Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. K. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. balandžio 24 d., nekeičiant nustatytų sąlygų.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnio 3 dalyje; 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.); 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; 249 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.

B. K. kaltinamas tuo, kad 2009 m. sausio mėnesio antroje pusėje Lietuvos Respublikoje kartu su V. K. bei S. Č. organizavo ir vadovavo iki 2010 m. gruodžio 22 d. penkiose šalyse skirtingomis sudėtimis veikusiam nusikalstamam susivienijimui, skirtam daryti sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės nei 250 MGL (32 500 litų) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandą bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą, ir šiuos sunkius nusikaltimus darė.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnio 3 dalyje.

B. K. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., M. K., R. K. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis nuo 2009 m. sausio mėn. antros pusės iki 2009 m. sausio 25 d., veikdamas tiesiogine tyčia, dalyvavo darant sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis, t. y. 1 231 105,60 Lt muitinės vertės, akcizais apmokestinamomis prekėmis – 310 070 pakelių (6 201 400 vienetų) cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, panaudojant suklastotus dokumentus, jas gabenant Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijomis, atliko vieno iš organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

B. K. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais S. Č., O. K., Č. K. (Č. K.), nepriklausančiu nusikalstamam suvienijimui organizuotos grupės nariu Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto inspektoriumi S. V., organizuotos grupės nariais J. V. (E. V.) ir V. T. (V. T.), Rusijos Federacijoje veikusiais asmenimis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nuo 2010 m. balandžio mėnesio antros pusės iki 2010 m. gegužės 29 d., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė kvalifikuotą pareigūnų papirkimą (25 000 eurų, arba 86 320 litų), rengiant ir darant sunkų nusikaltimą – 1 965 416 litų muitinės vertės cigarečių ,,Jin Ling“ kontrabandą, atliko vieno iš organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.).

B. K. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais R. K., M. K., S. Č. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat su nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. Z., A. I. bei organizuotos grupės nariais J. V. ir V. T. nuo 2010 m. balandžio mėnesio antros pusės iki 2010 m. birželio 1 d., veikdamas tiesiogine tyčia, dalyvavo darant sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis, t. y. 1 965 416 litų muitinės vertės, akcizais apmokestinamomis prekėmis – 300 420 pakelių (6 008 400 vienetų) cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, panaudojant suklastotus dokumentus, jas gabenant Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijomis, atliko vieno iš organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

B. K. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais O. K., Č. K., V. B., V. K., S. Č., nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. V. ir O. K. (O. K.), Rusijos Federacijoje veikusiais asmenimis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. lapkričio mėnesio antros pusės iki 2010 m. gruodžio 20 d., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė kvalifikuotą pareigūnų papirkimą (30 000 eurų, arba 103 584 litų), rengiant ir darant sunkų nusikaltimą – 1 793 748 litų muitinės vertės cigarečių ,,Jin Ling“ kontrabandą, atliko vieno iš kontrabandos nusikaltimo organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.).

B. K. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., S. Č., M. K., R. K. bei nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. V. ir O. K., veikdamas tiesiogine tyčia, nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2010 m. gruodžio 22 d. dalyvavo rengiant ir darant sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponavo iš Baltarusijos Respublikos įvežtomis 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis, t. y. 1 793 748 Lt muitinės vertės, akcizais apmokestinamomis prekėmis – 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, panaudojant suklastotus dokumentus, jas gabenant Lietuvos Respublikos teritorija, atliko vieno iš organizatorių vaidmenį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

B. K. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., S. Č., O. K., veikusiu su jam nežinomu Dariušu A. J. (Dariusz A. J.) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, veikdamas tiesiogine tyčia, rengėsi padaryti sunkų nusikaltimą – Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pergabenti į Lenkijos Respubliką Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikomus 2010 m. gruodžio 19 d. iš Baltarusijos Respublikos kontrabandos būdu įvežtus 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė – 1 795 879 litų (turi būti 1 793 748 litų), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Lietuvos Respublikoje, Alytuje, laikytą akcizinių prekių krovinį 2010 m. gruodžio 22 d. aptiko Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Šiais veiksmais B. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.

2011 m. balandžio 6 d. B. K. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Pratęsdamas kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, teismas neatsižvelgė į tai, kad B. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, o išleistas į laisvę iš karto įsidarbino, t. y. nuolat turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Nors yra išsiskyręs, turi du vaikus, vienas iš jų yra nepilnametis. Su vaikais palaiko glaudžius ryšius, jais rūpinasi ir prisideda prie jų auklėjimo. Artimus ryšius jis palaiko ir su motina, kurią iki suėmimo reguliariai lankydavo, jai padėdavo. Prašo įvertinti tai, jog jis anksčiau neteistas, iki sulaikymo nesislapstė, davė išsamius parodymus apie jam inkriminuojamus nusikaltimus ir pripažino savo kaltę dėl padarytų veikų, išskyrus nusikalstamo susivienijimo organizavimą bei dalyvavimą jo veikloje. Be to, per visą namų arešto taikymo laikotarpį jis nė karto nepažeidė jo sąlygų. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad ir švelnesne kardomąja priemone būtų galima užtikrinti jo dalyvavimą, teisme nagrinėjant bylą.

