Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

LR CK 6.873 str. l d. nustato, kad <paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka>.

Dėl to 2010-01-29 dieną pakartotinai buvo iš atsakovų pareikalauta grąžinti skolą ieškovui ir jiems išsiųstas įspėjimas, tačiau skola ir delspinigiai iki šios dienos nėra sumokėti (pridėtas civilinėje byloje Nr. L2-4048-772/2010).

Ieškovas A. T. savo paskolą atsakovams yra deklaravęs vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje (pridėtas civilinėje byloje Nr. L2-4048-772/2010).

Atsakovai A. J. ir R. J. vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir negrąžina ieškovui paskolos, todėl remiantis LR CK 6. 872 str. už naudojimąsi paskolos suma skaičiuotinos sutartyje nustatytos baudos, tai yra po 300 Lt, kas mėnesį delspinigiai. Delspinigiai skaičiuotini už paskutinius šešis mėnesius iki bylos iškėlimo teisme dienos ir sudaro 300 x 6 = 1800 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų).

Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties neįvykdymu (LR CK 6. 63 str. 1 d. 2 p., 6. 205 str., 6. 210 str.).

LR CK 6. 210 str.ld., numato < terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas>.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl prašė teismo iš atsakovų A. J. ir R. J. priteistinos 5% dydžio metines palūkanas (CK 6. 210 str.), skaičiuojant jas nuo 19 800 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CK 6. 37, 6. 63, 6. 71, 6. 210, 6. 870 str., 6. 873 str., 6. 874 str., bei LR CPK 5, 79, 98 straipsniais, ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir R. J. ieškovo A. T. naudai 18 000 Lt skolos.

2. Priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir R. J. ieškovo A. T. naudai 1 800 Lt delspinigių.

3. Priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir R. J. ieškovo A. T. naudai 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos - 19 800 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str.).

Ieškovas savo reikalavimus grindė rašytiniais ir šiais įrodymais:

- Liudytojas R. L. parodė teismui, kad kartu su ieškovu ir atsakovu mokėsi buvusiame Šiaulių politechnikume, o po to bendravo kaip geri mokslo draugai. Teigė, jog A. J. ir jam liko skolingas, tačiau jis jo neprašė raštelio dėl paskolos, todėl nebesitiki atgauti skolą. Pripažino, kad atsakovas grąžino jam dalį palūkanų (procentų), tačiau pagrindinės skolos sumos nesumokėjo. Teigė, jog ne kartą lankėsi atsakovų namuose ir prašė jų grąžinti skolą. Jų ryšiai nutrūko kuomet atsakovai išsikėlė iš Šiaulių gyventi į Kauną. Iki tol lankydavosi atsakovų namuose, ateidavo ir su žmona, atsakovai taip pat būdavo kartu. Parodė, kad atsakovai gyvendami kartu nesipyko, vedė bendrą ūkį. Teigė, kad apie ieškovo ir atsakovo paskolą sužinojo visai neseniai, o kur gautus pinigus panaudojo atsakovai jis nežino. Mano, kad A. J. vairuoja automobilį BMW.

- Liudytojas K. M. parodė teismui, jog ieškovas buvo jo sūnaus treneris ir jiems kartu maždaug prie 2 metus teko važiuoti į Kauną. Taip pat jie kartu ėjo į Kauno senamiestyje esančią Vilniaus gatvę, kur ieškovas susitiko atsakovę. Prisiminė, kad tarp jų vyko pokalbis apie pinigų grąžinimą, o atsakovė tuo metu pasakiusi, kad be vyro nieko negali nuspręsti, tačiau neneigė skolos grąžinimo.

- Liudytojas A. V. papasakojo teismui, kad buvo atsakovės kaimynas, kuomet ji su vyru gyveno Lydos gatvėje. Nurodė, kad atsakovai buvo darni šeima, tačiau jis su jais nebendravo, parodė, kad po to kai atsakovai išsikėlė, jis girdėjo, kad jie turėjo skolų.

Ieškinys atsakovei R. J. pareikštas nepagrįstai. Ieškinyje neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovą ir neprašė jo paskolinti pinigų. Ieškovas jai nėra nei giminė, nei bičiulis. Ieškovas bendraudavo tik su atsakovu A. J..

Apie tai, kad A. J. pasiskolino iš ieškovo 18 000 Lt su palūkanomis atsakovei nebuvo žinoma. Atsakovė paskolos sutarties sudaryme nedalyvavo, nepasirašė paskolos sutarties, pinigų negavo ir nežino, kokiam tikslui buvęs sutuoktinis skolinosi pinigus ir kur juos panaudojo.

Atsakovė pripažino, kad yra gavusi A. J. siųstą korespondenciją, tačiau neatplėšusi voko, perdavė A. J. Ieškinyje netiksliai nurodyta, kad raginimas A. J. grąžinti skolą buvo perduotas atsakovei į rankas. Atsakovė nežino, kas siuntė buvusiam sutuoktiniui voką jos adresu ir kokio turinio raštai jame buvo, todėl kategoriškai nurodo, kad apie A. J. gautą paskolą ir apie raginimą ją grąžinti nieko nežinojo. Ieškovas anksčiau jokių pretenzijų dėl skolos grąžinimo atsakovei nėra pareiškęs.

Net pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo priėmimo ir skolos priteisimo ieškovas pareiškė tik A. J.

LR CK 6. 870 str. 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tuo tarpu atsakovei ieškovas neperdavė jokių pinigų, todėl ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti skolą. Pagal LR CK 6. 871 str. 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt. Kaip matyti, jokia sutartis - nei raštu, nei žodžiu - tarp atsakovės ir ieškovo nebuvo sudaryta. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų teismui savo reikalavimo pagrįstumui įrodyti.

Nepagrįstai ieškinys grindžiamas LR CK 3.109 str. 5 p., kuris numato sutuoktinių solidariąją atsakomybę pagal prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio. LR CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai, t.y. kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Jau anksčiau minėta, kad atsakovai nuo 2000 metų rudens bendro ūkio nebevedė. Kauno m. apylinkės teismas 2003-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11344/2003 nutraukė atsakovų santuoką ir patvirtino Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal LR CK 3.126 str. 2 d. ir 3.53 str. 3 d. sutuoktiniai privalo nurodyti teismui jiems žinomus bendrus ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, o teismas, nutraukdamas santuoką, aptaria sprendime ir buvusių sutuoktinių turtines teises ir pareigas. A. J. nenurodydamas teismui šios savo prievolės ieškovui, faktiniais veiksmais pripažino, kad ši skola yra jo asmeninė, o ne bendroji solidarioji sutuoktinių prievolė, todėl jis ir turėtų atlyginti ieškovui prašomą priteisti sumą.

Tuo remdamasi bei vadovaudamasi LR CPK 98 str. atsakovė teismo prašė:

1. Netenkinti A. T. ieškinio.

2. Priteisti iš ieškovo A. T. atsakovės R. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. J. pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius jos atsikirtimus.

Ieškovas nurodė, kad 2002-02-01 su buvusiais sutuoktiniais sudarė paskolos sutartį, kurią pasirašė tik atsakovas A. J. (civ. byla Nr. L2-4048-772/2010; b.l.5). Tuo pačiu teigė, kad ne kartą kreipėsi į skolininkus tiek raštu, tiek ir žodžių prašydamas grąžinti skolą, tačiau pastarieji skolos iki šiol negrąžino. Be to ieškovas nurodė, kad 2006-02-18 įteikė atsakovei R. J. pareikalavimą į rankas dėl skolos grąžinimo, o po to dar kartą reikalavimą išsiuntė paštu skolininkų adresais (civ. byla Nr. L2-4048-772/2010; b.l. 6-7). Atsakovė atsikirtimuose į ieškovo ieškinio reikalavimą teigė, kad dar 1997-01-15 notaro patvirtinta sutartimi su atsakovu A. J. pasidalino santuokoje įgytą turtą (b.l.24). Pastebėtina, kad santuoka tarp atsakovų buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu pagal CK 3.51 straipsnį, Kauno m. apylinkės teisme 2003-09-10 sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas ištuokos liudijimas apie tai, jog šalių santuoka nutraukta 2003-10-13 (b.l.12, 23). Iš to seka, kad sutuoktinių teisiniai santykiai po notaro patvirtintos santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties dar tęsėsi daugiau kaip šešerius metus. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovai kaip sutuoktiniai galėjo ne tik įsigyti turto, kuris būtų laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, bet ir prisiimti pareigas kylančias ir prievolių pagal sandorius. Šią teismo išvadą patvirtina būtent Šiaulių raj. apylinkės teisme 2002-01-29 priimta nutartis, kuria nustatyta, kad abu atsakovai idealiomis dalimis valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti atsakovo A. J. vardu ir dėl kurių padalijimo jie nesprendė pas notarą tvirtindami jų santuokoje įgyto turto padalijimo sutartį. Atskirai pažymėtina, kad sutuoktiniai net ir įsigaliojus 2000 m. CK reglamentuojančiam vedybų sutarčių institutą, nekeitė savo tarpusavio santykių dėl įstatyme nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo ar gyvenimo skyrium įteisinimo (CK 3. 73; 3. 82 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bendroji jungtinė nuosavybė tarp atsakovų egzistavo iki 2003-09-10 (CK 3. 100 str. 1 d. 4 - 7 p.).

