- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-110-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-2-00001-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-651/2014
Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-2-00001-2010-3
2014 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
dalyvaujant prokurorei S. L., nuteistajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., teismo paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-21 nuosprendžiu, ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2007-06-22, apie 3 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. L., E. L. pavartojus fizinį smurtą, t. y. ranka suėmus nukentėjusiajam T. B. už sprando ir kumščiu sudavus du smūgius į nosį ir vieną kartą į pilvą, tokiu būdu sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to R. Ž. su E. L. suėmė T. B. už parankių ir pavedė 15–20 m link miesto centro, kur Vytauto g. viduryje, E. L. laikant T. B. už rankos, R. Ž. iš nukentėjusiojo bliuzono dešinės kišenės pagrobė 180 Lt bendros vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 7260 su SIM kortele, iš kairės kišenės pagrobė 100 litų banknotą ir 1 JAV dolerį, kuris 2007-06-22 kursu atitinka 2,57 Lt. Taigi pavartoję fizinį smurtą, R. Ž. pagrobė T. B. priklausantį 282,57 Lt bendros vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nuosprendį ir bylą jam nutraukti. Nurodo, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, smurto prieš T. B. nevartojo ir jo daiktų negrobė. Teigia, jog pirminės apklausos metu jis prisiėmė jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi buvo girtas ir negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų, t. y. nesuvokė įtarimo ir kaltinimo esmės, todėl pasirašė po tyrėjos surašytu dokumentu. Be to, žinojo, kad yra paieškomas Klaipėdos policijos pareigūnų, todėl siekė būti kuo greičiau paleistas ir sutiko su tyrėjos pasiūlymu pasirašyti, ši tokiu atveju pažadėjo jį paleisti ir bylą baigti baudžiamuoju įsakymu. Nuteistasis pažymi, jog 2007-06-22, apie 3 val., buvo pristatyti penki asmenys, tačiau policijos pareigūnai, nenustatę penkto asmens tapatybės, jį paleido. Pristačius jį į policijos komisariatą T. B. jį atpažino, kai pareigūnai parodė į jį pirštu ir paklausė, ar ne šitas, todėl, apelianto teigimu, taip buvo pažeisti BPK 191 str., 192 str. reikalavimai, nes nebuvo laikomasi atpažinimo tvarkos, jis atpažinime buvo tik vienas. Nuteistasis teigia, kad T. B., būdamas neblaivus, apsiriko jį atpažindamas ir teismo metu parodė, jog atpažinti jį nurodė policijos pareigūnai.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad pirminės apklausos metu buvo padaryta nemaža esminių procesinių pažeidimų, t. y. tyrėja jam neiškvietė gynėjo, apklaustas jis buvo visiškai apsvaigęs nuo alkoholio, parodymus jo brolis, būdamas nepilnametis, buvo verčiamas duoti prieš jį nedalyvaujant nei brolio atstovui, nei advokatui. Nuteistasis teigia, kad tyrėja pasinaudodama jo bei kitų liudytojų neblaivumu klastojo dokumentus, nes dar nesant nukentėjusiojo pareiškimui, jis jau buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Be to, vienu metu buvo apklausiami keli bylos dalyviai.
Apelianto manymu, tokie esminiai pažeidimai užkerta kelią baudžiamajam procesui ir byla jam turi būti nutraukta.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokuroras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė iškviesti liudytoją E. L., kadangi teisme jis nebuvo apklaustas ir parodymai vieni kitiems prieštarauja. Teismas nutarė šį prašymą tenkinti ir atlikti dėl šios dalies įrodymų tyrimą, tačiau E. L., paskelbus jo paiešką, nepavyko rasti ir jis nedalyvavo teismo posėdyje ir nebuvo apklaustas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. Ž. kaltės, nuteistojo R. Ž. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jam inkriminuojamo nusikaltimo nėra padaręs, o pirminės apklausos metu kaltę pripažino, kadangi buvo girtas ir negalėjo adekvačiai suvokti kaltinimo esmės, todėl pasirašė iš tyrėjos žodžių surašytą dokumentą, be to, žinojo, kad yra ieškomas Klaipėdos policijos pareigūnų, todėl siekė būti kuo greičiau paleistas.
Nuteistojo R. Ž. prašymu, kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-659/2009, siekiant nustatyti R. Ž. paieškos pradžią. Kolegija nustatė, kad R. Ž. paieška pradėta 2007-10-12, nutarimas paskelbti paiešką priimtas 2008-07-09 (b. b. Nr. 1-711-659/2009 t. 1, b. l. 54, 56), o šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, kuri buvo padaryta 2007-06-22. Todėl aplinkybė, jog nuteistasis siekė greitesnio paleidimo dėl jo vykdomos paieškos, yra tik nuteistojo tvirtinimas be realaus pagrindo. Nuteistojo argumentas, jog pirminės apklausos metu jis davė neteisingus parodymus, kadangi buvo paieškomas, yra vertintini kaip baudžiamosios atsakomybės vengimas.
Nuteistojo argumentas, jog pirminė apklausa negali būti vertinama, kadangi jis buvo išgėręs, neturėjo gynėjo ir negalėjo suvokti kaltinimo esmės, yra laikytinas nepagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. buvo sulaikytas 2007-06-22 3.10 val., o pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis 2007-06-23, nuo 11.00 val. iki 11.55 val., t. y. praėjus ne mažiau kaip 8 valandoms nuo jo sulaikymo, todėl nuteistojo teigimas, kad apklausos metu buvo neblaivus, yra visiškai nepagrįstas. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog nuteistasis R. Ž. pirminės apklausos metu atsisakė gynėjo (t. 1, b. l. 89–90, 93–94), nors E. L. apklausa tą pačią dieną buvo atlikta dalyvaujant jo gynėjui (t. 1, b. l. 71–72). Šioje apklausoje E. L. aiškiai nurodė, kad jis laikė nukentėjusįjį, o R. Ž. tuo metu kraustė jo kišenes. Pažymėtina, kad nors R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu darytos antrosios apklausos metu nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, negu nurodytos pirminės apklausos metu, tačiau įrodymų visuma, t. y. nuoseklūs nukentėjusiojo T. B. parodymai, kitų liudytojų M. P., Ž. R., R. B. ir L. P. parodymai, nuteistojo R. Ž. negalėjimas nurodyti, kokiu būdu pas jį atsirado tokios valiutos ir tokia suma pinigų, bei aplinkybė, jog E. L. už šį nusikaltimą Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jau yra nuteistas (t. 1, b. l. 84–85), paneigia antroje apklausoje R. Ž. nurodytas aplinkybes. Kolegija neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei su nukentėjusiojo parodymais bei kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis R. Ž., veikdamas bendrininku grupe su E. L., pagrobė nukentėjusiajam T. B. priklausantį turtą, pavartodamas fizinį smurtą. Nuteistojo teigimas dėl proceso pažeidimo apklausiant jo nepilnametį brolį niekuo nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, jog M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo apklausiamas kaip liudytojas 2007 m. birželio 22 d. (toliau nustatyta, kad ši data neteisinga, apklausa vyko 23 d.), t. y. jis tuo metu buvo pilnametis.
Nuteistasis apeliaciniu skundu nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 191 str., 192 str. reikalavimai, nes nebuvo laikomasi asmens atpažinimo tvarkos. Vertinant šį argumentą ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog R. Ž. buvo sulaikytas iš karto po įvykio ir pristatytas į policijos komisariatą, kuriame nukentėjusysis nedvejodamas nurodė jį kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atpažinimo atlikimas, vadovaujantis BPK 191–192 str. normomis, nebuvo būtinas. Tai patvirtino ir ikiteisminį tyrimą atlikusi L. P. bei kiti liudytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrą veiksmą atlikti būtina; atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Taigi tyrimą atliekantis pareigūnas pats priima sprendimą, kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, kokius liudytojus apklausti, ar jų apklausos gali suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, ar ne, ir pan.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalyje bylos dalyvių apklausų protokolų yra neteisingai nurodytas apklausų laikas ir tai gali būti vertinama kaip protokolo surašymo trūkumas, tačiau šie pažeidimai nepripažintini esminiais. BPK pažeidimai pripažintini esminiais tuo atveju, kai jie suvaržo įstatymo garantuotas kaltinamojo teises arba sukliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ikiteisminį tyrimą atlikusios L. P. parodymus, kuriuose ji pažymi, jog dėl laiko buvo įsivėlusi techninė klaida, o apklausų tvarka nebuvo pažeista, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos, o pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, nepažeisdamas įstatymo nustatytos tvarkos. Akivaizdu, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, pateiktą skundą, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, todėl apelianto argumentai, kuriuose jis nurodo, jog buvo pažeistas asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo tvarkos procesas, yra atmestini.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.