Motyvuodamas prašymą sušvelninti taikomo namų arešto sąlygas, kaltinamasis atkreipia dėmesį į darbo pobūdį. Jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2012 m. spalio 17 d. vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms. Šis darbas susijęs su nuolatinėmis kelionėmis po užsienio valstybes, nes įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais, o šiuo metu taikomos namų arešto sąlygos užkerta galimybę dirbti šioje įmonėje.

Kitam kaltinamajam šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto švelnesnės sąlygos (įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 6 val., kad jis galėtų susirasti darbą), todėl pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Kardomosios priemonės paskyrimas visada reiškia asmens teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią kardomąją priemonę. Paskyrus kardomąją priemonę nesant tam reikalingų sąlygų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomųjų priemonių skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. BPK numatytus kardomosios priemonės tikslus šiuo atveju galima pasiekti, taikant mažesnius apribojimus.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo B. K. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, kaltinamajam B. K. pratęsdamas kardomąją priemonę – namų areštą, nepažeidė BPK 119 ir 132 straipsnių reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, jog kardomosios priemonės, taip pat ir namų areštas, gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis B. K. pripažįsta padaręs dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tai, kad jis galėjo dalyvauti padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Įvertinus byloje esančius dokumentus galima daryti išvadą, jog faktinių duomenų visuma davė pagrindą B. K. pareikšti kaltinimą ir surašyti kaltinamąjį aktą. Dėl to kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pagal kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas parenkant kardomąją priemonę ir nustatant jos taikymo trukmę turi būti laikomasi proporcingumo principo. Kardomoji priemonė negali būti per griežta, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės dydį, taip pat į tai, ar tos priemonės taikymas yra būtinas, siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą arba kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo galimai padarytos veikos sunkumas BPK 121 straipsnio 4 dalyje įrašytas kaip pirma aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo, tuo labiau tikėtina, kad siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų kaltinamajam turėtų būti taikoma griežta kardomoji priemonė.

Iš bylos matosi, jog B. K. kaltinamas padaręs 13 nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. B. K. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo vaidmuo galimai buvo kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus, jis galimai paskirstė užduotis kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir koordinavo jų veiksmus. Nusikaltimai buvo gerai parengti, kruopščiai slepiami, daromi ilgą laiko tarpą, sistemingai ir ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Lenkijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos bei Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijose. Taigi B. K. paskiriant kardomąją priemonę – namų areštą ir tęsiant jo terminą nebuvo pažeistas ne tik kardomųjų priemonių skyrimą reglamentuojantis įstatymas, bet ir proporcingumo principas.

Be to, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė ir parinktos kardomosios priemonės sąlygas. BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Aukštesniojo teismo manymu, tokių sąlygų, numatytų BPK 139 straipsnio 1 dalyje, byloje nenustatyta.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad jis neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbas susijęs su tarptautiniais pervežimais, todėl nustatytos namų arešto sąlygos nesuteikia galimybės tinkamai atlikti savo pareigų, kelia nepatogumų darbdaviui, nes darbo grafikas sudaromas taip, jog jis nepažeistų nustatyto įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose, jam gresia atleidimas iš darbo.

Tokie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti, jie neatitinka realiai susiklosčiusių aplinkybių.

B. K. iš tiesų neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau jis teistas Belgijos Karalystėje už iš esmės analogišką veiką, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį.

Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių skundo argumentus dėl darbo pobūdžio, be to, ir pats B. K. teismui nepateikė jokių konkrečių dokumentų apie jo darbo laiką (grafiką).

Pasikeitus aplinkybėms ir turėdamas konkrečių įrodymų dėl būtinumo keisti namų arešto sąlygas, kaltinamasis vėl galės prašyti teismo svarstyti dėl aptariamos kardomosios priemonės.

Kita vertus, kaltinamasis neturi realios galimybės užsiimti tarptautiniais pervežimais, nes jam paskirta dar viena kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Iš B. K. paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir asmens tapatybės kortelė, todėl jis negali išvykti į užsienį.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pakeisdamas nustatytas namų arešto sąlygas, atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis neteistas, turi darbą, darbo laikas nustatytas nuo 8 iki 17 val., todėl taikomos kardomosios priemonės terminą pratęsė nustatęs tokius apribojimus, kurie netrukdo darbui.

Kaltinamojo skundo teiginiai, kad kai kuriems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės nei jam kardomosios priemonės, nenagrinėtini. Šioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės buvo parinktos individualizuojant visas aplinkybes, reikalingas konkrečiai kardomajai priemonei parinkti. Kai byla perduota teismui, apie kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis, prisideda prie vaikų išlaikymo, teikia paramą motinai, turi darbą ir nenori jo prarasti, tačiau šie argumentai negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad B. K. kardomoji priemonė – namų areštas paskirtas pagrįstai. Vilniaus apygardos teismo nustatytos kardomosios priemonės sąlygos yra pagrįstos ir būtinos tam, jog būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamojo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nustatytų rašymo apsirikimų yra teisingi, tačiau negali būti pagrindas šią nutartį naikinti. Aukštesniojo teismo nuomone, tokie rašymo apsirikimai nekeičia nutarties esmės, nes priimdamas sprendimą pratęsti namų arešto terminą nekeičiant nustatytų sąlygų teismas buvo nuoseklus ir nenurodė jokių motyvų dėl šių sąlygų sušvelninimo. Taigi darytina išvada, kad teismas nuo pat pradžių laikėsi pozicijos pratęsti kardomosios priemonės terminą tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos ankstesnėje teismo nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 132 straipsnio 5 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

kaltinamojo B. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.