Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjui S. M., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ gautas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ( b.l. 18-19 ).

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis yra S. M. kaimynas. S. M. po tėvų mirties liko gyventi jų name, naudojasi jų daiktais, tvarko namus ir aplinką, padarė virtuvės remontą, pjauna žolę, dirba žemę.

Liudytojas A. N. parodė, kad jis yra S. M. kaimynas, pažinojo ir jo tėvus, su jais bendravo. Po tėvų mirties S. M. liko gyventi jų name, naudojasi likusiais daiktais, tvarkosi namuose, tvarko aplinką.

Iš gimimo liudijimo matyti,kad M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. P. ir M. N. ( b.l.3).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad M. P. ir M. N. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.4).

Iš mirties liudijimų matyti,kad N. M. mirė (duomenys neskelbtini), P. M. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.5,6).

Iš pažymų apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti,kad N. M. ir P. M. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( b.l.7,8 ).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti,kad N. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,2298 ha ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 10,11-13.)

Iš 2015-11-09 notarės nutarimo matyti,kad po N. M. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, niekas palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas.P. M. po savo sutuoktinės mirties palikimo nepriėmė ir (duomenys neskelbtini) mirė. S. M. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po tėvo P. M. mirties atmesti, nes pareiškėjo tėvas P. M. po savo sutuoktinės N. M. mirties palikimo nepriėmė ( b.l.9).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo S. M. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas S. M., įrodinėdamas savo tėvų N. M. ir P. M. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos N. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir jo tėvas P. M. liko gyventi N. M. priklausančiuose namuose, dirbo jai priklausančią žemę, naudojosi jos paliktais daiktais. Kaip nurodė pareiškėjas, nei jis, nei jo tėvas P. M. per nustatytą terminą dėl palikimo į notarą nesikreipė. Tik po tėvo P. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas S. M. dėl paveldėjimo kreipėsi į notarą, tačiau jis jau buvo praleidęs įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjo pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai . Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas , faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad tiek pareiškėjas S. M. , tiek ir jo tėvas P. M. po N. M. mirties toliau gyveno jai priklausančiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, dirbo žemę, tvarkė, valdė, prižiūrėjo kaip savo, naudojosi prie pastatų esančia žeme, todėl palikimą priėmė, faktiškai pradėję jį valdyti. Po tėvo mirties S. M. liko vienas gyventi name, jį remontavo, dirbo žemę, tvarkė aplinką.

Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas S. M. po savo tėvų N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas S. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvų N. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties , faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.