- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- I1-7540-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01564-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1), patikslintame skunde (b. l. 7), atsikirtime (b. l. 27) nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 30 d. atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2-ajame sektoriuje, iš jo buvo paimta barzdaskutė. Teigė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu leisti naudotis savo turima barzdaskute, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, todėl teko naudotis vienkartiniais peiliukais, nuo kurių išberia odą, atsiranda alergija. Pažymėjo, kad jam gydytojas rekomendavo naudoti barzdaskutę, tačiau rekomendacijų nebuvo paisoma. Nurodė, jog dėl galimybės nesuteikimo naudotis barzdaskute jis patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, depresiją, orumo pažeminimą. Nesutiko su atsakovės atstovo pateiktu atsiliepimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 11–14) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato teisės drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems turėti barzdaskutę. Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. S-3297 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodomų sveikatos sutrikimų į Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikus kreipėsi tik 2021 m. kovo 16 d., tačiau medicininis pažymėjimas, suteikiantis teisę naudotis barzdaskute, pareiškėjui nebuvo išduotas. Mano, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti, kadangi pareiškėjui nebuvo išduotas medikų leidimas turėti ir naudotis barzdaskute, o teisės aktai nenumato galimybės drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems turėti barzdaskutę. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu (neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti atlyginimą neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. birželio 22 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) nepagrįstai neleidžiant naudotis barzdaskute.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 22 punkte numatyta, jog drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12 ir 20.5.15 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, rankinį laikrodį, kitų daiktų, kurie būtini Taisyklių 20.5.7 ir 20.5.15 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu leisti naudotis savo turima barzdaskute drausmės grupėje, kadangi nuo skutimosi peiliukų atsiranda išbėrimų, pasireiškia alergija (b. l. 2).
Pravieniškių PN-AK 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4-944 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas Vidaus tvarkos taisyklėse ir kad galiojantys teisės aktai nenumato nuteistajam, priskirtam drausmės grupei, galimybės naudotis barzdaskute, todėl išduoti pareiškėjui barzdaskutę buvo atsisakyta (b. l. 19).
Taip pat byloje esantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. S-3297 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad pareiškėjas dėl skunde nurodomų sveikatos sutrikimų į Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikus kreipėsi 2021 m. kovo 16 d., tačiau medicininis pažymėjimas, suteikiantis teisę naudotis barzdaskute, pareiškėjui nebuvo išduotas (b. l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, jog vadovaujantis BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis barzdaskutę leidžiama turėti tik paprastajai ir lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems. Minėti teisės aktai nenumato teisės turėti barzdaskutę drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
Ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei, nėra (b. l. 19). Ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (galimybė turėti barzdaskutę) buvo taikomas būtent dėl to, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, t. y. šis ribojimas aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, o tai, palyginti su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų.
Nustačius, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai (anksčiau įvardyti) nenumato nuteistajam, priskirtam drausmės grupei, teisės naudotis barzdaskute, taip pat nesant medikų leidimo turėti ir naudotis pareiškėjui barzdaskute, konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas pareiškėjui jos nesuteikė. Taigi šiuo atveju pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, depresiją, orumo pažeminimą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai, susiję su jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui neatlikus jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.