- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-30/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04399-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 78 170,81 Lt skolos, 14 070,75 Lt delspinigių, 11 725,62 Lt palūkanų, 8,05 procentų procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. vasario 3 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotos 5932,66 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos su kiemo statiniais, esančios Kuršių g. 1, Kaune. Pagal sutarties 4.3 punktą nuomos mokestis nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. gegužės 3 d. sudarė 119 131,10 Lt, nuo 2005 m. birželio 1 d. kas mėnesį sudarė 126 624,96 Lt (be PVM). Iki 2006 m. pabaigos atsakovas reguliariai mokėjo sutartą nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, tačiau nuo 2006 m. pabaigos pradėjo mokėti ne visas pinigų sumas, nurodydamas, jog dėl vienašališkų sankcijų moka mažesnį nuomos mokestį. Ieškovas 2008 m. gegužės 6 d. pateikė atsakovui 149 528,82 Lt PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830 už PC Kuršių g. 1, Kaune nuomą 2008 m. gegužės mėnesį, tačiau atsakovas sąskaitą apmokėjo iš dalies ir liko nesumokėti 78 170,81 Lt. Atsakovui netinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, pagal sutarties 12.1 punktą jis privalo sumokėti 14 070,75 Lt delspinigių bei pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį ir 6.210 straipsnį – 11 725,62 Lt palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 6 d. ieškovas išrašė atsakovui 149 528,82 Lt PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830 už gegužės mėnesį. Byloje esantis 2008 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimas Nr. SB000002565 bei atsakovo atstovės teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtina, kad šiuo mokėjimo dokumentu buvo apmokėta dalis 2008 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitos faktūros GFA Nr. 2830, t. y. 14 558,01 Lt. Atsakovas teigia, kad likusi dalis, t. y. 134 970,81 Lt, buvo sumokėta 2008 m. gegužės 26 d. bendrovei „Rivona“ pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirašytą sutartį. Šią atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtina 2007 m. rugsėjo 5 d. keturšalės sutarties 3.2 punktas. Pažymėjo, kad pagal CK 6.51 straipsnį trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką nėra sąlygojama atitinkamo skolininko prašymo buvimo. Priešingai, kreditorius gali nepriimti trečiojo asmens prievolės įvykdymo tik tuo atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui, jog tokiam įvykdymui prieštarauja. Tokių aplinkybių teismas nenustatė. Įvykdęs prievolę UAB „Rivona“, atsakovas įgijo atitinkamo dydžio reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu (CK 6.50 str. 3 d.) ir kartu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kuris galėjo būti įskaitytas CK 6.131 straipsnio nustatyta tvarka, apie tai pranešant kitai prievolės šaliai. Nors atsakovas nepateikė teismui įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių pranešimą apie įskaitymą bei aplinkybę, kad atsakovo reikalavimas, kylantis iš ieškovo prievolės įvykdymo UAB „Rivona“, buvo įskaitytas būtent atsiskaitant su ieškovu pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GFA 2830, tačiau teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, sprendė, kad didesnė tikimybė yra manyti, jog atsakovas, sumokėdamas ieškovo skolą UAB “Rivona”, atitinkamą atsiradusios reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu dalį įskaitė pagal ieškinyje paminėtą PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, jog pagal ieškovo nurodytą 2008 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830 atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartį 134 970,81 Lt atsakovo sumokėti už ieškovą buvo įskaityti kaip nuomos mokestis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pagal 2008 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830 yra visiškai atsiskaitęs, ieškovo reikalavimą priteisti 78 170,81 Lt skolą, 14 070,75 Lt delspinigius ir 11 725,62 Lt palūkanas teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas, padaręs išvadą kad atsakovas, atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą yra visiškai atsiskaitęs pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 02830, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat netinkamai taikė ir pažeidė CK 6.38, 6.51, 6.131, 6.193 straipsnių ir 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Teismas netinkamai įvertino 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutarties sąlygas bei ginčo šalių veiksmus vykdant minėtą sutartį. 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi UAB „Rivona“ perleido ieškovui Rusijos įmonių įstatinio kapitalo dalis, o ieškovas perleido UAB „Rivona“ reikalavimo teisę, kurią ieškovas turėjo atsakovui pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Be kitų reikalavimų, 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi ieškovas perleido UAB „Rivona“ reikalavimo teisę, kurią ieškovas turėjo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį. Sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad pagal šią sutartį yra perleidžiamas 144 589,18 Lt reikalavimas – dalis 2008 m. vasario, kovo mėnesių (9 618,37 Lt) ir balandžio mėnesio nuomos mokesčio dalis (134 970,81 Lt). Reikalavimas sumokėti nuomos mokestį pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį už 2008 m. gegužės mėnesį perleistas nebuvo. Tokiu būdu, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal 2008 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr.02830 iš dalies atsiskaitė atlikdamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
3. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių pranešimą apie įskaitymą, bet ir neturėjo teisės atlikti įskaitymo pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 02830. Ši sąskaita buvo išrašyta už 2008 metų gegužės mėnesio nuomą pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį, o reikalavimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo už 2008 m. gegužės mėnesį nebuvo perleistas. Atsakovas negalėjo nuomos mokesčio už 2008 m. gegužės mėnesį sumokėti UAB „Rivona“, nes ši bendrovė nebuvo įgijusi reikalavimo teisės dėl 2008 m. gegužės mėnesio nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį. Nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį atsakovas privalėjo sumokėti tiesiogiai ieškovui.
4. Nepagrįstai konstatavęs, kad atsakovas nėra skolingas, teismas be pagrindo atmetė ir reikalavimą dėl delspinigių bei palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, sprendimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, nagrinėdamas ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė šių įrodymų vertinimo taisyklių.
2. Atsakovas yra pilnai apmokėjęs ieškovo 2008 m. gegužės 6 d. išrašytą 149 528,82 Lt PVM sąskaitą faktūrą Serija GFA Nr. 2830 už negyvenamųjų patalpų nuomą už 2008 m. gegužės mėnesį: 2008 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. SB000002565 buvo sumokėta 14 558,01 Lt; likusi dalis, t. y. 134 970,81 Lt buvo sumokėta UAB „Rivona“ pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirašytą sutartį.
3. Nors šalys sutartimi sulygo, kad galutinis atsiskaitymo už perleidžiamą Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Džeineks“ įstatinio kapitalo dalį terminas yra 2008 m. balandžio 29 d., tačiau atsiskaitymai pagal minėtą sutartį (Sutartį Nr. I) buvo pradėti ne nuo 2007 m. rugsėjo, o mėnesiu vėliau, t. y. nuo 2007 m. spalio mėnesio, todėl galutinis atsiskaitymo pagal minėtą sutartį terminas buvo nukeltas iki 2008 m. gegužės mėnesio. Tai patvirtina ir atsakovo atlikti mokėjimai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. vasario 3 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotos 5932,66 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos su kiemo statiniais, esančios Kuršių g. 1, Kaune (1 t., 7-12 b. l.). Ieškovas 2008 m. gegužės 6 d. pateikė atsakovui 149 528,82 Lt PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830 už 2008 m. gegužės mėnesio nuomą (1 t., 23 b. l.), tačiau teigia, kad atsakovas šią sąskaitą apmokėjo iš dalies ir liko skolingas 78 170,81 Lt. Atsakovas 2008 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. SB000002526 sumokėjo ieškovui 178 226,78 Lt, apmokėdamas PVM sąskaitas faktūras Nr. GFA02829, Nr. GFA2830, Nr. GFA02831 ir Nr. PASL20080525 (1 t., 175 b. l.). Atsakovas teigia, kad minėtu mokėjimo pavedimu apmokėjo dalį ieškovo 2008 m. gegužės 6 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. GFA2830, sumokėdamas 14 558,01 Lt. 2007 m. rugsėjo 5 d. UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė sutartį, kurios 3.2 punktu susitarta, kad už perleidžiamą bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ įstatinio kapitalo dalį pirkėjas („Serneta“) perleidžia pardavėjui („Rivona“) reikalavimo teisę mokėtojo („Norfos mažmena“) atžvilgiu 144 589,18 Lt sumai pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį (dalis 2008 m. vasario, kovo mėnesio (9 618,37 Lt) nuomos mokesčio ir 134 970,81 Lt balandžio mėnesio nuomos mokesčio) (2 t., 44-47 b. l.). Atsakovas tvirtina, kad likusią 2008 m. gegužės mėnesio nuomos mokesčio dalį – 134 970,81 Lt – sumokėjo UAB „Rivona“ pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. UAB „Rivona“, UAB „Serneta“ UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirašytą sutartį (1 t., 134-137 b. l.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, nuomą pagal 2008 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr.02830.
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, grindė tuo, jog ieškovui 2008 m. gegužės mėnesio nuomos mokestį atsakovas sumokėjo UAB „Rivona“ pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutarties 3.2 punktą. Teismas konstatavo, kad įvykdęs ieškovo prievolę UAB „Rivona, atsakovas įgijo atitinkamo dydžio reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu (CK 6.50 str. 3 d.) ir kartu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kuris galėjo būti įskaitytas CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad padarydamas tokią išvadą, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutarties sąlygas bei ginčo šalių veiksmus vykdant minėtą sutartį bei padarė nepagrįstas išvadas dėl įskaitymo.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Byloje nėra įrodymų, leidusių teismui daryti aukščiau nurodytas jo išvadas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutarties 3.2 punktu susitarta, kad už perleidžiamą bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ įstatinio kapitalo dalį pirkėjas (Serneta) perleidžia pardavėjui (Rivona) reikalavimo teisę mokėtojo (Norfos mažmena) atžvilgiu 144 589,18 Lt sumai pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį (dalis 2008 m. vasario, kovo mėnesio (9 618,37 Lt) nuomos mokesčio ir 134 970,81 Lt balandžio mėnesio nuomos mokesčio dalis) (2 t., 44-47 b. l.). Ieškovui perleidus UAB „Rivona“ reikalavimo teises dėl 2008 vasario, kovo ir balandžio mėnesių nuomos mokesčio iš atsakovo, vietoj pradinio atsakovo kreditoriaus (UAB „Serneta“) naujuoju atsakovo prievolės sumokėti 2008 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesių nuomos mokestį kreditoriumi tapo UAB „Rivona“. Atsakovas, sumokėjęs nuomos mokestį už nurodytus mėnesius UAB „Rivona“, reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu neįgijo, tiesiog tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti už nuomą naujajam kreditoriui, todėl neįgijo ir priešpriešinio reikalavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo išvados, kad atsakovas neskolingas ieškovui dėl to, kad atsiskaitęs su UAB „Rivona“ įgijo reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu ir ją įskaitė, nepagrįstos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad nuomos mokestį už 2008 metų gegužės mėnesį atsakovas sumokėjo UAB „Rivona“, kad tokią pareigą jis turėjo pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartį, todėl remdamasis byloje esančiais įrodymais, tokios išvados teismas padaryti negalėjo.
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat yra ir fakto instancija, kuris privalo įvertinti tiek teisinę, tiek faktinę bylos pusę (CPK 320 str. 1 d.), gali iš naujo vertinti ir tirti byloje esančius įrodymus, todėl privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas aiškinant ar taikant civilinio proceso normas, jeigu byla iš esmės išspręsta teisingai (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus į pareikštą ieškinį bei pagrindžiančių teismo išvadas, todėl nutarė, kad reikalingi papildomi buhalteriniai dokumentai, turintys reikšmės vertinant priimto teismo sprendimo teistumą ir pagrįstumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2013 m. spalio 17 d. pateikti teismui pirminės buhalterinės apskaitos duomenis (sąskaitas-faktūras, mokėjimo pavedimus ar kt.) apie 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarties 3.2 punkte numatytų 134 970,81 Lt UAB „Rivona“ sumokėjimą; apie mokesčio už negyvenamųjų patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, nuomą 2008 m. balandžio mėnesį pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį sumokėjimą ieškovui, taip pat įrodymus apie 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarties vykdymo termino pratęsimą iki 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos bei įrodymus apie pranešimą ieškovui dėl įskaitymo. Atsakovas pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius nuomos mokesčio ieškovui mokėjimą, pateikė tris 2007 m rugsėjo 5 d. sudarytas sutartis, kuriose numatyta atsakovo, kaip mokėtojo, pareiga sumokėti UAB „Rivona“ tam tikras pinigų sumas už UAB „Serneta“, taip pat įrodymus, kad tokią pareigą įvykdė (2 t., 37-113 b. l.). Teikdamas papildomus įrodymus, atsakovas taip pat pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. pavedimu sumokėjo ieškovui 149 528,82 Lt už 2007 metų rugsėjo mėnesio nuomą, nors reikalavimo teisės už rugsėjo mėnesio nuomą 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi (2 t. 40 b. l.) buvo perleistos UAB „Rivona“, su kuria atsakovas atsiskaitė.
