Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-551-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
AN2-551-290/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01489-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-551-290/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01489-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.17; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. UAB „Kauno autobusai“ 2019 m. liepos 11 d. nutarimu E. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, paskirta 16 Eur bauda. E. S. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. birželio 23 d. 20.03 val. 3-čio maršruto autobusu, garažinis Nr. 1518, į Sporto g. sustojimą Kaune atvažiavo be galiojančio bilieto e. kortelėje Nr. 902467491112. Tuo jis pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-294, (toliau – Taisyklės) 25 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi E. S. skundą dėl UAB „Kauno autobusai“ 2019 m. liepos 11 d. nutarimo, atmetė. Teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas laikantis ANK numatytų reikalavimų, bylos nagrinėjimo terminai nepažeisti, padarytas pažeidimas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį kvalifikuotas pagrįstai ir teisingai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu E. S. prašo šią Kauno apylinkės teismo rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir jo skundą dėl UAB „Kauno autobusai“ 2019 m. liepos 11 d. nutarimo tenkinti.

3.1. Skunde nurodo, kad atsižvelgus į aplinkybę, kad byloje apklausti liudininkai nėra nešališki, t. y. yra UAB „Kauno autobusai“, suinteresuotos priešinga nei apeliantas bylos baigtimi, darbuotojai, galima teigti, kad teismo padaryta išvada, kad byloje UAB „Kauno autobusai“ atstovų ir liudininkų kaip įrodymai pateikti duomenys yra patikimi ir įrodo, kad nurodyto autobuso veikė be priekaištų, nėra teisinga, o tuo pačiu nepaneigia jo argumento, kad UAB „Kauno autobusai“ neužtikrino tinkamo autobuse (garažinis Nr. 1518) esančios techninės įrangos, skirtos įrašyti informaciją apie atliktą mokėjimą į kortelę, veikimo.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad Taisyklių 36.7 punktas numato, kad „Keleivis, dėl transporto priemonėje įrengtos elektroninio bilieto sistemos techninės įrangos ar mobiliosios programėlės sistemos gedimo negalintis pažymėti ar aktyvuoti įsigyto elektroninio bilieto arba į elektroninę kortelę įrašyti jos skaitmeninėje duomenų bazėje esančio elektroninio bilieto, įsigyto sumokėjus internetu, privalo įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo“. Remdamasis šiuo punktu, teismas konstatavo, kad „techninės įrangos gedimas nesuteikia teisės keleiviui važiuoti be bilieto“. Toliau argumentuodamas, teismas be jokio pagrindo išplėtė šio punkto nuostatas laikydamas, kad privalo įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo ne tik dėl techninės įrangos gedimo, o ir dėl bet kokių kitu priežasčių. Nei lankstinuke, nei internetiniame puslapyje www.kvt.lt pateiktoje bilietų įsigytų perkant internetu instrukcijoje, kuria vadovavosi apeliantas, reikalavimo pirkti bilietą iš vairuotojo už grynuosius nėra. Būdamas atidus ir rūpestingas, apeliantas įsidėmėjo ir stengėsi tiksliai įvykdyti veiksmus, nurodytus instrukcijoje. Tačiau susidūrė su problemomis – prie galinių durų nerado jokio komposterio