Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, spręsdamas pareiškėjo V. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš G. Č., kurią kaltina nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-12-08 gautas V. V. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn G. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį dėl jo, V. V., asmens apšmeižimo. Skunde nurodoma, kad G. Č. 2012-01-09 „Lietuvos žinių“ straipsnyje „Dingo policijai bylas kurpęs agentas“, G. Č. kategoriškai teigia, kad jis yra policijos agentas. Pareiškėjas nurodo, kad tai yra melagingas G. Č. išsigalvojimas, žeminantis jį. Pareiškėjas nurodo, kad jis niekada nebuvo nei policijos agentas ir net nedirbo teisėsaugos sistemoje. Skunde nurodoma, kad jam ir daliai visuomenės „policijos agentas“ – tai žmogus „skundikas“, „stukačius“. Nurodoma, kad būtent tokiame kontekste G. Č. straipsnyje jis ir pateikiamas, t. y. kaip policijos agentas, neteisėtai, negarbingai kurpęs policijos bylas. G. Č. nurodydama, kad jis yra „policijos agentas“, apšmeižė jį. G. Č. neturi teisės dirbti su valstybės paslaptimis, todėl, jai nėra žinoma, kas yra valstybės agentai. Teiginys, kad jis yra „policijos agentas“, tai yra G. Č. išsigalvojimas, melas, tikrovės neatitinkanti informacija žeminanti jį. G. Č. melagingi išsigalvojimai pakirto dalies visuomenės pasitikėjimą juo. Tai, kad G. Č. straipsnyje „Dingo policijai bylas kurpęs agentas“ neparašo jo pilno vardo ir pavardės, o vartoja tik jo inicialus V. V. netrukdo lengvai atpažinti jį kaip V. V. asmenims: teisėjai Ž. J., teismo sekretorėms R. B., R. V., G. S., raštinės vedėjai V. K., prokurorui A. K., A. P., advokatams E. S., T. V.. Jį iš straipsnio atpažino kaimynai, giminės, šeimos draugai ir pažįstami. Skunde taip pat nurodoma, kad straipsnyje „Skandalą vainikavo pinigų dingimas“ G. Č. rašo pilną vardą ir pavardę, dar kartą pakartodama teiginį, kad jis V. V. yra policijos agentas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad G. Č. tyčia apšmeižė jį, nes ji daug metų rašo teisine tematika, žino baudžiamuosius įstatymus. G. Č. puikiai supranta, kad procesinė padėtis nukentėjusysis ir „policijos agentas“ yra skirtinga. G. Č. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad jos teiginys yra melagingas, tačiau vis tiek tai tvirtino. Pareiškėjas nurodo, kad G. Č. nusikalstamoje veikoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalies požymiai. Ji darydama nusikaltimą suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir norėjo taip veikti. Skunde nurodo, kad jis yra ligonis, serga širdies kraujagyslių ligomis, stresas dėl šmeižto padarė žalą sveikatai. Be to, sumenkintas jo, kaip patikimo asmens statusas. Jis yra kelių visuomeninių organizacijų narys, o publikuoti straipsniai spaudoje pakirto dalies žmonių pasitikėjimą juo, atsirado bendravimo sunkumų. V. V. prašo iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka G. Č. bei pripažinti ją kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, taip pat pripažinti jį nukentėjusiuoju ir priteisti jam 1 eurą.