- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-1025-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00433-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- UAB „Vilko pėda“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilko pėda” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. L. 601,86 Lt skolos už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų metines palūkanas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Vilko pėda“ iki 2009-07-31 buvo paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė J. L. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės įsiskolinimas, tenkantis jos buto daliai už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-07-31 priskaičiuotus mokesčius už (duomenys neskelbtini), namo butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas yra 601,86 Lt.
Atsakovė J. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovo pridėto atsakovės asmeninės sąskaitos išrašo matosi, kad atsakovei už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. iš viso yra priskaičiuota 718,95 Lt, o atsakovė per šį laikotarpį yra sumokėjusi 1400 Lt. Kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovė yra sumokėjusi 681,05 Lt daugiau negu jai priklausytų už tuo laikotarpiu ieškovo suteiktas paslaugas, priteisti minėtą sumą kaip skolą nėra pagrindo, nes ji šiuo laikotarpiu nesusidaro. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) namo 2-jo korpuso gyventojų išskaičiuota už nederintus su gyventojais remonto darbus, nebuvo susirinkimo, ieškovas sąmatos (darbų ir medžiagų įkainių) nepateikė, gyventojai nepasirašė sutarčių, nebuvo informuojami apie darbus ir jų įkainius.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. L. ieškovo UAB „Vilko pėda“ naudai 457,70 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 457,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. sausio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovė nurodytu ginčo laikotarpiu nepagrįstai nemokėjo mokesčių ieškovui už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimo paslaugas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-07-31 proporcingai atsakovei priklausančio buto plotui – 69,04 kv.m. Kadangi ieškovas nepagrįstai 1453,22 Lt sumą už remonto darbus paskirstė kitiems bendraturčiams, taip pat ir atsakovei, todėl teismas priteisė iš atsakovės 457,70 Lt įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo 457,7 Lt dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės argumentus, kad su gyventojais nebuvo pasirašytos sutartys dėl remonto, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieškovas, administratoriumi paskirtas įstatymų nustatyta tvarka, įgyvendino bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais turėjo teisę sudaryti sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (5.3, 6.4 p.). Teismas taip pat sprendė, kad administratoriaus sprendimai, atliekami remonto darbai buvo žinomi namo gyventojams, todėl atsakovės argumentus, jog gyventojai nebuvo informuojami apie darbus ir jų įkainius, vertino kaip nepagrįstus ir nenuoseklius.
(duomenys neskelbtini) namo laiptinės lauko sienų išorės siūlių įtrūkimų hermetizavimo darbai buvo atliekami gyventojų, tame tarpe ir atsakovės, prašymo pagrindu, todėl teismas sprendė, kad ir atsakovė buvo davusi sutikimą dėl šių darbų, kuris buvo reikalingas ir susijęs su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir kurio pagrindu administratorius, pasitelkdamas trečiąjį asmenį - R. G. PĮ, priėmė valinį sprendimą atlikti (duomenys neskelbtini) namo 74, 77, 80, 83, 86, 89, 92, 95 butų laiptinės lauko sienų išorės siūlių įtrūkimų hermetizavimo darbus. Vadovaudamasis CK 4.76 str., numatančiu, jog butų savininkai neprivalo apmokėti kito bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės daliai tenkančių išlaidų už remontą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai cokolinio aukšto savininkui priklausančią mokėti 1 453,22 Lt sumą paskirstė kitiems bendraturčiams, todėl ieškovo atsakovei paskaičiuotas išlaidas už remonto darbus sumažino 144,16 Lt suma. Ieškovas apskaičiavo bendrosios nuosavybės administravimo, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) mokesčius, proporcingai tenkančius atsakovei, vadovaudamasis Savivaldybėmis patvirtintais tarifais ir metodikomis. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovas mokesčius skaičiavo ne pagal nustatytą tvarką. Kadangi atsakovė yra bendraturtė, jai pagal įstatymą tenka pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Šalies argumentai
Atsakovė J. L. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priteisdamas iš atsakovės 457,70 Lt įsiskolinimo už ieškovo kaip namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus turėtas išlaidas apmokėjus daugiabučio namo, kuriame atsakovė yra buto savininkė, lauko sienų išorės siūlių įtrūkimų hermetizavimo darbus, pažeidė Civilinio kodekso 4.76 str., 4.82 str. 3 d. reikalavimus neįvertindamas to, kad ieškovas minėtas išlaidas paskirstė ne 51 pagrindinės namo konstrukcijos (sienų) bendraturčiui, o tik vienos jo laiptinės 9 patalpų savininkams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aukščiau minėti administratoriaus atlikti darbai nepriskirtini įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų sričiai, todėl savininkas neprivalėtų atlyginti aukščiau minėtų išlaidų, jeigu jis nebūtų davęs sutikimo jas apmokėti. Tačiau, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad toks sutikimas šiems darbams atlikti buvo gautas, ir nepagrįstai įpareigojo atsakovę apmokėti atitinkamą dalį šių išlaidų. Teismas tinkamai neįvertino, kad bendrasavininkų prašyme dėl minėtų darbų atlikimo yra sąlyga – atlikti išorės siūlių hermetizavimo darbus už šiai paskirčiai surinktas lėšas ir nepagrįstai pripažino, kad buvo duotas sutikimas darbams atlikti. Paties fakto, kad lėšos siūlių remontui buvo kaupiamos, ieškovas neginčijo, tik neigė, kad lėšos 2008-06-06 prašymo pagrindu būtų renkamos. Kadangi atsakovei buvo grąžinami 168,51 Lt kaip namo siūlių hermetizavimo lėšos, todėl tai patvirtina, kad šiems darbams buvo kauptos lėšos. Teismas nesiaiškino, kiek tokių lėšų buvo surinkta, kur ir kada jos buvo išleistos, kiek jų buvo likę prašymo pateikimo metu.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad aukščiau minėtas prašymas negalėjo būti laikomas tinkamu sutikimu pagrindinės namo konstrukcijos priežiūros darbams atlikti ir dėl to, kad jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, Civilinio kodekso 4.85 str., numatančio, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Tokiu būdu, kadangi nei apeliantė, nei kiti bendraturčiai sutikimo apmokėti darbų išlaidas nėra davę, todėl neprivalo jų apmokėti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad faktinė darbų apimtis atitinka priėmimo akte nurodytąją.
Šalies argumentai
Taip pat pateikė prašymą kviesti liudytojus, galinčių patvirtinti aplinkybes dėl atliktų darbų realios apimties ir lėšų kaupimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys tarptinklinių siūlių remonto darbų atlikimo pagrįstumą ir patį darbų atlikimo faktą. Atsakovė iš esmės neginčijo pačių siūlių remonto darbų atlikimo fakto ir atliktų darbų apimčių, todėl akivaizdu, kad visi apeliacinio skundo teiginiai ir jame naujai keliamos aplinkybės turėtų būti nenagrinėjami.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad jis, organizuodamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nepažeidė galiojančių teisės aktų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimo motyvais priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas išlaidas už administruojamo namo išorės siūlių remonto darbus nurodant, kad šie darbai buvo atlikti pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą (Civilinio kodekso 4.76, 4.82, 4.85 str.), atlikti nesant atsakovės sutikimo, namo bendrasavininkų balsų daugumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo turėtas išlaidas už jo administruojamo namo išorės siūlių remonto darbus, teisingai konstatuodamas, kad ieškovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nustatytų namo administratoriui prižiūrint jo administruojamą namą ir atliekant pagrindinės namo konstrukcijos – lauko sienų siūlių remonto darbus, nepažeisdamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, tinkamai vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. perskaičiavo atsakovei priklausančią mokėti išlaidų dalį už atliktus pagrindinės namo konstrukcijos – namo sienų išorinių siūlių hermetizavimo darbus.
Nustatyta, kad atsakovei J. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)-80, Vilniuje (b.l. 3-5). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2009-07-31 buvo ieškovas, kuris teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-12 įsakymu Nr. 30-1074 administratoriumi paskirta UAB „Avarija“). 2008-06-04 UAB „Vilko pėda“ gautas atsakovės bei kitų (duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės 3-jų kambarių butų gyventojų prašymas „užtaisyti gyvenamojo namo siūles“ (b.l. 50). 2008-06-06 R. G. PĮ parengė siūlių remonto darbų sąmatą 13 253,30 Lt sumai, sudarytą 2007 m. kovo mėn. kainomis. Su minėta sąmata susipažino 95 buto gyventojas D. R. (b.l. 131). 2008-08-19 buvo parengtas atliktų darbų aktas 16 657,72 Lt sumai, su šiuo aktu susipažino O. R. (b.l. 132).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo gautas atsakovės ir kitų 6 namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sutikimas atlikti namo sienų išorinių siūlių hermetizavimo darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės lauko sienų išorės siūlių įtrūkimų hermetizavimo darbai buvo atliekami gyventojų, taip pat ir atsakovės prašymo pagrindu, todėl pripažintina teisinga teismo išvada, kad tokie darbai buvo vykdomi gavus atsakovės sutikimą dėl darbų, kuriems jis buvo reikalingas ir kurie susijęs su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“), bei kurio pagrindu ieškovas užsakė atlikti minėtus darbus pas trečiąjį asmenį. Byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad minėtus darbus ieškovas būtų atlikęs savo iniciatyva ar be teisėto pagrindo (CPK 178 str.), priešingai, kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė patvirtina, jog prašė ieškovo atlikti aukščiau minėtus darbus.
Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos bei kitų patalpų savininkų prašyme buvusią sąlygą – atlikti šiuos darbus už šiai paskirčiai surinktas lėšas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia atsakovės išreikštos valios dėl aukščiau minėtų darbų atlikimo. Be to, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant šioje byloje ieškovo pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovei neginčijant ieškovo kaip namo administratoriaus veiksmų administruojant namą, renkant lėšas ir kt. Nesant į bylą pateiktų pakankamų įrodymų, kad atsakovė ieškovo reikalaujamą sumą būtų sumokėjusi ieškovui kaip kaupiamąsias lėšas už nurodytų remonto darbų atlikimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimu pagrįstai buvo priteistas įsiskolinimas iš atsakovės ieškovo naudai.
Pasak apeliantės, ieškovui pateiktas prašymas negalėjo būti laikomas tinkamu sutikimu minėtiems darbams atlikti, kadangi nebuvo laikytasi Civilinio kodekso 4.85 str., numatančio sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi įstatymo nustatyta tvarka buvo paskirtas ieškovas. Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050, 4 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Nuostatų 5.10 p. nurodyta, kad administratorius įgyvendina patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas ėmėsi remonto darbų gavęs atsakovės bei kitų (duomenys neskelbtini) namo 2-ojo korpuso butų ir patalpų savininkų prašymą, kuriuo buvo išreikšta jų valia dėl namo sienų išorinių siūlių remonto, esant pakankamam pagrindui šių asmenų rašytinį prašymą prilyginti jų priimtam sprendimui balsų dauguma, nes remonto darbai buvo susiję su prašyme nurodytų butų, išskyrus vienos patalpos, išorinėmis sienomis, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą dėl Civilinio kodekso 4.85 str. pažeidimo kaip nepagrįstą.
Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 4.76 str., 4.82 str. 3 d. reikalavimus neįvertindamas to, kad ieškovas turėtas išlaidas paskirstė ne 51 pagrindinės namo konstrukcijos (sienų) bendraturčiui, o tik vienos jo laiptinės 9 patalpų savininkams. Apeliantės nurodoma aplinkybė nebuvo tiriama pirmosios instancijos teisme, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu dėl skolos priteisimo, nesirėmė šia aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu, jog skola paskaičiuota neteisingai dėl netinkamo jos paskirstymo tik 9 patalpų savininkams, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šiuo argumentu nesiremia tikrindamas sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo pačiu nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada ieškovo turėtas išlaidas, patirtas už remonto darbus paskirstyti tarp tų bendrasavininkų, pagal kurių prašymą buvo atliekami minėti remonto darbai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad lėšų paskirstymo butams, tiesiogiai susijusiems su atliktais darbais, tvarka buvo pasirinkta atsižvelgiant į galiojusią namo priežiūros praktiką bei remiantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais. Byloje nėra duomenų, kad tokia ieškovo nustatyta tvarka būtų nuginčyta.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su atliktų darbų realia apimtimi, tačiau vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 312 str. draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimo, pirmosios instancijos teisme neginčijo šios aplinkybės, neteikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo kviesti liudytojus, tačiau Civilinio proceso kodekso 314 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, o ir byloje nenustatyta, kad ji neturėjo galimybės prašyti iškviesti minėtus asmenis liudyti pirmosios instancijos teisme, ar kad šių asmenų parodymų būtinybė iškilo vėliau, todėl toks prašymas netenkintinas.
Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, vertinant įrodymus, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas UAB „Vilko pėda“ turėjo 242 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės visa apimtimi, nes jų dydis neprieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliam dydžiui bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje ir 93 str. 1-3 dalių kriterijus (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. L. UAB „Vilko pėda“ naudai 242 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.