Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. S. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismui persiuntė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą spręsti Norvegijos Karalystės Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. S., gimęs 1980 m. vasario 11 d., Norvegijos Karalystės Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme už: 1) vieną baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimą (nelegalus narkotinių medžiagų laikymas, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas), ir 2) vieną imigracijos įstatymo § 108 trečiojo skirsnio raidės e, žr. § 124 pirmojo skirsnio pažeidimą (įvažiavimas į Norvegiją, nepaisant to, kad asmuo yra deportuotas). Iš bausmės laiko A. S. išskaičiuotos 395 (trys šimtai devyniasdešimt penkios) areštinėje praleistos dienos.

Nuteistasis A. S. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje, iš minėtu nuosprendžiu jam paskirtos 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės 2018-05-15 dienai jis jau yra atlikęs 586 dienas. A. S. šiuo metu yra suimtas ir pagal Norvegijos Karalystės teisę jam paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2020-12-20. Pagal Norvegijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko.

Iš prie liudijimo pridėto nuteistojo A. S. 2017-11-14 Norvegijoje pasirašyto asmeninio pareiškimo matyti, jog nuteistasis susipažino su nuteistųjų bausmės atlikimo perkėlimu susijusia informacija, galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, susijusiomis su perkėlimu į Lietuvą pagal Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimą dėl nuteistų asmenų perkėlimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės atlikimo perkėlimu į Lietuvą. Nuteistojo ranka nurodytas gyvenamosios vietos adresas Norvegijoje leidžia manyti, jog jis savo gyvenamąja vieta laiko Norvegiją ir nori joje pasilikti.

Advokato A. N. pastabose dėl įspėjimo apie perkėlimą atlikti bausmės nurodyta, kad nuteistojo A. S. perkėlimas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje būtų neišmintingas, nes kalėjimo sąlygos Lietuvoje pakenktų nuteistojo reabilitacijai. Pažymima, kad nuteistojo ir Norvegijoje gyvenančio jo sūnaus santykiai yra labai artimi, o perkėlimas sugadintų nuteistojo ir jo sūnaus ryšį.

Nuteistasis A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą elektroniniu paštu pranešta per liudijime nurodytą Norvegijos Karalystės pataisos instituciją.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė prašymo dėl Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio A. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkinti ir sudaryti galimybes A. S. bausmę baigti atlikti Norvegijos Karalystėje.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė tenkinti prašymą dėl Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio A. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui aktualus yra ir teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), kurio 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Pastarojo Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo atveju, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, teismas nenustatė pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Duomenų, kad nuteistojo perdavimas Lietuvos Respublikai tolesniam bausmės vykdymui keltų grėsmę jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai ar saugumui, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyta kitų sąlygų, dėl kurių Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas bent iš dalies Lietuvos Respublikoje būtų negalimas.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie jo perkėlimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir supažindintas su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, taip pat jam suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl perkėlimo iš Norvegijos į Lietuvą. Nors nuteistasis A. S., informuotas apie sprendimą perduoti nuosprendį vykdymui Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalauja Susitarimo 6 straipsnio 3 ir 4 dalys, raštu išreiškė nesutikimą dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, jo nesutikimas nagrinėjamu atveju neužkerta kelio nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje pagal Susitarimą. Todėl klausimas dėl A. S. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje spręstinas.

Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą, tačiau to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kuomet nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas: a) kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) kai nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Sutinkamai su teismui pateiktais duomenimis, A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo deklaruota gyvenamoji vieta iki jo sulaikymo Norvegijos Karalystėje už Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017-10-19 nuosprendžiu inkriminuotus pažeidimus buvo Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tokia teismo išvada grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Gynėjas pateikė teismui pranešimus apie registruotą persikėlimą iš užsienio, tačiau jie patvirtina tik nuteistojo A. S. sugyventinės S. M. ir jų sūnaus E. S. persikėlimus iš Lietuvos į Norvegiją (112-119 b.l.), o ne paties nuteistojo. Tuo tarpu iš teismui pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimo matyti, kad A. S. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) deklaravimo duomenys yra panaikinti tik šiuo 2018-07-17 sprendimu (107 b.l.). Taipogi pastebėtina, kad teismui pateiktieji registracijos pažymėjimai ES valstybių piliečiams ir jų šeimoms patvirtina tik S. M. ir E. S. teisę gyventi Norvegijoje (119-123 b.l.). Tuo tarpu dėl nuteistojo A. S. teismas pažymi, kad bylos duomenys liudija, kad 2012-05-15 Imigracijos direktorato (UDI) sprendimu, kurį paliko galioti Imigracijos apeliacijų komiteto (UNE) 2012-07-02 sprendimas, A. S. buvo deportuotas iš Norvegijos su draudimu įvažiuoti į Norvegiją 5 (penkerius) metus. Be to, Imigracijos direktorato (UDI) 2018 m. kovo 20 d. sprendime dėl A. S. deportacijos nurodyta, kad atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir kitą bylos informaciją, A. S. skirtas draudimas visam laikui įvažiuoti į Norvegiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienas iš pažeidimų, už kurį jis yra nuteistas ir dėl kurio pripažinimo ir vykdymo šiuo atveju buvo kreiptasi, yra būtent tai, kad A. S. įvažiavo į Norvegiją, nepaisant to, kad yra deportuotas, ir Norvegijos Karalystėje jis buvo nelegaliai. Taigi, teisės gyventi Norvegijoje A. S. neturi. Todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad nuteistojo A. S. sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai šiuo atveju nėra būtinas.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. S. apskritai dėl anksčiau padarytų teisės pažeidimų Norvegijos Karalystėje yra iš šios šalies deportuotas, tačiau vis į šią valstybę neteisėtai grįžta, ką patvirtina teismui pateikti bylos duomenys, daro išvadą, kad pastarasis laisvės atėmimo bausmę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, turėtų atlikti būtent savo kilmės valstybėje.

Minėtos išvados nepaneigia tai, kad nuteistasis turi sūnų, kuris su nuteistojo sugyventine gyvena Norvegijoje. Be to, šias aplinkybes vertinant A. S. atžvilgiu jau ilgą laikotarpį taikomo ir ateityje galimai taikytino draudimo visam laikui įvažiuoti į Norvegiją kontekste, jos nesudaro pakankamo pagrindo teismui konstatuoti, jog nuteistasis Norvegijos Karalystėje turi stiprius socialinius ryšius ir socialinė reabilitacija bus lengviau pasiekta šioje valstybėje. Sutiktina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant Norvegijoje, šioje šalyje gyvenantiems sūnui ir sugyventinei būtų palankesnės sąlygos bendravimui su kalinčiuoju palaikyti, tačiau pastarieji asmenys, kurie beje yra Lietuvos Respublikos piliečiai, patys renkasi gyvenamąją vietą ir jiems nėra draudžiama keisti ją, taip pat bendrauti su Lietuvos Respublikoje kalinčiu asmeniu, jei A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų perimtas. Taipogi teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje kalintiems nuteistiesiems, kaip ir Norvegijoje, gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas ir nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 148 str. 1 d.).

Kaip minėta, A. S. Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už vieną baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimą (nelegalus narkotinių medžiagų laikymas, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas).

Prie prašymo pridėtame liudijime bei teismo nuosprendyje nurodomos tokios nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, jog nuteistasis A. S. 2016-09-27 kartu su bendrininkais adresu Vestadasen 10, Sandefjord, ir/arba netoliese laikė labai didelį kiekį amfetamino – 4294,52 g. Taip pat konstatuota, jog minėtus narkotikus bendrininkai planavo perparduoti. Sprendime nurodyta, kad A. S. planavo savo partijos dalį parduoti ir gauti pelną, buvo vienas iš pagrindinių asmenų, vykdžiusių sandorį Osle, ir buvo tas, kuris galiausiai nusipirko daugiausiai narkotikų. Nuosprendyje skiriant bausmę už šį nusikaltimą pažymima, kad už baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 15 metų laisvės atėmimo.

