Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-28 · Byla Nr. N-575-1551-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-28
Bylos Nr.
N-575-1551-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1551/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. S. ir jo atstovo advokato M. K. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Z. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Z. S. 2008-04-16 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0431-0281 dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, leido dirbti minėtoje įmonėje Baltarusijos Respublikos piliečiams V. K., gim. 1972-04-15, S. M., gim. 1984-04-14, D. V., gim. 1977-10-27, V. K., gim. 1956-10-28, ir A. Z., gim. 1978-04-06, nepasirašius darbo sutarties bei nesilaikant užsieniečių ir asmenų be pilietybės norminių teisės aktų nustatytos tvarkos. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais Z. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Z. S. skyrė 32 500 Lt (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai V. K., S. M., D. V., V. K. ir A. Z. turi leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ar kad minėti asmenys turėtų leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 7, 9, 10 punktų pagrindais, todėl teismas konstatavo, kad minėti užsieniečiai privalėjo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Teismas nustatė, kad Baltarusijos Respublikos piliečiams V. K., gim. 1972-04-15, S. M., gim. 1984-04-14, D. V., gim. 1977-10-27, V. K., gim. 1956-10-28, ir A. Z., gim. 1978-04-06, yra išduoti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje nuo 2007-07-16 iki 2008-07-15, tačiau kitoje įmonėje, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, 15, 16, 17, 18). Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad minėti Baltarusijos Respublikos piliečiai nuo 2008 metų pradžios dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10, 11, 12, 13), duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys turi jiems išduotus leidimus dirbti UAB (duomenys neskelbtini), nėra.

Teismas kritiškai vertino pažeidėjo Z. S. paaiškinimus, kad už leidimų dirbti UAB (duomenys neskelbtini) gavimą užsieniečiams buvo atsakinga PUĮ „Montažinter“ (Baltarusija), ir kad nėra pažeidėjo Z. S. kaltės, dėl ko nėra nelegalaus darbo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir PUĮ „Montažinter“ sudarė civilinę sutartį, t. y. 2008-02-04 kontraktą Nr. 1-BL-M, kurio 3.15 punktas numatė, jog PUĮ „Montažinter“ turi aprūpinti savo darbuotojus dokumentais, leidžiančiais laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 31-39), neturi jokios teisinės reikšmės konstatuojant nelegalaus darbo faktą, nes pagal ATPK 41³ straipsnį atsako darbdavys ar jo įgalioti asmenys už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, o ne asmuo (juridinis ar fizinis), turėjęs gauti leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat pastebėjo, kad PUĮ „Montažinter“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, todėl pripažinti jį darbdaviu Lietuvoje nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad minėti užsieniečiai PUĮ „Montažinter“ buvo komandiruoti į UAB (duomenys neskelbtini) dirbti, teismas padarė išvadą, kad minėtos bendrovės direktorius ar jo įgaliotas asmuo turėjo pasirūpinti bei tuo pačiu patikrinti, ar užsieniečiai turi leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, konkrečiai – UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad reikšminga aplinkybė teisės pažeidimui (nelegaliam darbui) konstatuoti yra užsieniečių darbas neturint leidimų dirbti konkrečioje Lietuvos įmonėje (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 61 str. 1 d., Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 17 p.).

Išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatavo, kad Z. S. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) buvo dirbamas nelegalus darbas (DK 98 str. 1 d.) ir tuo Z. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad Z. S. yra baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, t. y. septynis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat šiuo metu Z. S. atžvilgiu Elektrėnų policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamomis medžiagomis). Kadangi pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Z. S. skirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

III.