nei su įrašymo funkcija, nei be jos. Turėdamas tikslą papildyti e-bilieto kortelę pirktu bilietu, jis savo iniciatyva ėmėsi ieškoti komposterio, kur galėtų tai atlikti. Tam jis sugaišo nemažai laiko, blaškydamasis pirmyn ir atgal po važiuojantį autobusą, kol rado, kad komposteris su įrašymo funkcija yra prie vidurinių durų. Kita problema, su kuria jis susidūrė apeliantas, susijusi su komposterio konstrukcija ir veikimo specifika – apeliantas teigia, kad informacijos apie pirktus bilietus įrašymo į e-bilieto kortelės duomenų bazę operaciją („kortelės papildymą“) teko vykdyti autobusui važiuojant, kai vien išsilaikyti ant kojų, nesilaikant rankomis už turėklo, yra nemenkas iššūkis, nekalbant jau, kai judant rankai reikia per trumpą laiką pataikyti įstatyti kortelę į siaurą komposterio ertmę. Pirmu bandymu įrašyti informaciją taip ir nesulaukęs nei pranešimo „ATLIKTA“, nei pranešimo ar indikacijų, kad operacija nepavyko dėl komposterio gedimo ir, nebūdamas tikras, kad jam pavyko suspėti įdėti e-bilieto kortelę kol komposteris veikė kortelės papildymo režimu, bei turėdamas, kad ir nedidelę neigiamą patirtį iš anksčiau, kai jam pavyko e-bilieto kortelę papildyti tik iš ketvirto karto, apeliantas kortelės papildymo veiksmus pakartojo. Trečiąjį kartą atlikti įrašymą apeliantas bandė autobusui sustojus esant raudonam šviesoforo signalui ties Vydūno-K. Petrausko gatvių sankryža, po to kai suvaikščiojęs iki vairuotojo ir atgal, iš vairuotojo gavęs patikinimą, kad daugiau komposterių su įrašymo funkcija, esančio prie vidurinių durų, autobuse nėra. Nors tąsyk, autobusui nejudant, kortelę įdėti į tam skirtą komposterio ertmę pavyko greitai ir nesunkiai, tačiau šio bandymo įrašyti pabaigti nepavyko, iškart po to vairuotojui užblokavus komposterius. Būtent tokioje būsenoje apeliantą ir užklupo ir išlaipino kontrolierė S. M., įlipusi į autobusą iškart už sankryžos esančioje stotelėje „Sporto g.“. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „pareiškėjas be bilieto būtų važiavęs ir toliau, iki savo kelionės tikslo“. Nepagrįsta ši teismo išvada ir kitu aspektu - neva tam, kad nevažiuoti be bilieto, pareiškėjas turėjo išlipti iš autobuso dar iki autobusui sustojant stotelėje „Sporto g.“ , t. y. stotelėje „Gėlių rato g.“. Čia teismas neįvertino laiko intervalo nuo pareiškėjo kelionės pradžios, prasidėjusios jam įlipus stotelėje „Zoologijos sodas“ iki atvykimo iki stotelės „Gėlių rato g.“ praėjo mažiau negu 1 min. Autobusui važiuojant pro stotelę „Gėlių rato g.“ apeliantas net nebuvo pradėjęs kortelės papildymo operacijos, o aiškinosi kur randasi komposteris su įrašymo funkcija, nes vežėjas UAB „Kauno autobusai“, nepaisydamas Taisyklių 36.2 punkto reikalavimo, autobuse nei prie priekinių nei prie galinių autobuso durų neįrengė komposterio, galinčio įrašyti informaciją apie atliktą mokėjimą. Iš čia akivaizdu, kad apeliantas, net ir ketindamas išlipti iš autobuso, anksčiausiai tai galėjo padaryti stotelėje „Sporto g.“, kur buvo išlaipintas kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Taisyklėse nei kortelės papildymo instrukcijoje reikalavimo išlipti iš autobuso nėra, o teismas ir čia vadovavosi savo paties išplėsta pareiškėjo nenaudai Taisyklių 36.7 punkto interpretacija. Taip Taisyklėse nėra numatyta ir kontrolę vykdančių pareigūnų teisė išlaipinti keleivius iš autobuso.

3.3. Skunde teigiama, kad autobuso vairuotojas, pajudėdamas iš stotelės „Zoologijos sodas“, nelaukdamas kol jis papildys kortelę pirktu internetu bilietu ir po to pažymės jį, pažeidė Taisykles. Tačiau autobusui pradėjus važiuoti, atsirado formalus pagrindas jam taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Kitaip tariant, už paties vežėjo UAB „Kauno autobusai“ darbuotojo - autobuso vairuotojo padarytą pažeidimą teisinės pasekmės atsirado keleiviui ir vežėjo UAB „Kauno autobusai“ darbuotoja-kontrolierė įgijo teisę jį nubausti. Nepagrista ir teismo išvada, kad „patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį ... dėl to, kad matydamas, jog nepavyko į kortelę įrašyti e. bilieto, neišlipo iš autobuso ir toliau tęsė kelionę be bilieto“ be čia jau nurodytų aplinkybių, dar ir dėl to, kad reikalavimo išlipti iš autobuso nei Taisyklėse, nei bilietų įsigytų perkant internetu instrukcijoje nėra.

3.4. Teismas, nors ir nepaneigė jo argumento, kad Taisyklės yra tarp pareiškėjo ir vežėjo UAB „Kauno autobusai“ sudarytos vartojimo sutarties standartinės sąlygos ir pripažino, kad jis turi teisę turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas, tačiau padarė išvadą, kad reikalavimas įvertinti taisyklėse nurodytų prievolių keleiviui atitiktį sąžiningumo kriterijams nebuvo nurodytas skunde ir keliamas byloje, yra vertintinas kaip išeinantis už skundo ribų, ir todėl byloje nebuvo nagrinėjamas. Nesilaikydamas reikalavimo vertinti Taisyklių kaip kylančios iš vartojimo teisinių santykių sutarties sąlygų, teismas netaikė ir specialios CK 6.193 str. 4 d., CK 6.228⁴ str. 6 d. įtvirtintos palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklės (vadinamosios contra proferentem taisyklės), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Priešingai, teismas byloje visas Taisyklių nuostatas aiškino išimtinai verslo įmonės UAB „Kauno autobusai“ naudai, netgi išplėsdamas jų turinį reikalavimais keleiviui, kurių Taisyklėse nėra (reikalavimas keleiviui išlipti iš autobuso, reikalavimas keleiviui bet kuriuo atveju pirkti iš vairuotojo popierinį bilietą). Tiek iš skundo motyvų, tiek iš jo teismo posėdžio metu duotų parodymų aišku, kad pagrindinis nesutikimo su skundžiamu institucijos, o kartu ir verslo subjekto, nutarimu motyvas buvo tai, kad UAB „Kauno autobusai“ pasinaudodami Taisyklių atskirų punktų prieštaringumu vienas kitam ir neapibrėžtumu, savo praktikoje veikia nesąžiningai, kartu atsakomybę už tokios veiklos pasekmes perkeldami keleiviams tuo pažeisdami šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pareiškėjo (apelianto) kaip vartotojo teises ir interesus.

3.5. Teismas nepagrįstai nuvertino jo pateiktų vaizdo klipų ir nuotraukų kaip įrodymų vertę. Šių įrodymų tikslas buvo parodyti, kad UAB „Kauno autobusai“ autobusų techninės įrangos sutrikimai yra ne pavienis, o dažnas reiškinys, kad vairuotojams tai yra žinoma. Viename klipe, jam nurodžius, kad jis nori papildyti kortelę, vairuotojas kategoriškai tvirtina, kad jo vairuojamame autobuse, to padaryti negalima, kitame klipe vairuotojas papurto galvą, ir reiškia abejones ar kortelę papildyti pavyks. Kituose klipuose matyti kaip jis su Kauno e-bilieto kortele bando Kauno autobusuose naudojamais komposteriais atlikti kortelės papildymą, ir gauna pranešimą „Nėra duomenų“. Nuotraukose matomi komposteriai pakabinti palubėje daugiau nei 180 cm aukštyje. Akivaizdu, kad tokiu komposteriu papildyti e-bilieto kortelę galėtų tik ne mažesnio negu 180 cm ūgio keleiviai. Šie vaizdai papildo jo turimą patirtį, jog praktikoje pasinaudoti bilietų pirkimo internetu paslauga Kauno miesto viešajame transporte yra dalykas problematiškas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. E. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Apeliaciniu skundu E. S. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. S. pagrįstai pripažino padariusį ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. S. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

9. ANK 446 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

10. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 20.03 val., keleivių bilietų kontrolės grupė, vykdydama eilinį keleivių bilietų tikrinimą stotelėje „Sporto g.“, esančioje Kaune, Sporto g., patikrino keleivių, važiuojančių 3 maršruto autobusu, Kauno centro link, bilietus. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. S. važiavo be galiojančio bilieto.

