Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. K., tretiesiems asmenims A. K., S. M., L. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagal ieškovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims A. K., S. M., L. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. M. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdį jai buvo pranešta asmeniškai. (b.l.94 ) Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nedalyvavimo teismo pasėdyje priežasčių nenurodė ir prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė. Todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant, konstatuojant , kad atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra svarbios.

Tretieji asmenys nepilnamečiai vaikai S. M. ir T. T. nurodė, kad globėja jais visapusiškai rūpinasi. Jie ją vadina mama, o jos sutuoktinį tėčiu, vaikus - broliais. Gerai sutaria ir su kitais šeimos nariais. Tikroji mama jais nesidomi, susitikti intereso nereiškia, juos išlaiko globėjos šeima. Vaikai žino, kad jų biologinė motina turi alkoholizmo problemų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. M. vaikai. (b.l.6,9) S. M. tėvas nėra žinomas, L. T. tėvas – miręs. (b.l.7,10) 2010-02-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu motinai J. M. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų S. M. ir L. T. atžvilgiu, priteistas jiems išlaikymas, jiems nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta A. K., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. (b.l.12-14)

Nepilnamečiams laikinoji globa buvo nustatyta ir jų globėja A. K. paskirta, bei jų gyvenamoji vieta su globėja nustatyta nuo 2004-11-04. (b.l.15-16) J. M. gyvena su sugyventiniu V. J., augina nepilnametę dukrą D. J., už kurios auginimą gauna socialinę pašalpą. Ji registruota darbo biržoje, dirbo iki 2013-09-13. (b.l.17-19) Ji nėra teista ir bausta administracine tvarka. (b.l.21-22) Atsakovės šeima nuo 2005 metų įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Iš apsilankymo atsakovės šeimoje aktų nuo 2011 matyti, kad toje šeimoje yra girtaujama, vyksta šeimyniniai konfliktai. Alkoholį vartoja ir J. M.. Jai 2014-05-20 sprendimu buvo skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre. Iš apsilankymo aktų matyti, kad atsakovė nurodo, kad vaikus S. Ir L. prisimena, bet auginti juos neturi sąlygų- maža gyvenamoji patalpa, neturi pajamų. Su vaikais nebando užmegzti santykių, nes bijo būti atstumta. Ji vaikų sveikata ir mokslo rezultatais nesidomi, su jais nesusitinka, nesiunčia dovanų, su globėja ar vaikų mokytojais nebendrauja. Priteisto išlaikymo nemoka, jai laikinai dirbus, jis buvo išskaičiuojamas antstolio. (b.l.b.l.23-72) Nepilnamečių vaikų mokymosi įstaigų pažymose nurodyta, kad jais rūpinasi ir jų mokslo pasiekimais bei priežiūra domisi tik globėja A. K.. (b.l.74-75).

Iš ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovė nepilnamečiais vaikais S. ir L. domisi tik epizodiškai, jų neišlaiko, turi alkoholizmo problemų, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Nepilnamečių vaikų S. ir L. globėja, A. K. nurodė, kad šie nepilnamečiai vaikai pas ją nuolatinai gyvena nuo 2004 metų, lanko mokyklą, ji jais rūpinasi, prižiūri, domisi mokslo pasiekimais, ugdo, organizuoja laisvalaikį. Ji nepilnamečiams vaikams nesudaro kliūčių bendrauti su biologine motina, tačiau atsakovė nerodo jokio intereso bendrauti su vaikais, jais nesirūpina ir jų neišlaiko. Teismas konstatuoja, kad emocinis ryšys tarp nepilnamečių vaikų ir jų biologinės motinos yra nutrūkęs. Socialinių institucijų atstovų pastangos J. M. priartinti prie jos nepilnamečių vaikų S. ir L. truko nuo 2007 iki 2016 metų. Atsakovės gyvenamoji neatitinka nepilnamečių vaiko poreikių ir interesų. Byloje nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Vaikai daugiau nei 10 metų gyvena globėjų šeimoje yra emociškai priartėję prie globėjos ir jos sutuoktinio, tapė jų šeimos nariais. Juos vadina tėvais, jų vaikus – broliais. Konstatuotina, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu atsakovė reikiamų išvadų nepadarė ir savo gyvenimo būdo nepakeitė. Ji nuo vaikų yra visiškai nutolusi jų santykiai susvetimėję. Atsakovė nededa jokių pastangų šių santykių atnaujinimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o LR CK 3.155 str. yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, - reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas. Esant atsakovės kaltei dėl vengimo įgyvendinti tėvų valdžią, vaiko teisių ir interesų apsauga bei gynyba gali būti užtikrinta taikant tėvų valdžios apribojimo institutą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo, vaikais realiai nesidomi, neteikia ir nesistengia teikti jiems nuolatinio išlaikymo. Atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamečiais vaikais dėl abejingumo savo pareigoms vaikų atžvilgiu, netinkamo gyvenimo būdo, įpročių ir atsakovės nenoro keisti padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaikais, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, vaikų išlaikymo, nustatytina atsakovės kaltė. Pareigos vaikams nevykdymas negali būti pateisinamas nei tinkamų sąlygų auginti ir rūpintis vaikais neturėjimu, nei materialinių lėšų trūkumu. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų negalėjusi gyventi kartu su savo vaikais, jų auklėti bei rūpintis, todėl atsakovė yra kalta dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovė dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti ir išlaikyti vaikus S. ir L., yra pagrindas atsakovei taikyti tėvų (motinos) valdžios apribojimą jos vaikų S. M. ir L. T. atžvilgiu ( LR CK 3.180 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CK 3.180 str. 2 d., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl atsakovei tėvų (motinos) valdžia jos vaikų S. M. ir L. T. atžvilgiu apribotina neterminuotai ( LR CK 3.180 str.). Šis vaikų teisių ir interesų gynimo būdas taikomas vadovaujantis vaiko interesais – siekiant pastoviai sudaryti vaikui normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei nustačius, kad galimybės vaikui gyventi su motina nėra.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (LR CK 3.180 str. 3 d.). Išlieka teisė matytis su vaiku, nes nenustatyta, kad tai prieštarautų vaiko interesams.

Iš patektų byloje rašytinių įrodymų ir vaikų paaiškinimų matyti, kad teismo paskirta nuolatinė nepilnamečių S. M. ir L. T. globėja A. K. tinkamai atlieka globėjos pareigas ir vaikų teisių apsaugos institucijos yra kontroliuojama. Ši institucija jai jokių pretenzijų ir pastabų dėl netinkamo globėjos pareigų atlikimo neturi.

Klausimai dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo nepilnamečiams S. ir L. paskyrimo, bei jų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo jau yra išspęsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Remiantis LR CPK 88, 92, 93, 96 str., iš atsakovės valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis ( LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Valstybės naudai iš atsakovės taip pat priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma ( LR CPK 88, 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų (motinos) valdžią atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 41Eur žyminį mokestį ir 9,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

J. M. išaiškinti, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas arba gali būti pakeičiamas tėvų valdžios apribojimo būdas LR CK 3.181 str. nustatyta tvarka pagal tėvų (tėvo ar motinos), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas, ieškinį ( LR CK 3.182 str. 3 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.