- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1-195-217/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00563-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Civilinis ieškovas
- V. P., O. P.
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
Įžanginė dalis
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Vaidotei Žižienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J. S. g. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistumai- 2010-04-26 Jonavos r. apyl. teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiuoju( BK 38 str.); teistas 2010-10-19 Kauno r. apyl. teismo pagal LR BK 153 str. laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., įrašytas į Jonavos r. pataisos inspekcijos įskaitą 2011-01-17, išbrauktas iš įskaitos 2012-01-18, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2011-06-26 apie 21.00 val., savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) ., apsvaigęs nuo alkoholio, grasino gretimo namo kieme buvusiems nukentėjusiesiems O. P. ir V. P. juos nužudyti -sakydamas jiems „aš seniai sakiau jus nušausiu “, išsitraukęs iš chalato kišenės daiktą, panašų į pistoletą, nukreipė jį į nukentėjusiuosius O. P. ir V. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2011-06-27 apie 09.00 val. savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) ., apsvaigęs nuo alkoholio, grasino gretimo namo kieme buvusiai nukentėjusiajai O. P. ją nužudyti -rankoje laikydamas kirvį ir sakydamas jai „nukirsiu galvą kaip vištoms“, užsimojęs kirviu užgriuvo ant jų tvoros tinklo, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiuosius O. P. ir V. P., J. S. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Teisiamuosiuose posėdžiuose J. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra geros širdies žmogus, P yra labai daug padėjęs. Kol su P bendravo, kaimynams buvo gerai, ateidavo alkoholio paprašyti. Kai nustojo bendrauti, prasidėjo pykčiai - tai šuva perėjo, tai višta perskrido. Nuo kaimynų pusės tvora vis suplyšdavo, V. P. netvarkė, todėl pats nutarė daryti kapitalinę tvorą. Tą dieną darbininkai dirbo, todėl jis juos pakvietė į vidų, kad nebūti kieme, kadangi kaimynas jam pastoviai kviečia policiją. G. P. puolė G. K., kuris padėjo dirbti,V. P. išlėkęs su kuolu visokiais žodžiais koliojo. Tačiau G. K. sutvarkęs, įtempęs tvorą, išėjo.
2011-06-26 buvo išgėręs, maudėsi su septyniais draugais pirtelėje, kai kažkas pasakė, jog pas jį atvažiavo policija. Dar buvo K, kuris kūreno pirtį. Jis priėjo prie tvoros ir pasakė: „vyručiai, kokios problemos, ko jums reikėjo?“. Policininkai liepė atidaryti duris, sako: „automatas, ginklas“. Pagalvojo, vėl prasideda, vėl krata, nes pas jį ne pirmą kartą darė kratą. Pasakė, kad įleis, bet paklausė, ar policininkai turi prokuroro sankciją. Policininkai pasakė, kad sankcijos neturi, todėl policininkų neįsileido. Vienam pareigūnui pradėjus lipti per tvorą, įspėjęs, kad paleis šunį. Susinervinęs atsidarė vartus, ėjo link parduotuvės, kai jį sulaikė ir apieškojo, ar turi ginklą. Ginklo nerado. Pats su kirviu vaikšto kiekvieną dieną, šunims kaulus kapoja, kaimynas irgi vaikšto su kirviu. Jis pas kaimyną į kiemą nėjo, nebuvo užsimojęs, jam negrasino. Birželio 26 d. O. P. visai nematė, V. P. matė, kai lauke alų gėrė. V. P. atsisėdęs ant kėdės spoksojo į juos. Akistatos metu parodė, kad 2011-06-26 buvo pokalbis su V. P. dėl šunų, tik pasiūlęs V. P. pasiimti savo kiemsargį šunį; birželio 27 d. matė V. P., kai jis nuėjo prie savo ūkinio pastato palesinti vištų. Pats jų nekalbinęs, nes jie tuojau įsižeidžia, pats yra ramus žmogus, į konfliktus nesivelia. Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad santykiai su kaimynu pablogėjo, kai kaimyno gyvūnai pradėjo lįsti į jų kiemą ir ėmė ėsti daržus, gaudyti jo avis. 2011-06-26 apie 20.00-21.00 val. pamatė, kad jų namo kieme laksto kaimyno J. S. šuo. Pats su žmona išėjo į kiemą, šuo praslysdamas pro tvoros plyšį sucypė. Tikriausiai, tai išgirdęs, į kiemą išėjo, vilkėdamas chalatą, kaimynas J. S.. Jis buvo išgėręs, nes prieš tai savo kieme gėrė degtinę. Liepęs J. S. sutvarkyti tvorą, J. S. buvo nepatenkintas, jis pradėjo šaukti, kad juos nušaus. S pradėjo čiupinėti savo chalatą, kurį buvo apsivilkęs išvirkščia puse, jis ilgai kažko ieškojo, po to išsitraukė iš chalato kišenės ginklą, panašų į pistoletą. S užsitaisė ginklą ir nukreipė į juos su žmona. Nukreipdamas ginklą į juos jis šaukė: „nušausiu, nušausiu“. Jie vienas nuo kito stovėjo apie 8 metrų atstumu, pistoletas buvo normalaus įprasto dydžio, pistoleto vamzdis gal 15 cm ilgio. Patys išsigandę nuėjo į savo namą. Kai J. S. jiems grasino ginklu, jo kieme daugiau nebuvo jokių žmonių. Birželio 26 d. ryte pas J. S. matė K ir jo sugyventinę, K ryte išėjo namo, o jo sugyventine liko pas J. S., tik kitą rytą išėjo namo. Konflikto metu K sugyventinė galėjo būti J. S. namuose. J. S. ūkiniame pastate yra pirtis, tačiau tą dieną nebuvo kūrenama. J. S. šunys išlindę pro tvorą, nulėkė pas kaimynės K gyvulius ir juos užpuolė. K išvaikė šunis, neapsikentusi iškvietė policiją. Atvažiavo policija pas J. S. dėl šunų, bet jis neįsileido pareigūnų į kiemą, su jais bendravo per tvorą. Policijos pareigūnai buvo užėję į jų kiemą pažiūrėti, pro kur šunys puola, įsitikino, kad šunys pralenda ir išvažiavo. Kai J. S. pagrasino su ginklu patiems, tada jie patys iškvietė policiją, tą dieną jau antrą kartą. Kitą dieną apie 9.00 val. matė, kaip S rankoje laikydamas kirvį mėsai kapoti, grasino jo žmonai, ką sakė, negirdėjo, nes buvo kambaryje. Išsigandusi žmona atbėgo į namus. J. S. žmonai grasino, kad nukirs galvą kaip vištai, žmona dėl to jautėsi blogai . Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt sumoje palaiko. Neturtinė žala padaryta grasinant nužudyti, pasireiškė tuo, kad buvo sukeltas stresas, pablogėjo sveikata, reikėjo daugiau vaistų pirkti, važiuoti į reabilitaciją. Neturtinė žala padaryta psichologiniu teroru ir grasinimu fiziškai susidoroti, tai sukėlė tam tikrus sveikatos sutrikimus, sutriko širdies veikla. Pats ir dabar serga, diagnozė C 83, C 61.
Nukentėjusioji O. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad su J. S. santykiai blogi, nebendrauja, prieš tai kažkiek bendraudavo. 2011-06-26 J. S. girtavo, iš jo judesių, veiksmų matėsi, kad jis girtas. Jis buvo paleidęs visus savo šunis, kurie puolė kaimynės gyvulius, draskė jo paties gyvulius. Dėl tų įvykių dieną buvo iškviesta policija. Kai policija išvažiavo, J. S. vis tiek savo šunų neuždarė, ir šuo įlindo P į kiemą, prišokęs prie jų šuns voljero, pradėjo draskytis. Pamačiusi išbėgo į kiemą, žinojo šuns vardą, suriko: „Mira, dink“. Šuo puolė O. P., prie namo kampo stovėjo pagalys, pasiėmusi jį, kad galėtų atsiginti. Šuo nuo juos bėgo, o ji bėgo iš paskos pažiūrėti pro kurią vietą šuo landžioja. Tuo tarpu atbėgo ir jos vyras bei išėjo pats J. S. ir pasakė: „ką, tau mano šunys trukdo, aš tuoj“. Jis buvo apsirengęs išvirkščią chalatą, kišo ranką į kišenę, su dešine ranka išsitraukė pistoletą, radėjo grasinti, kad tuoj nušaus. Kai patraukė pistoleto spyną, kai sutreškėjo užraktas, tada jis taikėsi pirmiausia į vyrą, paskui į jos pusę. Grasinimai buvo realūs, kaltinamasis turėjo daiktą panašų į pistoletą, kuris buvo pilkšvas, lyg blizgantis, iš išgąsčio gerai nematė. Pradėjusi rėkti, kad reikia bėgti greičiau, nes tikrai nušaus, todėl nubėgo. Birželio 26 d. pas J. S. kieme matė G. K. ir jo sugyventinę.
Sekančią dieną 2011-06-27 jai išėjus iš namo ir paėjus gal 3 metrus, išgirdo J. S. šauksmą: „aš tave nukirsiu kaip vištą“, ir išvadinęs necenzūriniais žodžiais. J. S. surikusi: „Jonai, ką darai“, o J.S su tuo kirviu užsivertė ant tvoros, tada išsigando, kad jis tikrai įkris pas juos, todėl greitai atbėgo į kambarį ir užsirakino. Kirvis buvo mėsininko su ilga rankena, gal 70 cm ilgio, jis rankeną laikė abiem rankom. Birželio 27 d. jau dienos metu J. S. būdamas kieme netoli ūkinio pastato, kaltinamasis dar kartą grasino nušauti. J. S. su žmona buvo atėję į namus atsiprašyti. Kad J. S. gali nužudyti, suvokė iš jo tiesioginių grasinimų, kai su pistoletu, su kirviu šoko. Reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį, nes viskas atsiliepia sveikatai, reikės gydymo, jie su vyru abu antros grupės invalidai. Jiems pinigai bus reikalingi sveikatai atstatyti. Neturtinę žalą padaryta, kadangi J. S., įžeidinėjo, pasireiškė psichologiniu smurtu. Praeinant kieme dažnai išgirsta replikų, jaučia pavojų gyvybei. Pamačius J. S., rankos pradeda drebėt, negali normaliai kalbėt.
Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, dirbantis Kauno a. VPK Jonavos r. PK VPS patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2011-06-26 apie 19 val. gavo budėtojo nurodymą nuvykti į Bukonis, nes vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvyko netoli mokyklos, prisistatė keli kaimynai, sakė, kad nuolatos kyla su J. S. problemų, nes jis paleidžia savo šunis ir tie šunys apkandžioja jų gyvulius. Privažiavus prie J. S. namų, kiemas buvo aptvertas tvora, į vidų nėjo. Pagal išvaizdą atrodė, kad J. S. išgėręs, bandė su juo pabendrauti, bet jis jų neklausė, koliojo visokiais žodžiais, gąsdino ir grasino, buvo agresyvus. Kieme dar buvo moteriškė, ji bandė J. S. raminti. Dėl tokio S elgesio surašė tarnybinius pranešimus, jis turėjo būti nubaustas. J.S kieme matė palaidą šunį.
Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-26 kartu su sugyventiniu G. K. nuėjo pas S. Per pietus S davė pavalgyti, sėdėjo lauke. Apie 10.30 val. buvo atėjęs G. K. sūnus E. K.. S nenorėjo bartis su tais kaimynais, tai pakvietė juos į kambarį. J pradėjo nervuotis, kad kaimynai neleidžia dirbti. Konfliktas įvyko prie tvoros prieš pietus tarp jo sugyventinio ir kaimynų. Sugyventinis ir jo sūnus dėjo naują tvorą, kaimynai pradėjo bartis, kad mindo jų pievą. Matė, kad tą dieną buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau ji neklausė apie ką jie kalbėjo, nes sėdėjo pavėsinėje. Žino, kad policininkai buvo užėję į namus. Kai policija išvažiavo, jie su sugyventiniu sėdėjo pavėsinėje, tada J. S. pasakė, kad ieškojo pas jį ginklų, kad ten kaimynai prišnekėjo. Tą dieną ji iš S namų išėjo po pietų17-17.30 val., liko jos sugyventinis G. K. ir J draugas V. G sūnus E išėjo anksčiau. Pas kaltinamąjį dar buvo atvykę ir jo draugai, jų nepažino.
Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. S., pakvietė į svečius, tai buvo birželio 26 d. Atėję gėrė degtinę. Dar pas J. S. dirbo darbininkai G. K. ir R, jie gale tvarto pureno velėną. J juos pakvietė papietauti, pabuvo pas J namuose apie 2-3 val., jis apie 14 val. išėjo namo. Pas J. S. nieko neliko namuose, jis, G. K. ir R išėjo. Konflikto tarp J. S. ir P nematė, vakare buvo namuose. Nežino, ar kaltinamasis turi ginklų, jis jam jų nerodė.
Liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-26 jis buvo pas tėvą G. K.. Tėvas dirbo pas J. S., jis ėjo į parduotuvę, ieškojo tėvo. Jis ryte užėjo pas J. S., gal apie 10-11 val., tėvas paprašė, kad padėtų tvorą tverti. Jie su tėvu nuiminėjo skylėtą tvorą ir dėjo naują tvorą, apie 18-19 val. Nauja tvora buvo žalia „sietkinė“ , tvorą ilgai tvėrė, nes ji gal 300 m ilgio, darbus baigė vakare.
Liudytojas K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-06-26 konflikto nebuvo, pats pas J. S. atėjo apie 17 val., kūreno pirtį, maudėsi, pirtis yra kieme; daug žmonių susirinko apie 19-20 val., jų nepažįsta, žino tik V, jie maudėsi nuo 20 val. iki 23 val., o paskui atėjo moterys. Žino, kad J. S. su chalatu išėjo iš pirties, o kaimynas jį iškoliojo. Pirtyje iš viso buvo 7-8 vyrai, jie buvo atvažiavę su 2-3 mašinom, nežino kokiom. Pas J. S. matė dar jo žmoną ir moterį.
Liudytoja N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad konflikto nematė. Žino, kad J. S. ir P konfliktuoja. Ji pati yra sakiusi, kad J. S. neleistų šunų į ganyklą, nes vaiko jos gyvulius. 2011-06-26 kreipėsi į policiją, atvyko pareigūnai, visi buvo lauke. S išėjo, kai policija išvažiavo. Pas S kieme matė R, ji vaikščiojo po kiemą.
Liudytoja J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. S. yra jos vyras, su juo santykiai geri, su kaimynais P nėra jokių santykių, ilgą laiką yra piktuoju, nes ir iki tol kildavo įvairių konfliktų. 2011-06-26 budėjo, dirba Kauno 2-oje ligoninėje gydytoja - anesteziologė, tada dirbo visą parą. Birželio 26 d. paskambino vyras, pasakė, kad buvo kviesta policija. 2011-06-27 apie 9.10 val. grįžo į namus su taksi. Vyrą rado miegantį. 2011-06-27 jos vyro konflikto su O. P. nematė. Vyras pasakojo, kad jų šuo įlėkė pas P ir išlėkė atgal per skylutę. Jis taip pat pasakojo, kad pas juos buvo žmonės atėję, tvarkė kiemą, po to pasivaišino. Birželio 26 d. buvo atėjęs K, jis kūreno pirtį, maudėsi, paskui atvažiavo vyro draugai. Nežino kokie draugai, nes jų nematė. Ji nuėjo pažiūrėti į pirtelę, suprato, kad buvo žmonių, nes rado maisto likučių, stikliukus. Vyro nieko neklausė, nes jis buvo dar neišsiblaivęs, miegojo. Vėliau vyras pasakojo, kad jo draugai išvažiavo, tik K užmigo pirtelėje. Vėliau J. S. pasakė, kad reikės eiti atsiprašyti P. Paklausė už ką. P kaltino, kad jos vyras ištraukė iš kišenės ginklą ir norėjo nušauti kaimynus. Kiek ji žino, pas juos net vaikiško plastmasinio ginklo nėra. Dar buvo pasakyta, kad birželio 27 d. apie 9 val. jos vyras su kirviu puolė kaimynę O. P.. Ji grįžo į namus truputį po 9 val., vyrą rado miegantį, tai kada jis galėjo eiti su kirviu. Prieš 3 ar 4 metus turėjo dujinį ginklą, bet jie jo net neatsiėmė, nors buvo galima atsiimti, turėjo leidimą.
Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. S. yra jo draugas, nukentėjusįjį pažįsta. 2011-06-26 J. S. paprašė, kad padėtų tvorą užtverti. Jis padėjo, paskui išgėrė ir jis išėjo. Tvorą tvėrė 2012 m. gegužės mėn., vieną pusę užtvėrė nuo kaimyno, t.y. nukentėjusiojo. Apie 2011-06-26 nieko negali papasakoti, nieko nežino. Tvorą tverti padėjo jo sūnus E. K.. Kai jie tvėrė tvorą, kartu buvo R. M., grėbė, kažką tvarkėsi. Pas J. S. buvo jis, sūnus, M, dar buvo V. S.. V truputį išgėrė ir išėjo. Iš S jis su R. M., sūnumi ir V išėjo po pietų, apie 16 – 17 val. Jo paprašė paliudyti J, sakė, kad aš pasakytų, kaip viskas buvo tą dieną, kad paliudytų, kaip buvo dėl tvoros, kai kaimynai pradėjo rėkti, kad žolę mindo. J kaimynas jį net pastūmė. J. S. laiko tris vilkinius šunis, dar mažiukas buvo. Šunys buvo pririšti, o vienas buvo namuose palaidas. Policijos pareigūnų pas S nematė. Neteko girdėti, kad J. S. turi ginklą.
Kaltinamojo J. S. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:
2011-06-30 protokolas – pareiškimas, kuriuo nustatyta, kad 2011-06-26 O. P. pranešė, kad kaimynas J. S. panašiu daiktu į pistoletą grasino ją ir jos vyrą V. P. nušauti, o 2011-06-27 grasino kirviu nukirsti galvą (b. l. 1-3);
2011-06-26 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo nustatyta, kad 2011-06-26 20:40 val. gautas pranešimas, kad į kiemą atėjęs girtas kaimynas J kelia konfliktą (b. l. 7); 2011-06-26 Tarnybiniais pranešimais pareigūnai R. K. ir T. M. pranešė apie įvykio aplinkybes (b. l. 8, 9); BIRT ataskaitų žiūrylė patvirtina įvykus minėtą įvykį, kad Bukonių kaime kilo konfliktas tarp kaimynų, girtas kaimynas gyv. (duomenys neskelbtini), neprižiūri šunų, kurie puola gyvulius ir žmones; 2011-06-26 20 val. 40 min. gautas pranešimas telefonu 863266356, kad į kiemą atėjo girtas kaimynas J kelia konfliktą; 2011-06-30 O. P. g. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2011-06-26 apie 21 val. jos kaimynas J. S. g. 1951 m. panašiu daiktu į pistoletą grasino O. P. ir jos vyrą V. P. nušauti; 2011-06-27 grasino kirviu nukirsti galvą (b. l.11-13);
2011-06-26 V. P. pareiškimu nustatyta, kad V. P. pranešė, jog kaimynas J. S. grasino su pistoletu nušaut, pistoletas buvo paruoštas šūviui, nes atitraukė matant užraktą, prašo imtis apsaugos priemonių(b. l. 10);
O. P. 2011-06-30 nutarimu pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 20); 2012-03-13 V. P. 2012-03-13 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 24);
2012-07-16 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusiojo V. P. parodymai buvo patikrinti vietoje, jis nurodė vietą x1 kur stovėjo J. S., sakydamas „nušausiu“, išsitraukęs iš chalato kišenės daiktą panašų į pistoletą, stovėdamas prie savo gyvenamojo namo, atstumas iki tvoros apie 13 m; taip parodė vietą x2 1 m. atstumu nuo tvoros, kur stovėjo su žmona O. P., tuo metu kai grasino J. S. sakydamas ‚nušausiu“, ir išsitraukęs daiktą panašų į pistoletą nukreipė į P; V. P. parodė vietą x1 kur stovėjo J. S. šalia tvoros, laikydamas rankoje kirvį mėsai kapoti ir grūmodamas žmonai O. P., nurodė vietą x2, prie verandos kur stovėjo jo žmona O. P., tuo metu J. S. stovėdamas prie tvoros grūmojo kirviu (b. l. 25-30);
Atlikus patikrinimą pagal asmens vardą, pavardę ir asmens kodą Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registre, nustatyta duomenų Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registre apie J. S., nerasta (b. l. 55, 56). Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nutartimi leista daryti kratą J. S. gyvenamojoje vietoje (b. l. 61); 2011-08-01 kratos protokolu nustatyta, kad nieko nerasta ir nieko nepaimta (b. l. 62-63); 2012-07-18 Kauno a. VPK Kauno r. PK VPS raštu nustatyta, kad J. S. priklausantis revolveris „Kora Brno“ nuo 2009-11-02 saugomas Kauno a. VPK Kauno r. PK ginklų saugykloje (b. l. 66-67).
J. S. kaltinamas pareikštas dėl to, kad jis2011-06-26 apie 21.00 val., savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio, grasino gretimo namo kieme buvusiems nukentėjusiesiems O. P. ir V. P. juos nužudyti -sakydamas jiems „aš seniai sakiau jus nušausiu, nušausiu jus ir galvas nukirsiu kaip vištoms“, išsitraukęs iš chalato kišenės daiktą, panašų į pistoletą, nukreipė jį į nukentėjusiuosius O. P. ir V. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2011-06-27 apie 09.00 val. savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, grasino gretimo namo kieme buvusiai nukentėjusiajai O. P. ją nužudyti -rankoje laikydamas kirvį ir sakydamas jai „nukirsiu galvą kaip vištoms“, užsimojęs kirviu užgriuvo ant jų tvoros tinklo - tokiu būdu terorizavo nukentėjusiuosius O. P. ir V. P., t.y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.
LR BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. Pagal LR BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Žmogaus terorizavimas taip pat gali pasireikšti ir sistemingais - ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą nerimą, baimę ir nori taip veikti.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. S. nukentėjusiesiems Onai ir V. P. grasino 2011-06-26 apie 21.00 val. bei 2011-06-27 apie 09.00 val., t.y. du kartus. Byloje nesurinkta įrodymų kad J. S. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius O. P. ir V. P.. J. S. nepadarė nusikaltimo numatyto LR BK 145 str.2 d. , nėra objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių terorizavimo, grasinimo susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai vaiką, ar sistemingai bauginant žmogų naudojant psichologinę prievartą. J. S. nusikalstama veika iš LR BK 145 str.2 d. perkvalifikuotina į LR BK 145 str.1 d., kadangi J. S. grasino nužudyti nukentėjusiuosius O. P. ir V. P., O. P. ir V. P. grasinimo išsigando, suprato kaip realų pavojingą gyvybei, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog 2011-06-26 J. S. grąsino tokiais žodžiais “ galvas nukirsiu kaip vištoms“ neesant surinktų įrodymų, kad J. S. 2011-06-26 sakė tokius žodžius. Teisiamuosiuose posėdžiuose abu nukentėjusieji O. Ir V. P. patvirtino, kad 2011-06-26 J. S. jiems grasino nužudyti - sakydamas jiems „aš seniai sakiau jus nušausiu, nušausiu jus“, todėl aplinkybė, kad „... ir galvas nukirsiu kaip vištoms“ šalintina iš kaltinimo, nes nukentėjusieji patvirtino, kad minėtus žodžius kaltinamasis pasakė sekančia dieną – 2011-06-27 – O. P..
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).
Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. LR BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).
J. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., 2011-06-26 apie 21.00 val., savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio, grasino gretimo namo kieme buvusiems nukentėjusiesiems O. P. ir V. P. juos nužudyti -sakydamas jiems „aš seniai sakiau jus nušausiu, nušausiu jus“, išsitraukęs iš chalato kišenės daiktą, panašų į pistoletą, nukreipė jį į nukentėjusiuosius O. P. ir V. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nesibaigus konfliktinei situacijai su kaimynais, 2011-06-27 apie 09.00 val. savo namo kieme, adresu, (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio, grasino gretimo namo kieme buvusiai nukentėjusiajai O. P. ją nužudyti -rankoje laikydamas kirvį ir sakydamas jai „nukirsiu galvą kaip vištoms“, užsimojęs kirviu užgriuvo ant jų tvoros tinklo, įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų O. P. ir V. P., liudytojo R. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, kurių teisingumą patvirtina ir kiti surinkti įrodymai – tai 2011-06-26 tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo, kuriuo nustatyta, jog 2011-06-26 20:40 val. gautas pranešimas, kad į kiemą atėjęs girtas kaimynas J kelia konfliktą (b. l. 7), 2011-06-26 tarnybiniai pranešimai, kuriais pareigūnai R. K. ir T. M. pranešė apie įvykio aplinkybes (b. l. 8, 9); BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l.11-13).
Paties kaltinamojo teiginiai, kad jis nukentėjusiesiems negrasino ir jie neturėjo pagrindo bijoti vertintini kaip nepagrįsta gynybinė versija ir kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų R. M., G. K., E. K., K. A. ir kaltinamojo žmonos J. S. parodymai negali paneigti nei inkriminuoto nusikaltimo fakto, nei kaltinamojo kaltės, tiesiogiai nusikalimo aplinkybių nematė, davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, prieštaringus įrodymų visumai, kurie paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų O. P. ir V. P. parodymais, be to ir policijos pareigūno R. J. parodymais, kuris matė prieš nusikalstamą veiką neblaivų ir agresyvų J. S., policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo, kuriuo nustatyta, jog 2011-06-26 20:40 val. gautas pranešimas, kad į kiemą atėjęs girtas kaimynas J kelia konfliktą (b. l. 7), 2011-06-26 tarnybiniai pranešimai, kuriais pareigūnai R. K. ir T. M. pranešė apie įvykio aplinkybes (b. l. 8, 9); BIRT ataskaitų žiūrykle, įrodymų visuma.
Ištirti įrodymai pagrindžia J. S. kaltę, J. S. veiksmai buvo nukreipti įbauginti nukentėjusiuosius O. ir V. P.. Kaltinamasis pats patvirtino, kad nuolat su jais konfliktuodavo. Nukentėjusieji pagrįstai manė, kad savo grasinančius ketinimus J. S. gali įgyvendinti, nes grasinimus išsakė dvi dienas iš eilės be jokios priežasties, tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo J. S. grasinimai buvo realūs, paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną, nukentėjusieji kaltinamojo grasinimų nužudyti taip išsigando, kad iškart bėgo į namus. Taigi, nukentėjusieji kaltinime nurodytus grasinimus suvokė kaip realų pavojų jų gyvybei. Akivaizdu, jog nukentėjusieji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas, kaltinamasis akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiems, norėjo sukelti jiems mirties baimės jausmą. Todėl darytina išvada, kad J. S. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1 d., sudėtį.
Skiriant bausmę J. S., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, visas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis J. S. baustas administracine tvarka (b. l. 80-81), Jonavos pirminės sveikatos ir priežiūros centro psichikos sveikatos centro priežiūroje, dėl psichikos sveikatos ligos ir priklausomybės ligos neįrašytas. 2010-10-02 lankėsi pas psichiatrą, dgn.: Organinis asmenybės sutrikimas. F07.0 Vėliau nesilankė, nesigydė, pakaltinamas, teismui abejonių dėl J. S. pakaltinamumo nekyla(b. l. 70),darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 72), pagal gyvenamąją vietą - Jonavos rajono(duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas kaip kartais būnantis ūmaus būdo (b. l. 78). J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes J. S. baustinas BK 145 str. 1 d. numatyta bausme-bauda (BK 47 str.).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).
Realizuodamas šią teisę, nukentėjusieji Ona ir V. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš civilinio atsakovo – kaltinamojo J. S. prašo priteisti po 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 112-114).
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
O. P. ir V. P. nurodė, kad dėl neteisėtų J. S. veiksmų jie patyrė didelį stresą, itin neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl pergyvento šoko jiems teko vartoti nervus raminančius vaistus, patyrė ir iki šiol išgyvena emocinę depresiją, kadangi suvokia, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo iškilęs realus pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Iki šiol bijo ir vengia būti savo kieme, kada J. S. būna namuose, o ypač - kada jis išeina į kiemą. V. P. yra ligotas žmogus ,jam pablogėjo sveikata, sutriko širdies veikla, ir jis buvo priverstas kreiptis gydytojų pagalbos. Ieškinys grindžiamas bendrais teiginiais dėl nukentėjusiųjų išgyvenimų buvimo po patirtų įvykių. Dėl to teismas gali vertinti nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes ir motyvus dėl neturtinės žalos atsiradimo tik vadovaudamasis bendraisiais įrodymų vertinimo principais. Laikytina įrodyta, kad O. P. ir V. P. patyrė stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kai kaltinamasis J. S. jiems grasino. Kaltinamasis J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., jo kaltė yra neginčijamai pagrįsta detaliai byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, ko pasekoje O. P. ir V. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiųjų O. P. ir V. P. patirtos neturtinės žalos dydis yra po 300 Lt, neturtinė žala nukentėjusiesiems priteistina iš kaltinamojo J. S..
Iš kaltinamojo J. S. priteistinos 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai O. P. advokato teisinei pagalbai atlyginti (b. l. 115) (LR BPK 103 str., 105 str.).
Kaltinamajam J. S. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d. perkvalifikavus veiką iš LR BK 145 str. 2 d. ir nubausti dešimties MGL dydžio vieno tūkstančio trijų šimtų Lt bauda. Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti baudos sumokėjimo kvitą teismo raštinei.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po tris šimtus Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 200,00 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.