Z. S. ir jo atstovas advokatas M. K. pateikė apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarimo panaikinimo. Apeliantai prašo nutarimą panaikinti, o bylą nutraukti.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai V. K., S. M., D. V., V. K. ir A. Z. niekada nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo bendrovės darbuotojais bei jų nesiejo darbo teisiniai santykiai. Nurodo, kad minėti asmenys dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje PUĮ „Montažinter“, su kuria UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-04 pasirašė kontraktą Nr. 1-BL-M, ir kuris laikytinas rangos sutartimi, o minėtų asmenų darbo sutartys buvo sudarytos su Baltarusijos Respublikos bendrove, kuriai minėti darbuotojai pakluso bei iš jos gaudavo atlyginimą. Mano, kad net jei galima būtų kvalifikuoti Z. S. veiksmus kaip neteisėtus, jo veiksmuose nėra kaltės. Teigia, kad pavestus darbus PUI „Montažinter“ galėjo atlikti tiek samdydama Lietuvos Respublikos piliečius, tiek komandiruodama Baltarusijos Respublikos piliečius. UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkaujant, dvidešimčiai PUĮ „Montažinter“ darbuotojų jau buvo tinkamai įforminti leidimai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl Z. S. pagrįstai tikėjosi, kad PUĮ „Montažinter“ vadovas darbų atlikimui komandiruos tuos darbuotojus, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę darbus atlikti UAB (duomenys neskelbtini) objektuose. Už darbų organizavimą, atlikimą, darbų saugumą ir darbo tvarką atsako rangovas (PUĮ „Montažinter“, o užsakovas (UAB (duomenys neskelbtini)) turi teisę tikrinti tik darbų atlikimo kokybę bei kiekius, kas ir buvo daroma kartą per mėnesį surašant darbų atlikimo aktą. Teigia, kad darbo santykiai, susiklostę tarp minėtų asmenų bei PUĮ „Montažinter“, negali būti įtakojami sudarytos rangos sutarties, taip pat darbo santykiai tarp darbuotojų bei PUĮ „Montažinter“, komandiravus juos dirbti į Lietuvą, negali nutrūkti. Sutinka su teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo patikrinti, ar komandiruoti asmenys turi teisę bei leidimus dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tai ir buvo padaryta gaunant leidimus dvidešimčiai PUĮ „Montažinter“ darbuotojų bei reguliariai tikrinant (kartą per mėnesį) atliekamų darbų kiekius, kokybę, apmokant išrašomas PVM sąskaitas-faktūras. Eiti į statybų aikštelę ir atlikti tikrinimus dažniau nei kartą per mėnesį, Z. S. teigimu, buvo neįmanoma. Mano, kad už leidimų dirbti bei gyventi Lietuvos Respublikos neturinčių asmenų komandiravimą atsakomybėn turėtų būti traukiamas asmuo šiuos darbuotojus komandiravęs, t. y. PUĮ „Montažinter“ vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas:

1) esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties;

2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Iš administracinio tesiės pažeidimo protokolo matyti, kad Z. S. kaltinamas tiek leidęs dirbti nesudarius darbo sutarties, tiek pažeidęs užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės norminių teisės aktų nustatytą įsidarbinimo tvarką. Kokių konkrečių teisės aktų, nustatančių užsienio piliečių įsidarbinimo tvarką, reikalavimus yra pažeidęs Z. S. protokole nėra nurodyta, nors institucijai, surašančiai administracinio teisės pažeidimo protokolus, pagal teismų praktiką (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-219/2008) ir ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra privaloma, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybę nustato blanketinės ATPK normos, kaip yra šiuo atveju.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas Z. S. yra nekonkretus, tokio trūkumo teismas pašalinti negali, jis kliudo bylą nagrinėti teisme.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole Z. S. yra kaltinamas ir leidęs dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiams nepasirašius darbo sutarties. Iš kokių įrodymų daroma ši išvada, nėra aišku, nes protokole paminėti asmenys savo paaiškinimuose nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su PUĮ „Montažinter“ ir jo vadovu A. M. (b. l. 9-14).

Iš protokolo taip pat nėra aišku, kaip ir kada Baltarusijos Respublikos piliečiai ir Z. S. susitarė dėl darbo sutarties, jos būtinųjų elementų, bei ar jie dirbo paklusdami Z. S. nustatytai darbo tvarkai.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad teismo nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad protokolo trūkumų teismas šiuo atveju pašalinti negali, grąžina bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Z. S. ir jo atstovo advokato M. K. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė BaltrūnaitėStasys GagysRičardas Piličiauskas