Įvertinusi byloje esančius bei atsakovo pateiktus naujus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šie įrodymai patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad pagal 2008 m. gegužės 6 d. 149 528,82 Lt PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 2830 už 2008 m. gegužės mėnesio nuomą atsakovas ieškovui nėra skolingas. Šią išvadą patvirtina toliau aptariami įrodymai.
Ieškovas 2008 m. gegužės 6 d. išrašė atsakovui 149 528,82 Lt PVM sąskaitą faktūrą Nr. GFA 02830 už gegužės mėnesio nuomą pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį dėl patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune (1 t. 23, 104 b. l.). Atsakovas 2008 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. SB000002565 sumokėjo ieškovui 178 226,78 Lt pagal sąskaitas Nr. GFA02829, GFA02830 ir GFA02831 (1 t., 24 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovės paaiškinimais, nustatė, kad minėtu mokėjimu nurodymu buvo apmokėta dalis 2008 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitos faktūros GFA Nr. 2830, t. y. 14 558,01 Lt (104, 133 b. l.). Tokios teismo išvados ieškovas neginčija, todėl nesutikti su ja nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad likę 134 970,81 Lt padengti iš 2007 m. rugsėjo mėnesio permokos (2 t., 35, 55 b. l.).
Šios bylos teisingam išnagrinėjimui svarbu įvertinti 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarytas tris sutartis, kuriose ieškovas, atsiskaitydamas už įsigytus kreditorinius reikalavimus ir bendrovių įstatinius kapitalus, perleido UAB „Rivona“ reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu (2 t., 38-40, 41-43, 44-47 b. l.). UAB „Rivona“ (perleidėjas), UAB „Serneta“ (įgijėjas), UAB „Norfos mažmena“ (mokėtojas), UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „LNTV“ 2007 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį, kuria UAB „Rivona“ perleido UAB „Serneta“ kreditorinius reikalavimus dviejų bendrovių („Strojitelnaja kompanija Norfa“ ir „SK Rika“) atžvilgiu, sutarties kaina – 4 957 764,97 Lt. Sutarties 3 dalyje aptarta atsiskaitymo tvarka: 3.1 punkte numatyta, kad UAB „Serneta“ perleidžia
UAB „Rivona“ reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu – 4 957 764,97 Lt sumai (2 t. 39 b. l.). Dalis šios sumos – 1 037 083,37 Lt – yra pagal 2005 m. vasario 3 d. ieškovo ir atsakovo nuomos sutartį dėl patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, už nuomą 2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2008 m. sausio, vasario ir dalis kovo (139 910,45 Lt) (2 t. 40 b. l.). UAB „Rivona“ (pardavėjas), UAB „Serneta“ (pirkėjas), UAB „Norfos mažmena“ (mokėtojas) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (reikalavimo teisės perleidėjas) 2007 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį, kuria UAB „Rivona“ perleido UAB „Serneta“ ½ Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „SK Rika“ įstatinio kapitalo dalį už 75 465,57 Lt. Sutarties dalies, numatančios atsiskaitymo tvarką, 3.1. punkte nurodyta, kad už perleidžiamą įstatinio kapitalo dalį pirkėjas perleidžia pardavėjui reikalavimo teisę mokėtojo atžvilgiu – 75 465,57 Lt sumai. UAB „Rivona“ (pardavėjas), UAB „Serneta“ (pirkėjas), UAB „Norfos mažmena“ (mokėtojas) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (reikalavimo teisės perleidėjas) 2007 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį, kuria UAB „Rivona“ perleido UAB „Serneta“ ½ Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Džeineks“ ir Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ įstatinio kapitalo dalį. Sutarties dalies, numatančios atsiskaitymo tvarką, 3.2 punkte nurodyta, kad už perleidžiamą Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ įstatinio kapitalo dalį pirkėjas perleidžia pardavėjui reikalavimo teisę mokėtojo atžvilgiu – 400 338,49 Lt sumai, kurią pirkėjas turi mokėtojo atžvilgiu pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis, viena iš jų: 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartis tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, nuomos 144 589,18 Lt sumai (dalis 2008 m. vasario, kovo mėnesių (9 618,37 Lt) ir balandžio mėnesio nuomos mokėjimo (134 970,81 Lt) (1 t., 135 b. l.). Pagal šias tris sutartis ieškovas perleido UAB „Rivona“ reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu bendrai 6 946 366,60 Lt sumai (2 t., 38-10, 41-43, 44-47 b. l.). Byloje esantys mokėjimo nurodymai (2 t., 48, 49, 50 b. l.) ir atsakovo raštai dėl tarpusavio skolos užskaitymo (2 t., 51, 52, 53 b. l.) patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs UAB „Rivona“ 6 946 366,60 Lt pagal minėtas sutartis bei papildomai 53 633,28 Lt už gautas prekes (2 t., 48, 49, 50, 51 b. l.). Įvertindama šiuos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos šalių sudarytos 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutarties kylančią prievolę atsiskaityti už 2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2008 m. sausio, vasario, kovo bei dalį balandžio mėnesio nuomą atsakovas įvykdė naujajam kreditoriui.
Pažymėtina, kad pagal keturšalę 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartį dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo (2 t., 38-40 b. l.) reikalavimo teisė atsiskaityti pagal nuomos sutartį už 2007 m. rugsėjo mėnesį buvo perleista naujajam kreditoriui – UAB „Rivona“, tačiau atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog nuomos mokestį už 2007 m. rugsėjo mėnesį atsakovas sumokėjo ne tik naujajam kreditoriui UAB „Rivona“, bet ir ieškovui, nors tokio nuomos mokesčio ieškovas neturėjo teisės gauti (2 t., 76, 77, 78, 79). 2007 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. SB0000004782 atsakovas sumokėjo ieškovui 402 745,38 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. GFA02268, Nr. GFA02270, Nr. GFA02271, Nr. GFA02272, Nr. GFA02274 (2 t., 76 b. l.). Pirkimo važtaraščiuose detalizuotas konkrečių sumų pagal nurodytas sąskaitas faktūras mokėjimas (2 t., 77-81 b. l.). Pirkimo važtaraštis GFA02270 patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 149 528,82 Lt už 2007 m. rugsėjo mėnesį (2 t., 55, 76, 78 b. l.). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 149 528,82 Lt nuomos mokestį už 2007 m. rugsėjo mėnesį atsakovas yra sumokėjęs tiek ieškovui, tiek UAB „Rivona“. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovui 149 528,82 Lt už 2007 m. rugsėjo mėnesio nuomą.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės mėnesio sąskaitos, iš kurios ieškovas kildina reikalavimo teisę, dalį (14 558,01 Lt) atsakovas apmokėjo 2008 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu, kitą dalį (134 970,81 Lt) padengia ieškovui sumokėtas nuomos mokestis už 2007 m. rugsėjo mėnesį, kurio ieškovas neturėjo gauti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovui būtų grąžinęs jam nepriklausantį užmokestį už 2007 metų rugsėjo mėnesio nuomą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovo sumokėti likusios neapmokėtos 2008 m. gegužės mėnesio nuomos mokesčio dalies, kadangi ją padengia 2007 metų rugsėjo mėnesio permoka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles, netinkamai teisiškai kvalifikavo atsakovo prievolės pagal ginčo sąskaitą pasibaigimą, tačiau atmesdamas ieškovo ieškinį teisminį ginčą išsprendė teisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, jo teisėtumą grindžiant kitais faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi atidėjo apeliantui 3 079 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. 2013 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovui (apeliantui) UAB „Serneta“ iškelta bankroto byla ir pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl negali būti įpareigotas atidėtą šio mokesčio mokėjimą įvykdyti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.