Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo paveldėtojams patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenimis J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad mirties dieną palikėjo likusi neįvykdyta prievolė buvo 3 500 Eur. Nežinodamas duomenų apie palikėjo įpėdinius, pareiškėjas neturi galimybės kreditorinius reikalavimus pareikšti tiesiogiai įpėdiniams, todėl reikalavimus reiškia per teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 2020-05-21, t. y. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 straipsnio 2 dalis nurodo, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. L. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo adresu Šilutės r., Žemaičių Naumiestis, Klaipėdos 43A.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai per įstatyme nustatytą terminą nepaaiškėja palikimą priėmusieji įpėdiniai ir nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016, 17 punktas).

Iš 2020-05-27 Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė V. L.; palikimo priėmimo įregistravimo registre data – 2020-03-06 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – Albina Radavičienė, Šilutės rajono 1-asis notaro biuras.

Kadangi nagrinėjamu atveju yra žinomas tiek palikimo atsiradimo vietos notaras, į kurį palikėjo įpėdinis kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tiek ir palikimą priėmęs įpėdinis, taip pat nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas palikėjo kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti, kreditorius nereiškia reikalavimo dėl paveldėto turto, kreditoriaus pareiškimas apie jo kreditorinius reikalavimus palikėjui, turint tikslą apie tai pranešti įpėdiniams, turi būti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui, t.y. nagrinėjamu atveju Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 - 582 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kreditorinio reikalavimo paveldėtojams patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjui A. B., kad pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo palikėjo įpėdiniams reikia paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui - Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei.

Nutartis neskundžiama.