Atsakovams Kauno m. apylinkės teisme 2003-09-10 nutraukiant jų 1985-08-31 sudarytą santuoką ir teismui, tvirtinant sutuoktinių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nurodyta, kad bendro tarp sutuoktinių dalintino turto nėra (b.l.12). Minėtoje sutartyje atsakovai taip pat nenurodė, kad turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi. Tame pačiame teismo posėdyje atsakovai nurodė teismui, kad kreditorių nėra. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia teismui daryti šias išvadas. Pirmiausia, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį, sutuoktinių paaiškinimai Kauno m. apylinkės teismui 2003-09-10 priimant sprendimą, laikytini neatitinkančiais faktinių aplinkybių, kadangi atsakovui skolinantis pinigus iš ieškovo, atsakovų santuoka dar buvo nenutraukta. Antra, minėtame teismo posėdyje sprendžiant atsakovų santuokos nutraukimo klausimą dalyvavo tik atsakovai, o duomenų, kad apie santuokos nutraukimą būtų pranešta sutuoktinių kreditoriams, ar jie būtų dalyvavę bylos nagrinėjime nėra (b.l.12). Trečia, teismas atmeta atsakovės R. J. atsikirtimą ieškovui, kad jai nebuvo žinoma apie buvusio sutuoktinio skolą iki santuokos nutraukimo, kadangi ieškovas ir atsakovas buvo ne tik mokslo draugai, kartu mokėsi buvusiame Šiaulių politechnikume, bet ir dažnai visi kartu bendravo. Tokie jų santykiai tęsėsi iki atsakovų išvykimo gyventi į kitą miestą. Atsakovė gyvenamąją vieta Kaune deklaravo tik 2004-07-01 (b.l.25). Todėl, remiantis paminėtu darytina išvada, kad būtent atsakovai slėpė nuo ieškovo jų santuokos nutraukimo faktą (b.l.20). Ketvirta, net ir po santuokos nutraukimo tarp atsakovų išliko geri santykiai, kadangi atsakovė patikėjo atsakovui valdyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (b.l. 158). Be to atsakovė pripažino, kad jai gyvenant santuokoje su atsakovu, jie valdė kelias transporto priemones, kurių įsigijimo aplinkybių ir jų vertės teismui, ji nenurodė. Penkta, atsakovas vairuodamas atsakovei priklausantį automobilį nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra ta patį, kurią yra deklaravusi ir atsakovė bei ji išliko nepakitusi ir iki 2010-06-02 (b.l. 20, 25, 45-49). Šešta, net ir santuokos nutraukimo momentu 2003-09-10, atsakovai nepasidalino viso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, tai yra UAB Transmigra akcijų, kurias įsigijo gyvendami santuokoje (b.l. 123-130).

