėjo, kad jis gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nėra bausmė ir jų taikymas nesietinas su jokiu konkrečiu terminu. Todėl skundžiamoje nutartyje išsakytas motyvas, jog atsižvelgus į R. Š. ankstesnį elgesį bei padarytos veikos sunkumą jis gydymo įstaigoje laikomas dar per trumpą laiką, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Iš 2011-10-04 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 358 matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi R. Š. medicininę apžiūrą konstatavo, jog jo psichinė būklė pagerėjo, per stebėjimo laikotarpį ligos paūmėjimo nebuvo, elgesys buvo teisingas, haliucinacijų ir kliedesių neišaiškinta, agresijos, režimo pažeidimų nestebėta, kritika ligos bei nusikalstamos veikos atžvilgiu formali. Nepaisant šių konstatavimų, gydytojų komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis R. Š. pratęsti, nes negalima užtikrinti pilnaverčio gydymo ambulatorinėmis sąlygomis. Kaip matyti iš minėtos išvados, tokią gydytojų išvadą nulėmė ankstesnė R. Š. anamnezė, iš kurios matyti, kad jis nenaudodavo ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, vien ankstesnis jo elgesys negali būti pagrindu pratęsti taikomą priverčiamosios medicinos priemonę bei kliūtimi ją keisti švelnesne. Ankstesnis R. Š. elgesys turi būti vertinamas esamų jį bei jo psichinę būklę apibūdinančių aplinkybių kontekste. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant prieš gydymą R. Š. atliktų smurtinių veiksmų, pagal 2011-11-02 smurto rizikos įvertinimą HCR-20 R. Š. smurto rizikos faktoriaus tikimybė šiuo metu yra maža, ji gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui, nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumo bei piktnaudžiaujant psichoaktyviomis medžiagomis. Pasak R. Š. gydančios gydytojos V. M., toks smurto rizikos įvertinimas yra labai geras ir geresnio jau negali būti. Pažymėtina, kad R. Š. gydanti gydytoja V. M. teisme parodė, jog pacientas sveiksta, jo būklė stabiliai pagerėjusi, remisija ilga – pusantrų metų, per šį laikotarpį ligos paūmėjimų nebuvo, ir jos nuomone – R. Š. gali gydytis ambulatorinėmis sąlygomis. Gydytoja V. M. teismo posėdyje teigė mananti, kad R. Š. gydymo sąlygos ambulatorinėmis sąlygomis bus užtikrintos, tą manymą ji grindė bendravimo su jo artimaisiais metu gauta informacija. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. Š. turi kur gyventi ir kas juo rūpintųsi, pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusios jo mama L. Š. ir sesuo V. M. išreiškė norą bei sutikimą rūpintis R. Š., užtikrinti jo gydymą. Pasiryžimą globoti ir užtikrinti, kad R. Š. nenutrauktų gydymo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakė jo šeimos nariai išsakė dar kartą. Duomenų, kad šeimos nariai neturi galimybių prižiūrėti R. Š., teismui pateiktoje medžiagoje nėra, kas atitinkamai sąlygoja išvadą, kad yra tinkamos sąlygos jo priežiūrai ir gydymo užtikrinimui. Svarbu ir tai, kad pats R. Š. supranta esantis ligonis ir būtinybę gydytis, ką patvirtina jo paaiškinimai bei teismui pateiktieji rašytiniai duomenys. Šie duomenys rodo, kad R. Š. sugeba (kiek tai įmanoma esant jo ligai) kritiškai įvertinti savo tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą ir jaučiasi atsakingas už savo planų įgyvendinimą, elgesį ir ligos eigos kontrolę ambulatorinio gydymo metu. Taip pat pažymėtina, kad gydytoja V. M. parodė, jog R. Š. gydymas pasireiškia tuo, kad jis per mėnesį gauna du kartus prailginto veikimo vaistus ir nakčiai tabletę. Tokį gydymą galima tęsti ir ambulatorinėmis sąlygomis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus R. Š. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad R. Š. reikia pratęsti priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymą, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių tikslui pasiekti. Teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimą visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryšius. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
R. Š. advokatės Aurelijos Rulevičės skundą tenkinti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: R. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ši nutartis neskundžiama.