- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-85-1076/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Vitalija Norkūnaitė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos Norkūnaitės ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato A. S. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties, kuria nuteistajam J. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 9 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. M. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalis (nuosprendžio paskelbimo dienai buvo likę 11 mėn. 28 d., pridėta 10 mėn.) ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi J. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 9 d.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistajam J. M. kardomoji priemonė suėmimas buvo pratęsta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis J. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju nebus pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis J. M. skunde prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Nuteistasis skunde nesutinka su priimta nutartimi ir nurodo, kad jam inkriminuotas tarptautinio pobūdžio nusikaltimas, padarytas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir Izraelyje. Anot nuteistojo, šiuo atveju apygardos teismas turėjo pirmiausiai vadovautis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tik tada BPK. Nuteistojo manymu, apygardos teismas, vadovaudamasis tik BPK nuostatomis, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises ir nuostatas.
5. Nuteistojo J. M. gynėjas advokatas A. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir paskirti nuteistajam J. M. kardomąją priemonę ‑ 10 000 eurų užstatą arba taikyti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
5.1. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Anot gynėjo, teismas netikrino, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog J. M. ir ateityje gali daryti nusikalstamas veikas. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas.
5.2. Pasak gynėjo, apygardos teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą pratęsė nesvarstęs švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės. Gynėjo manymu, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių J. M. paskirto suėmimo terminas turėtų būti tęsiamas. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vieta, vaiką, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų procesui. Nagrinėjamu atveju nuteistojo artimieji sutiktų sumokėti 10 000 eurų užstatą. Gynėjas pažymi, kad J. M. yra nuteistas už sukčiavimą. Bendra visos organizuotos grupės galimai sukčiavimo būdu įgyta suma yra tik truputį didesnė nei artimųjų sutinkamo mokėti užstato dydis, o patenkintų civilinių ieškinių suma daugiau nei dvigubai mažesnė. Pasak gynėjo, tokio dydžio užstatas pilnai pasiektų kardomųjų priemonių tikslus, atitiktų galimai padarytos veikos pavojingumą, būtų pati efektyviausia kardomoji priemonė.
6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo skundus atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato A. S. skundai atmetami
7. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam J. M. skirdamas suėmimą, nepažeidė BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų, tinkamai įvertino visas suėmimo paskyrimui reikšmingas aplinkybes, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog J. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. J. M. kaltės klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas iš esmės, skundą nagrinėjanti kolegija nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti.
9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
10. Kauno apygardos teismas nuteistajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo, įtariamas (kaltinamas, nuteistas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. J. M. nuteistas už sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. galimai padarytas tarptautinio pobūdžio nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, nusikalstama veika galimai padaryta veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus J. M. vaidmuo nusikalstamos veikos daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, jis galimai buvo organizatorius, subūrė organizuotą grupę. Be to, iš pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Nuteistasis J. M. anksčiau buvo teistas penkis kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu neteisėtai gauti pajamų (nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti). Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką J. M. galimai padarė Marijampolės pataisos namuose, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nesustabdė jo padaryti galimą naują nusikalstamą veiką veikiant organizuota grupe. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas nuteistasis J. M. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.
13. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad J. M. turi nuolatinę gyvenamąją vieta, vaiką, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų procesui, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui, tačiau šiais pagrindais nuteistajam J. M. suėmimas nebuvo pratęstas. Įvertinus šias ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, kitų aptartų aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad jų nepakanka paneigti nustatytų suėmimo taikymo J. M. pagrindų bei spręsti apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam galimybę.
14. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati J. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, nuteistasis gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus J. M. asmenybę, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą J. M. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tame tarpe ir skunde prašomą užstatą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimas išlieka proporcinga priemonė Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių konvencijos požiūriu. Todėl skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau J. M. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato A. S. skundus atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistajam J. M. pratęstą kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 9 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.