11. Pagrindiniai apelianto skundo argumentai yra susiję su tuo, kad UAB „Kauno autobusai“ neužtikrino tinkamo autobuse (garažinis Nr. 1518) esančios techninės įrangos, skirtos įrašyti informaciją apie atliktą mokėjimą į kortelę, veikimo, taip pat teigė, kad sugaišo ieškodamas komposterio su e. bilieto įrašymo funkcija, todėl jam nepavyko laiku papildyti savo e. bilieto kortelės. Tačiau, kaip ir visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 36.7 punktas numato, kad keleivis, dėl transporto priemonėje įrengtos elektroninio bilieto sistemos techninės įrangos ar mobiliosios programėlės sistemos gedimo negalintis pažymėti ar aktyvuoti įsigyto elektroninio bilieto arba į elektroninę kortelę įrašyti jos skaitmeninėje duomenų bazėje esančio elektroninio bilieto, įsigyto sumokėjus internetu, privalo įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo. Iš Taisyklių turinio akivaizdu, kad keleivis važiuoti vietinio susisiekimo autobusais gali tiek įsigijęs elektroninį bilietą, tiek popierinį bilietą iš vairuotojo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas plečiamai aiškino taisyklių nuostatas teigdamas, jog keleivis privalo įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo ne tik dėl techninės įrangos gedimo, o ir dėl bet kokių kitu priežasčių. Apmokėti už važiavimą galima ir kitais alternatyviais būdais – bilietus galima įsigyti e. bilieto kortelės papildymo punktuose, mobiliąja mokėjimo programėle „Žiogas“. Pripažintina, kad transporto priemonėje įrengtos elektroninio bilieto sistemos techninės įrangos ar mobiliosios programėlės sistemos gedimas nesuteikia teisės keleiviui važiuoti be bilieto. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pirkdamas bilietą internetu, turėjo būti pakankamai atidus, sąžiningas bei rūpestingas ir prieš pradedant savo kelionę įsivertinti tai, ką jis darys tuo atveju, jei negalės įrašyti e. bilieto į kortelę dėl įrašymo įrangos techninio gedimo (ar dėl kokių kitų priežasčių), tuo labiau, jog pats pareiškėjas pažymėjo, kad jau buvo turėjęs neigiamos patirties su internetu pirktų e. bilietų įrašymu į kortelę, kad jam buvo žinoma, jog yra autobusų, kuriuose įrašymo funkcija apskritai neveikia. Taip pat, pastebėjęs, kad nepavyko įrašyti elektroninio bilieto, pareiškėjas turėjo pareigą įsigyti bilietą iš vairuotojo, o nesant ir tokios galimybės, nebetęsti kelionės viešuoju transportu nemokamai, tačiau jis to nepadarė ir važiavo toliau. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, nepavykus į kortelę įrašyti e. bilieto, būtų ketinęs apmokėti už važiavimą kitu būdu ar išlipti iš autobuso. Apeliantas teigia, kad nei Taisyklėse, nei kortelės papildymo instrukcijoje reikalavimo išlipti iš autobuso nėra, tačiau važiuojant autobusu be bilieto gresia administracinė atsakomybė, apie kurią keleiviams yra žinoma iš anksto. Apeliantas, tęsdamas kelionę be bilieto, prisiėmė riziką būti patikrintam keleivių vežimo kontrolės ir būti nubaustam administracine tvarka. Dėl šios priežasties atmetamas apeliacinio skundo argumentas ir dėl to, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, kadangi šiuo atveju dėl keleivių vežimo ir apmokėjimo už paslaugą sąlygų jokių abejonių nekyla. Nėra jokio pagrindo manyti, kad UAB „Kauno autobusai“ veikia nesąžiningai, o atsakomybę už tokios veiklos pasekmes perkelia keleiviams, tuo pažeisdami šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, kadangi apmokėti už važiavimą vietinio susisiekimo autobusais galima įvairiais būdais, kurie yra laikytini pakankamais ir nesudarantys prielaidų keleiviui važiuoti be bilieto prieš jo valią.

12. Apelianto teigimu Taisyklėse nėra numatyta ir kontrolę vykdančių pareigūnų teisė išlaipinti keleivius iš autobuso, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi Taisyklių 38.1 punkte nustatyta, jog ekipažas turi teisę išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą pagal Taisyklių 37 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui nepavykus pažymėti e. bilieto jis neįsigijo bilieto iš vairuotojo ar kitomis anksčiau paminėtomis priemonėmis, galima teigti, kad apeliantas sumokėti už važiavimą atsisakė. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į UAB „Kauno autobusai“ konduktorės-kontrolierės S. M. paaiškinimą apie tai, kad apeliantas kontrolieriams tik įlipus į autobusą puolė žymėti bilietą. Skunde apeliantas nurodo, kad liudytoja nėra nešališka, kadangi dirba UAB „Kauno autobusai“, kuri yra suinteresuota priešinga nei apeliantas bylos baigtimi. Tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Kauno autobusai“ yra suinteresuota nepagrįstai nubausti apeliantą ir pripažinti jį padarius nebūtą administracinį nusižengimą. Keleiviams paskirtos baudos už šio nusižengimo padarymą surenkamos ne UAB „Kauno autobusai“ naudai, o į valstybės biudžetą, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Dėl pareiškėjo į bylą pateiktų vaizdo įrašų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jie nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo – pareiškėjas pripažino, kad vaizdo įrašai daryti ne ginčo autobuse, be to, nėra galimybės nustatyti, su kokia kortele eksperimentus darė pareiškėjas ir dėl kokių priežasčių komposteriuose buvo matomas užrašas „Nėra duomenų“. Tai, kad šie vaizdai papildo pareiškėjo turimą patirtį, jog praktikoje pasinaudoti bilietų pirkimo internetu paslauga Kauno miesto viešajame transporte yra dalykas problematiškas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi e. bilieto pažymėjimo problemos, esant alternatyviems apmokėjimo už kelionę būdams, nėra susijusios su apeliantui kilusia administracinė atsakomybe.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad E. S. nesutinka su nutarime ir nutartyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundą tenkinti.

15. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. S. 2019 m. birželio 23 d., 20.03 val. 3-čio maršruto autobusu, garažinis Nr. 1518, į Sporto g. sustojimą Kaune atvažiavo be galiojančio bilieto, jo veika pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

16. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį E. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis