Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui A. D., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Gardine dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nori vykti ne į Šengeno zoną, o iš Baltarusijos į Rusiją, todėl jam negali būti taikomos Europos Sąjungos normos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine 2011-10-19 sprendimo atsisakyti išduoti A. D. vizą, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo neišduota tranzitinė viza.

Šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams yra taikytini Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-04), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), bei kiti su jais susiję teisės aktai.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 d. ir 33 d. nustato, kad kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje; viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Norėdamas atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (6 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011-10-10 pateikė prašymą išduoti jam Šengeno vizą (b. l. 26–29). Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Baltarusijos Respublikoje 2011-10-12 nusprendė Baltarusijos piliečiui A. D. šios vizos neišduoti (b. l. 30), todėl 2011-10-19 Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Gardine priėmė sprendimą ir atsisakė išduoti pareiškėjui tranzitinę vizą (b. l. 3–4). Pareiškėjas teigia, kad jam tranzitinė viza reikalinga, nes nori vykti į Kaliningradą pas savo brolį gyventi ir mano, kad jam viza neišduodama neteisėtai.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 str. 1 d. užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Remiantis minėtu įstatymu, vizų rūšys yra dvi: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (12 straipsnis). Šengeno viza, kurią siekia gauti pareiškėjas, išduodama užsieniečiui, turinčiam galiojantį kelionės dokumentą, kai jo galiojimo laikas ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse. Šio kodekso 5 str. 1 d. piliečiams ne ilgesniam kaip trijų mėnesių per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui nustato atitinkamas atvykimo sąlygas, t. y.: a) jie turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti sieną; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nė vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardytų priežasčių.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 6 str. 3 d. tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizos išdavimo, kvietimo patvirtinimą, vizos panaikinimą bei kitus su vizos išdavimu susijusius klausimus, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais ir komercinio tarpininko akreditavimo tvarką tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas, nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai.

Iš nurodytų teisės aktų analizės matyti, kad dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą ar vizos panaikinimu, konsultacijomis, komercinio tarpininko akreditavimu. Tai reiškia, kad konsulato darbuotojas, priimdamas sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti vizą, privalo išsamiai patikrinti visas Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d. išvardytas sąlygas. Vizų kodekse yra nustatomos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, neviršijančiam trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį. Nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas, be kita ko, patikrina ir, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad konsulinis pareigūnas, kuris yra įgaliotas spręsti prašymą dėl vizos išdavimo, patikrino Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) esančią informaciją, pagal kurią nustatė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems yra draudžiama įvažiuoti į Šengeno erdvę, t. y. A. D. neleidžiama atvykti iki 2014-04-25 (b. l. 47). Taigi pareiškėjas neatitinka vienos iš Šengeno sienų kodekso nustatytos atvykimo sąlygos. Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 32 str. 1 p. a papunkčio v dalį vizą išduoti atsisakoma, jei yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti. Atsižvelgdamas į tai ir sistemiškai išanalizavęs anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas bei įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. D. teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta išduoti tranzitinę vizą.

Pareiškėjo argumentas, kad nenori vykti į Šengeno zoną, todėl jam negali būti taikomos Europos Sąjungos teisės aktų normų, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai negali būti pagrindas netaikyti anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatų, kadangi pareiškėjas prašo jam išduoti tranzitinę vizą, kuri leidžia asmeniui vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba būti joje ne daugiau kaip 3 mėnesius per bet kurį 6 mėnesių laikotarpį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus, todėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine 2011-10-19 sprendimas atsisakyti A. D. išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais, skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.