Ši nuteistojo A. S. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimas, pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017-10-17 nuosprendyje minimas amfetamino kiekis (4294,52 g), kuriuo neteisėtai disponavo A. S., taipogi laikytinas labai dideliu, prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, numatančiam baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Taip pat A. S. Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už vieną imigracijos įstatymo § 108 trečiojo skirsnio raidės e, žr. § 124 pirmojo skirsnio pažeidimą (įvažiavimo draudimo pažeidimas, t.y. įvažiavimas į Norvegiją, nepaisant to, kad asmuo yra deportuotas). Kadangi už šią A. S. padarytą veiką Lietuvos Respublikoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, tokia veika nėra kriminalizuota, tai yra nėra laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos teisę, šioje dalyje nuosprendis nepripažintinas ir veika nederinama su atitinkamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais.

Pripažinus užsienio teismo nuosprendį, svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas – pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

Kaip matyti iš Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu teismas įvertino jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, ir už abu nuosprendyje nurodytus pažeidimus skyrė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prašymą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (sprendime) A. S. už kiekvieną iš pažeidimų atsakomybė nebuvo diferencijuota, t.y. Sandefjordo pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš šių pažeidimų. Tačiau negalima nepastebėti, kad nuosprendyje aptardamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Sandefjordo pirmosios instancijos teismas nurodė A. S. už imigracijos įstatymo pažeidimą nustatantis 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi ši bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus dėl veikos nenusikalstamumo negalėjo būti paskirta, už imigracijos įstatymo pažeidimą paskirtoji bausmė Lietuvos Respublikoje negali būti vykdytina.

Teismas, apsiribodamas gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai matomi iš nuosprendžio, kurį paskelbė A. S. nuteisusioji valstybė, bei atsižvelgdamas į tai, kad Sandefjordo pirmosios instancijos teismas 2017-10-19 nuosprendyje bausmių skyrimo motyvuose nurodė, kad už įvažiavimo draudimo pažeidimą skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė proporcingai pridėtina prie bausmės už baudžiamojo įstatymo pažeidimą, remdamasis teisingumo, protingumo principais ir draudimo bloginti nuteistojo padėtį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017-10-19 nuosprendžiu paskirtoji bausmė, iš jos atėmus už imigracijos įstatymo pažeidimą paskirtą 8 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, tai yra nustatant ir vykdant Lietuvos Respublikoje 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iš Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017-10-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpio išskaičiuojamos 395 (trys šimtai devyniasdešimt penkios) A. S. areštinėje praleistos dienos. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka nustatydamas, kad į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir suėmimo taikymo laikas (Susitarimo 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji Lietuvos Respublikoje atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas įvertinęs A. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės rūšį ir trukmę, šio asmenybės požymius tiek, kiek jie akivaizdūs iš pateiktos medžiagos, sprendžia, kad bausmė atliktina pataisos namuose.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, jei jis bus perduotas Lietuvai, A. S. turės teisę į lygtinį paleidimą. Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, turi teisę būti lygtinai paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais, teismas

nutaria:

Iš dalies tenkinti Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. S. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pripažinti Norvegijos Karalystės Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje dėl A. S. nuteisimo už baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimą ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

A. S., gimusiam 1980 m. vasario 11 d., Lietuvos Respublikos piliečiui, Norvegijos Karalystės Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimą ir Lietuvos Respublikoje nepripažintiną ir nederinamą imigracijos įstatymo pažeidimą paskirtą 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš jos atimant už imigracijos pažeidimą skirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, A. S. Norvegijos Karalystėje įvykdytą baudžiamojo įstatymo pažeidimą prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir nustatant 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. S. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti 395 (trys šimtai devyniasdešimt penkias) areštinėje praleistas dienas ir Norvegijos Karalystėje pagal Sandefjordo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, prokuratūrai, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentui, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.