Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š. (I. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 281 str. 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2015 m. spalio 10 d., apie 23.50 val., Zarasų r., Zarasų sen., Palazdynės k., kelio Zarasai – Bradesiai – Obeliai 5 km, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas bei vietovės reljefą, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, apvirto. Eismo įvykio metu automobilio keleivė E. D. patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių mirė.

Kaltinamasis I. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-10-10 vakare, kartu su A. S. ir E. D. išvažiavo iš Šiaulių m. į Visaginą. Važiavo automobiliu „Citroen“, automobilį vairavo jis. Apie vidurnaktį jau buvo netoli Zarasų, tuo metu vairuodamas jis šnekučiavosi su E. D. ir pasisukęs į ją nepastebėjo kelio ženklo – „posūkis“. Kai atsisuko į kelią, prieš akis pamatė stulpelius, kelio vingį ir tuo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pradėjo stabdyti ir pasuko vairą į dešinę, tuomet jo vairuojamą automobilį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio ir automobilis pradėjo vartytis. Kai automobilis sustojo, jis išlipo iš automobilio ir kartu su A. S. pradėjo ieškoti E. D., kurios automobilio viduje nebuvo. E. D. pamatė gulinčią nuo automobilio 5-6 metrų atstumu. Kartu su A. S. bandė daryti jai dirbtinį kvėpavimą, po to pamatė keliu važiuojantį automobilį ir nubėgo jį stabdyti, prašė vairuotojo iškviesti greitąją pagalbą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. atlygino žalą nukentėjusiajai, apmokėjo 3000 Eur už laidotuves. Skambino 3 kartus žuvusios mamai, bet ji nenorėjo bendrauti. Dvi dienos iki įvykio (spalio 8 dienos vakare) vartojo heroiną, nežino kiek tiksliai jo suvartojo, tačiau važiuodamas nejautė narkotikų poveikio.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji Z. D. parodė, kad jos dukra E. D. 2015-10-09 atvažiavo pas ją į Šiaulių miestą, o kitą dieną kartu su sugyventiniu A. S. ir jo draugu išvažiavo namo į Visagino miestą. 2015-10-11 ryte sužinojo apie avariją, kurios metu žuvo jos dukra. Dukros laidotuves organizavo ir apmokėjo A. S. iš savo lėšų. Žino, kad I. Š. pervedė žentui pinigus. Po laidotuvių jai skambino I. Š., bet ji buvo šoke. Draudimas taip pat atlygino jai žąlą, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2015-10-10 apie 21 val., jis su I. Š. ir buvusia žmona E. D. iš Šiaulių miesto išvažiavo į Visaginą. Automobilį vairavo I. Š., jis sėdėjo priekyje, o E. D. sėdėjo gale. Iš pradžių visi buvo prisisegę saugos diržus, bet prie Zarasų E. D. atsisegė diržą, apkabino jį ir pradėjo bučiuotis. Tuo momentu iš priekio važiavo automobilis, jį apakino, jis pasisuko į šoną ir pamatė, kad I. Š. pasisukęs į jo pusę. I. Š. pasakė: “žiūrėk, posūkis“. Ar I. Š. stabdė ar ne, neatsimena, tik pamena kaip ratai lietė kelkraštį, automobilis pradėjo suktis, nulėkė į dešinę kelio pusę ir apsivertė kelis kartus. Automobilis sustojo ant kairės pusės šono. Jis su I. Š. išlipo iš automobilio ir pradėjo ieškoti E. D.. Ji gulėjo maždaug 5 metrų atstumu nuo automobilio. E. D. darė dirbtinį kvėpavimą, bet nebuvo jokių gyvybės požymių. Tuo metu sustojo automobilis, vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Kiek galėjo prisidėjo prie E. D. laidotuvių. I. Š. grąžino jam 2300 eurų už pagrindines prekes. Nebuvo įtarimo, kad I. Š. apsvaigęs.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate tyrėju. 2015-10-10 vyko į įvykį kelyje Zarasai – Bradesiai. Nuvykę už Zarasų 3 km., pamatė šalikelėje gulintį automobilį, netoli jo gulėjo negyva moteris, prie jos buvo du vyrai. I. Š. pasakė, kad vairavo automobilį. Apžiūrėjo įvykio vietą, matavo, fotografavo. Nustatė vairuotojo blaivumą alkotesteriu, I. Š. buvo blaivus. Keleivis A. S. pripūtė 0,3 promiles. Nuvežė I. Š. į ligoninę kraujo mėginio paėmimui. Kraujas buvo paimtas, mėginys liko ligoninėje, užantspaudavo ir išsiuntė į laboratoriją. Nuo I. Š. alkoholio kvapo nebuvo, šnekėjo sklandžiai, rišliai, nesukėlė jokių įtarimų, kad buvo apsvaigęs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Zarasų r., Palazdynės k., kelio Zarasai-Bradesiai-Obeliai 5 km, kurioje yra kelio posūkis. Šioje kelio vietoje važiuojamosios dalies plotis 6,4 m., dešinio kelkraščio plotis 2 m, kairiojo kelkraščio - 1,7 m. Yra kelio ženklai „Vingis į dešinę“ ir „Slidus kelias“. Kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija. Užfiksuotas automobilis „Citroen Xsara“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galine dalimi nukreiptas į kelio važiuojamąją dalį. Užfiksuoti automobilio slydimo pėdsakai, kurie tęsiasi 53,9 m. Užfiksuotas moters kūnas, kuris nuo automobilio guli už 7 m atstumu, galva nukreipta į šiaurinę pusę (1 t., b. l. 6-22).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyti automobilio „Citroen Xsara“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (1 t., b. l. 23-24).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 35/15(08) nurodyta, kad E. D. mirtis įvyko dėl patirtų kūno sužalojimų. Jos kraujyje rasta 1,75 promilių etilo alkoholio, jos vidaus organuose rasta narkotinių medžiagų - morfino, kodeino ir paroksetino pėdsakų (1 t., b. l.32-35).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-N 2886/15(01) nurodyta, kad I. Š. šlapime rasta morfino, kodeino. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų nerasta (1 t., b. l. 110).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma (paties kaltinamojo visiškas prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų ir specialistės parodymais, įvykio vietos, transporto priemonės apžiūros protokoluose, specialistų išvadose esančiais duomenimis) įrodyta, jog kaltinamasis I. Š. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo E. D..

Kaltinamajam I. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 281 str. 6 d. Baigiamojoje kalboje prokuroras siūlė I. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 281 str. 5 d.

LR BK 281 str. 5 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis, kartu ir atribojantis nuo BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, požymis yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir jis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje.

Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad I. Š. sukėlė eismo įvykį 2015-10-10, apie 23.50 val. Iš asmens blaivumo testo Nr. 6283 matyti, kad 2015-10-11 00.15 val. buvo tikrintas jo blaivumas, nustatyta, kad jis blaivus (0,00 prom.) (1 t., b. l. 107). Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato tyrėjo 2015-10-10, 02.00 val., užpildytame siuntime nurodyta įvertinti I. Š. bendrą būklę, paimti tiriamąją medžiagą – kraują, pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo, ištirti tiriamojoje medžiagoje alkoholio kiekį, nustatyti tiriamojoje medžiagoje psichiką veikiančias medžiagas: opiatus, amfetaminus, kanabinoidus, benzodiazepinus (1 t., b. l. 108). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2886/15(01) nurodyta, kad 2015-10-11, 02.30 val. paimtame I. Š. šlapime rasta morfino, kodeino. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų nerasta (1 t., b. l. 110).

I. Š. viso proceso metu nurodė, kad morfino ir kodeino pėdsakų jo šlapime radimas galėtų būti 2015-10-08 įvykusio vakarėlio pasekmė. Minėtos dienos vakare jis vartojo heroiną. Nežino kiek tiksliai jo suvartojo, tačiau įvykio dieną narkotinių medžiagų nevartojo ir važiuodamas nejautė prieš dvi dienas vartotų narkotikų poveikio.

Teismo posėdyje apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos chemijos specialistė L. B. paaiškino, kad tyrė I. Š. šlapimo mėginį, kuris laboratorijoje buvo gautas 2015-10-14. Šlapime rasta morfino-kodeino, etilo alkoholio rasta nebuvo. Remiantis literatūros duomenimis, morfino ir kodeino randama heroino, opijaus produktuose, morfinas yra leidžiamas ligoninėse. Nuo heroino uostymo gali išsiskirti šios medžiagos, iš pradžių patenka į kraują, o po to į šlapimą. Morfinas šlapime gali išsilaikyti nuo 2 iki 4 parų, kodeinas nuo 3 iki 4 parų. Kraujyje morfinas gali išsilaikyti nuo 3 iki 10 valandų, pavartojus didelę heroino dozę iki 20 valandų, kodeinas – iki 24 valandų. Šlapime išsilaiko ilgiau nei kraujyje. Šlapimas parodo tik vartojimo faktą. Dažniausiai kraujas ir šlapimas ištirti pateikiamai kartu. Negali atsakyti ar kraujas buvo pateiktas, kurio neištyrė. Pagal literatūros duomenis, kraujyje gali šių medžiagų ir nebūti, o šlapime dar gali būti randamos. Kokį laiką žmogus pavartojęs šių medžiagų būna apsvaigęs, ne jos kompetencijos klausimas, tą vertinti turėtų psichiatrai, narkologai. Negali atsakyti į klausimą koks poveikis šių medžiagų yra žmogui, tai ne jos kompetencija.

Teismas išsireikalavo iš VšĮ Zarasų ligoninės I. Š. medicininius dokumentus, surašytus eismo įvykio dieną. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. 2015/0014825/00, užfiksuota, kad I. Š. apžiūros pradžia 2015-10-10, 02.15 val., I. Š. mažai kalbus, ramus, į klausimus atsako vangiai. Apžiūrint pacientą neužfiksuota, kad jis yra apsvaigęs. Minėtą apskaitos kortelę užpildė gydytoja M. T. (1 t., b. l. 168).

Siekiant pašalinti prieštaravimus dėl I. Š. apsvaigimo eismo įvykio metu, teismas 2016-06-01 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos (narkologinė) ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-70/2016 nurodyta, kad ekspertas negali atsakyti kiek laiko po heroino pavartojimo žmogaus organizmo skysčiuose išlieka jo pėdsakai; negali atsakyti kokią įtaką asmens psichikos būsenai turi heroino vartojimas šiuo konkrečiu atveju; negali atsakyti ar eismo įvykio padarymo metu I. Š. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes neužtenka objektyvių duomenų pateiktoje medžiagoje – nėra Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto, kraujo tyrimo (1 t., b. l. 179-180).

Įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, šioje byloje nustatyta, kad specialisto išvada Nr. T-N 2886/15(01) patvirtina, kad 2015-10-11, 02.30 val., I. Š. paimtame šlapime rasta morfino, kodeino. Specialistė L. B. nurodė, kad morfino ir kodeino randama heroino, opijaus produktuose. Taigi, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais įrodo heroino vartojimo faktą. I. Š. neneigė heroino vartojimą ir nurodė, kad jį vartojo 2015-10-08, tačiau teigė, kad įvykio dieną ir eismo įvykio metu apsvaigęs nebuvo, nejautė narkotinių medžiagų poveikio.

Kita vertus, kaip minėta, kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 str. 6 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininko padarytus veiksmus esant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 p. apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Pagal Taisyklių 9.3. p., siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs) policijos pareigūnai nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Metodikos 2 p. numatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas; 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus), o Metodikos 6 p. įtvirtinta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-11-29 įsakymu Nr. 515 patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Iš minėtų teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad asmens apsvaigimui nustatyti būtina atlikti asmens medicininę apžiūrą, kurią sudaro atskiri etapai, tarp jų ir bendras asmens būklės vertinimas. Tik atlikus Metodikoje nurodytus medicininio pobūdžio veiksmus bei surašius Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, galima konstatuoti, ar asmuo yra apsvaigęs, ar ne. Tam tikros išimtys nurodytos Metodikos 16 p.

Šioje byloje nustatyta, kad I. Š. nebuvo atliktas bendras asmens būklės vertinimas, neužpildytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, nebuvo paimtas ir ištirtas I. Š. kraujas tikslu nustatyti alkoholio kiekį bei psichiką veikiančias medžiagas, nors tyrėjo siuntime atlikti medicininę apžiūrą šie pavedimai buvo nurodyti. Apsiribota tik I. Š. šlapimo mėginių paėmimu. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, bendra I. Š. būklė nebuvo visapusiškai įvertinta.

Pasak specialistės L. B., po narkotinės medžiagos heroino vartojimo, ši medžiaga visų pirma patenka į kraują ir tik vėliau patenka į šlapimą. Taigi, nuo heroino pavartojimo iki šios psichotropinės medžiagos pėdsakų atsiradimo I. Š. šlapime galėjo praeiti pakankamai ilgas laiko tarpas. Asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Nenustačius I. Š. kraujyje psichotropinės medžiagos, vien tai, jog jo šlapime buvo rasti psichotropinės medžiagos pėdsakai, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs. Vien kažkada pavartoto heroino faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios psichotropinės medžiagos, todėl specialisto išvada T-N 2886/15(01) nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog I. Š. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų.

Kartu su I. Š. važiavęs liudytojas A. S. viso proceso metu nurodė, kad jis nematė, jog I. Š. būtų vartojęs kokias nors psichotropines ar narkotines medžiagas, bendraujant nekilo jokių įtarimų, jog šis būtų apsvaigęs. Iš VšĮ Zarasų ligoninės gautuose I. Š. medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, kad I. Š. apžiūrėjusiai gydytojai kiltų kokios nors abejonės dėl jo neadekvačios būsenos. Jokių įtarimų, kad buvo apsvaigęs, I. Š. nesukėlė ir po eismo įvykio su juo bendravusiems policijos pareigūnams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau. Tuo tarpu nei baudžiamajame įstatyme, nei Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje. Tai reiškia, kad dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme (Teismų praktika, Nr. 30). Šioje Apžvalgoje kalbama apie narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų netoleruotiną buvimą vairuotojo kraujyje, kita vertus, nieko nėra minima apie draudžiamų medžiagų pėdsakų buvimą vairuotojo šlapime siejant tai su asmens apsvaigimu Lietuvos Respublikos BK 281 str. prasme. Šioje byloje nėra nustatyta, kad I. Š. kraujyje buvo rasta kokių nors narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog I. Š. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Todėl jo veika iš BK 281 str. 6 d. perkvalifikuotina pagal BK 281 str. 5 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d., 1 p.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), anksčiau neteistas, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, po eismo įvykio savo noru atlygino padarytą žalą, dirba, teigiamai charakterizuojamas, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas, taip pat į tai, kad jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu ir sukėlė sunkius padarinius – žuvo žmogus. Teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam mažesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str., 50 str.). Teismas taip pat laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog I. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

I. Š. nusikaltimą padarė aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę, kas sukėlė sunkias pasekmes – mirė žmogus, anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vartojo narkotines medžiagas. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimą jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Nukentėjusioji Z. D. 2016-01-27 byloje pareiškė civilinį ieškinį 100 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 48-49). 2016-02-24 Z. D. pareikšto ieškinio atsisakė ir nurodė, kad 5000 Eur neturtinę žalą jai atlygino Lietuvos Draudimas, 100 Eur turtinė žala liko neatlyginta, tačiau jokių pretenzijų nebeturi dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62-63). Atsisakymą nuo ieškinio ji patvirtino ir teisme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Š. (I. Š.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 10 p., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., paskirti I. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Kardomąją priemonę I. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.