Tuo pačiu atmestinas ir atsakovės motyvas, kad 2003-09-10 teismo sprendime kaip prejudicinis faktas užfiksuota, jog atsakovai bendro ūkio neveda jau nuo 2000 metų rudens. Pirmiausia, šis faktas nelaikytinas prejudiciniu, kadangi kaip jau minėta ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovų santuokos nutraukimo bylą ir nebuvo jos dalyviu. Antra, prejudiciniais faktais yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nustatytos ankstesniu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teismas atmeta atsakovės motyvus, kad apie buvusio sutuoktinio paskolą iki šios bylos iškėlimo jai nebuvo žinoma.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo egzistuoja procesinė pareiga pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 539 straipsnio 2 d.). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), vieno sutuoktinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) arba ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis). Šiuose procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjų žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis) (LAT 2010-05-20 nutarimas civ. byla Nr. 3K-P-186/2010).

Sutuoktiniai tampa įvairiausių prievolių šalimis. Tos prievolės gali būti susijusios tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeninių poreikių tenkinimu. Kadangi bet kuri atsiradusi sutuoktinio prievolė gali turėti įtakos ir kito sutuoktinio, visos šeimos turti­niams interesams, būtina, kad abu sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, elg­tųsi apdairiai ir rūpestingai (CK 3.109 str. 4 d.).

Sutuoktinių turtas gali būti bendras arba atskiras. Jų prievolės (skolos) taip pat gali būti asmeninės arba bendros. Todėl, teismas spręsdamas buvusių sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal jų prievoles klausimą, pirmiausia nustato jų prievolės prigimtį - ji yra asmeninė buvusio su­tuoktinio prievolė ar bendra abiejų buvusių sutuoktinių prievolė. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės situacijos, tiek jiems gyvenant santuokoje, tiek ir po santuokos nutraukimo.

Bendros abiejų sutuoktinių prievolės yra tada, kai skolininkai yra abu sutuoktiniai ir jos nėra susijusios tik su vieno sutuoktinio asmeniu. Tokių prievolių gali atsirasti įvairiais pagrindais. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendros sutuoktinių prievolės yra prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuokti­nio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pabrėžtina, kad pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija vieno sutuoktinio sudarytą sandorį esant su­darytą ir kito sutuoktinio sutikimu, todėl pripažintina, jog visi sandoriai, sudaryti esant susituokus nors ir vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams. Todėl įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Ieškovas duodamas teismui paaiškinimus teigė, kad sudarant su atsakovu paskolos sutartį, pastarasis nurodė, jog pinigai jam reikalingi norint pagerinti atsakovų šeimos gerbūvį. Atsakovė jokių kitų aplinkybių, išskyrus aukščiau paminėtas teismui nenurodė. Atsakovas nors ir pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pinigus skolinosi sau asmeniškai, tačiau teismas šį jo argumentą atmeta, kadangi pagal byloje esančius faktus tokiai išvadai nėra teisinio pagrindo. Be to atsakovo pasirinktas gynybos būdas nelaikytinas tinkamu įrodymu, kadangi jis pats į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų žodžiu teismui nedavė, o teigdamas, jog dalį skolos ieškovui jau yra grąžinęs, nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas nepaneigė ieškovo ieškinio nepagrįstumo atsakovės atžvilgiu. Be to atsakovė irgi neprašė teismo atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu tam, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovams. Todėl darytina išvada, kad abu atsakovai yra atsakingi ieškovui, už pastarojo suteiktą paskolą. Tuo pačiu atmestini atsakovės motyvai, kad jai nereikėjo skolintis pinigų iš ieškovo, kadangi ji pati valdė pakankamai didelį turtą. Pirmiausia, atsakovė jai priklausančią nekilnojamojo daikto dalį realizavo ir gavo kreditą iš banko, jau po paskolos sutarties sudarymo (b.l.77-78). Antra, atsakovei sesers dovanota pinigų suma yra prieš šešerius metus iki ieškovo ir atsakovo paskolos sutarties sudarymo (b.l.80). Trečia, pačios atsakovės gautos pajamos per laikotarpį nuo 2000 metų iki 2002 metų irgi nėra didelės, įvertinus jos šeimos sudėtį (b.l.53-55, 74-75). Ketvirta, atsakovė būdama vienintele UAB Transmigra akcininke per laikotarpį nuo 1996-05-30 iki 1998-09-02 didino piniginiais įnašais šios bendrovės kapitalą nuo 10 000 Lt iki 140 000 Lt (b.l. 111-130).