Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato – atstovui Lorenui Balčiūnui,

administracinėn atsakomybėn traukiamai P. B. B., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2016 m. gegužės 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. B. B. už tai, kad ši 2016 m. gegužės 11 d. 9 val. 30 min. – 9 val. 39 min. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kliudė kitą transporto priemonę, ją apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijos pareigūnams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Lorenas Balčiūnas teismo posėdžio metu nurodė, jog P. B. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. gegužės 11 d. kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, apie tai nepranešusi policijos pareigūnams. P. B. B. kalta prisipažino iš dalies, t. y. pripažino, kad galėjo kliudyti, bet nepripažino kitos dalies, kad pasišalino iš įvykio vietos. Ji yra senyvo amžiaus. Dėl pasišalinimo neaišku, kodėl ji nuvažiavo, nors pagal liudytojos V. A. parodymus ją sustabdė vyriškis, tačiau ji nepaisė vyriškio nurodymų ir nuvažiavo. Prašė priimti sprendimą ir patraukti P. B. B. atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama P. B. B. teismo posėdyje pripažino tą dieną automobilių stovėjimo aikštelėje vairavusi automobilį, tačiau nematė ir nejuto, kad sukdama iš aikštelės būtų kliudžiusi greta stovėjusį automobilį. Pažymėjo, kad po įvykio ant jos automobilio atsirado tik nežymus nubrėžimas, automobilis senas, įlenktas ir įdaužtas jau senai. Paaiškino, kad yra senyvo amžiaus, blogai mato ir girdi, todėl ir nepastebėjo, kad užkliudė automobilį. Nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos P. B. B. atstovas advokatas Virginijus Gžimaila paaiškino, jog nors bylos duomenys liudija buvus eismo įvykį, tačiau jo atstovaujamoji nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio. Atkreipęs dėmesį į tai, kad P. B. B. yra senyvo amžiaus, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, be to, ji blogai mato ir girti, prašė ją nubausti tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. A. nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. apie 9.30 val. atvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Palikusi automobilį prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, išėjo apsiprekinti. Išėjus iš parduotuvės prie jos priėjo vyriškis ir pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė raudonos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo senyvo amžiaus moteris ir iš įvykio vietos pasišalino. Ant jos automobilio galinio dešinės pusės bamperio buvo likusios raudonos spalvos dažų žymės, įlenkimų, nubrozdinimų nebuvo. Padarytą žalą jai atlygino draudimo kompanija, todėl pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamai P. B. B. ji neturi.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš minėtų pažeidimų (numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Motyvuojamoji dalis

P. B. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta: 2016 m. gegužės 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; eismo įvykio vietos schema; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota įvykio vieta bei pirminiai eismo įvykio dalyvių parodymai; pažyma dėl eismo įvykio, kurioje užfiksuota eismo įvykio data, laikas ir vieta bei eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė; transporto priemonių techninės apžiūros aktais; foto lentele Nr. 228 bei administracinėn atsakomybėn traukiamos P. B. B. paaiškinimu teismo posėdyje, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

P. B. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė sulaukusi 84 metų, taip pat tai, kad jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau už jokius administracinius teisės pažeidimas nebausta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, P. B. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, kurios dydis mažintinas nuo baudos dydžio straipsnio sankcijoje vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. B. B. galėjo nepajusti jos vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo, todėl galėjo nesuprasti, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose, eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, pažeidimai atsirado ne smūgio metu, o nubrėžiant. Liudytojų, galinčių patvirtinti, kad automobilių susilietimo metu buvo nors koks garsas, nėra. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama P. B. B. suprato, jog yra susijusi su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) spręstina, jog P. B. B. galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdama tyčia sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sudėties. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl P. B. B. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

P. B. B. pripažinti padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuoni eurai) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl P. B. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti P. B. B., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2.6.-339-1008/2016) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami mokes-čių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.