Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1464-508/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-21
Bylos Nr.
1S-1464-508/2012
Teisminio proceso Nr.
1-09-3-00006-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1464-508/2012
Teisminio proceso Nr. 1-09-3-00006-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.6.; 2.12.4. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. K. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. K. prašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V., paduotą privataus kaltinimo tvarka, ir šis grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-24 Druskininkų miesto apylinkės teisme gautas M. K. prašymas iškelti baudžiamąją bylą R. V. dėl šmeižto bei priteisti kompensaciją už padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Prašyme nurodoma, kad 2010-05-22 „Lietuvos ryto“ straipsnyje „Atsirūgo įtartinas kvapas“ (22 puslapyje „Rinkos pulsas“) R. V. jį apšmeižė, tiksli teksto citata: „...Ligonis neturėtų rodytis viešumoje. Jis privalėtų būti namuose, gydytis. Be to, jis buvo girtas...“. M. K. tikina, kad tai jį šmeižia, nes straipsnyje minimo įvykio (muštynių bare) metu jis buvo blaivus. R. V. negali savo teiginio pagrįsti alkoholio kiekio nustatymo medicininiais tyrimais, o teismai savo praktikoje remiasi LR Vyriausybės 119-01-15 nutarimu Nr. 92, kuris nustato asmenų girtumo nustatymo tvarką, girtumo laipsnius ir tai atlikti galinčius asmenis. Tokie R. V. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. R. V. šmeižtas jį pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo, o pasitikėjimas jam yra esminis momentas, lemiantis galimybę užsidirbti gyvenimui iš profesinės veiklos (aktyviai dainuojantis dainininkas, be to, privačiai moko anglų kalbos), todėl jis yra jautrus visuomenės nuomonei. Minėtas straipsnis iki šiol yra prieinamas internete.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-07-31 nutartimi M. K. prašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V., paduotą privataus kaltinimo tvarka, atsisakyta priimti ir prašymas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų. Nutartyje nurodoma, kad M. K. nepateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų (BPK 412 str. 2 d.). Būtent privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus, jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų aiškus ir išsamus kaltinimas, kas lemia teisingą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu teismas privataus kaltinimo procese nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus, t.y. negali pats savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Šalies argumentai

M. K. skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-07-31 nutartį ir įpareigoti teismą priimti prašymą ir iškelti baudžiamąją bylą R. V. dėl šmeižto. Skundo autorius nurodo, kad yra pateikęs „Lietuvos ryto“ straipsnio kopijas, kuriose matyti R. V. pasakyti žodžiai. Be to, ir ankstesnį jo prašymą buvo atsisakyta priimti tuo pačiu pagrindu.

Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, dalyvavimas nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip pagrįstai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, ir būtent pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės - skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad privatus kaltintojas teismui privalo pateikti visą reikiamą medžiagą, kad būtų aiškus ir išsamus kaltinimas. Nagrinėjamu atveju privatus kaltintojas tik nurodo citatą iš 2010-05-22 dienraštyje „Lietuvos rytas“ esančio straipsnio kopijos ir teigia, kad šiame straipsnyje išsakyti R. V. žodžiai, kad „jis buvo girtas“, jį įžeidė. Tačiau pastebėtina, kad M. K. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad R. V. išsakyti žodžiai išties neatitinka tikrovės, kad tai žinia, bet ne jos tik nuomonė. Tuo tarpu iš su prašymu pateikto straipsnio kopijos negalima daryti kategoriškos išvados, jog M. K. naktį, apie kurią kalbėjo R. V., išties buvo blaivus. Tad M. K., teigdamas, jog R. V. jį įžeidė, turėtų nurodyti liudytojus, kurie galėtų paliudyti apie apie tos nakties, kada M. K. įsivėlė į konfliktą įvykius, gydytojo, kuris jį apžiūrėjo, duomenis, ir t.t. Atitinkamai M. K., teigdamas, kad R. V. jį įžeidė, turi šiuos savo teiginius pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie nurodytini skunde, pateiktini kaip atskiri dokumentai prie skundo. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. V. išsakyti žodžiai yra įžeidžiantys, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu skleidžiama žeminanti, kompromituojanti kitą asmenį informacija yra teisinga, ji nelaikoma nusikaltimu. Taip pat jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, jo nuomone yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę.

Aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti pakankamai išsamių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog privataus kaltinimo proceso tvarka paduotas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, ir grąžino skundą pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius