Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3381-859/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
e1-3381-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03765-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3381-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03765-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo užsiėmė individualia veikla, teistas 12 kartų (šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę), paskutini kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas trejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo narkomanijos bei nevartoti psichoaktyvių medžiagų, taip pat per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą 260 eurų turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2022 m. sausio 30 d. apie 13.00 val. pro neužrakintas namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės duris įėję į požeminį garažą, iš pirmo aukšto stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), pašalinęs apsaugos trosą, 15 eurų vertės, paėmė prie lubų atramos prirakintą nukentėjusiosios G. Š.-M. kalnų dviratį „SCOTT“, 200 EUR vertės, ir su paimtu dviračiu pasišalino.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. V. pradžioje kaltės neprisipažino tačiau, papildomos apklausos metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 30 d. dienos laiku ėjo Ozo gatve, priėjo prie žmogaus paprašyti cigaretės, pradėjo su juo bendrauti ir jis jam pasiūlė „pasidaryti pinigų“. Jis jam pasiūlė iš požeminio garažo pavogti dviračius, kurie yra neprirakinti. Jam tuo metu labai reikėjo pinigų, nes buvo alkanas ir turėjo asmeninių bėdų. Sutiko eiti su juo pavogti tuos dviračius. Priėjo prie laiptinės durų. Jis jas jėga atidarė. Durys liko nesulaužytos, užsidarė normaliai. Nusileido į požeminį garažą. Jis jam nurodė – „čiupk šitą dviratį, o aš imsiu kitą“. Paėmęs nurodytą dviratį, ant jo atsisėdo ir išvažiavo. Tas žmogus taip pat išvažiavo su kitu dviračiu. Daugiau jis jo niekada nesutiko. Jo nepažįsta ir vardo nežino. Dviratį pardavė tą pačią dieną Kalvarijų turguje. Už jį gavo 30 eurų ir už tuos pinigus nusipirko sau pavalgyti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo <...> Papildomos apklausos metu nurodė, kad pasilieka prie savo prieš tai duotų parodymų. Neatsiminė, ar turguje, ar į lombardą buvo atidavęs dviratį, gali būti, kad atidavė į lombardą, esantį prie Kalvarijų turgaus. Vogė tam, kad nusipirktų sau valgyti, kadangi buvo benamis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje patvirtina ir kiti bylos duomenys.

G. Š.-M. 2022 m. sausio 30 d. pareiškime nurodė, kad iš sausio 29 d. į 30 d., iš (duomenys neskelbtini) namo požeminio parkingo (-1 aukšto), jos parkingo vietos (duomenys neskelbtini), dingo kalnų dviratis SCOTT (juodai-raudonos spalvos, baltas užrašas ant rėmo SCOTT). Dviratis būdavo rakinamas (grandinės) užraktu. Užrakto taip pat nerado <...>. 2022 m. vasario 2 d. protokole-pareiškime papildomai nurodė, kad patyrė 300 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Š.-M. parodė, kad žiemos laikotarpiu jai priklausantį kalnų dviratį SCOTT (juodai-raudonos spalvos, baltas užrašas ant rėmo SCOTT) palieka jai priklausančioje automobilių stovėjimo vietoje ((duomenys neskelbtini)) prie lubų atramos, kur yra geležiniai strypai, užrakintą grandinės užraktu požeminiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą matė savo kalnų dviratį 2022 m. sausio 29 d. apie 15 val., kadangi ėjo prie savo automobilio KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grandinės užraktas nebuvo pažeistas. 2022 m. sausio 30 d. 15 val. atėjusi į požeminį garažą, norėdama išvažiuoti su savo automobiliu pastebėjo, kad dingo jos kalnų dviratis, kartu su juo ir grandininis užraktas. Jokių įtartinų asmenų požeminiame garaže nepastebėjo. Požeminis garažas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis <...>. Peržiūrėjusi gautus vaizdo įrašus pamatė, kad kažkokie du jai nepažįstami vyrai išnešė jos kalnų dviratį iš požeminio garažo, vyrai buvo su veido kaukėmis <...>. Papildomai nukentėjusioji G. Š.-M. parodė, kad <...> Jos dviratis stovėjo parkingo aukšte „-1“, jis buvo prirakintas prie laikiklio ant stulpo su trosu. Šis trosas dingo kartu su dviračiu. Šį trosą pirko parduotuvėje „Decathlon“, jo vertė yra 15 eurų. <...> Dviračio vertę, įskaitant vienerių metų eksploataciją, nurodo apie 200 eurų. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi dviratį atgavo, o dėl troso pretenzijų neturi <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. 2022 m. vasario 3 d. parodė, kad 2022 m. vasario 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 14.55 val. uždarinėjo lombardą ir atėjo vienas vyras šalia lombardo, apie 1.70 cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini)metų, su šviesia striuke, su gobtuvu ant galvos, veidą dengė mėlynos spalvos medicininė kaukė, plaukai buvo trumpai kirpti, rusvos spalvos. Atpažinti galėtų parodžius jam minėto vyro nuotraukas. Vyras jam pasiūlė dviratį, teigė, kad tai jo dviratis, juodai-raudonos spalvos su užrašu SCOTT. Vyrui paskolino 20 eurų su sąlyga, kad jis rytoj ateis ir atsiims dviratį, jis sutiko. Davė vyrui 20 eurų. Dviratį prirakino prie lombardo. Vyras kitomis dienomis nepasirodė ir dviračio neatsiėmė <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas dviratis, ant kurio rėmo yra užrašas SCOTT. Dviratis yra juodos spalvos rėmo su baltos ir raudonos spalvos fragmentais <...>. Apžiūros metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie apžiūros protokolo. Po apžiūros dviratis grąžintas nukentėjusiajai G. Š.-M..

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. pateikė (duomenys neskelbtini) požeminio garažo vaizdo įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,wetransfer_vagis_2022-01-31_1313.zip’’. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. sausio 30 d. 12.43 val., kai du vyrai, vienas apsirengęs juoda striuke, ant galvos užsimetęs raudonos spalvos gobtuvą, kaklas aprištas pilkos spalvos šaliku, dėvi mėlynos spalvos kelnes bei juodais batais, taip pat veidą dengia juodos spalvos veido kaukė, kitas vyras apsirengęs žalios spalvos striuke, ant galvos užsimetęs raudonos spalvos gobtuvą, ant nugaros užsidėjęs mėlynos spalvos kuprinę, dėvi mėlynos spalvos kelnes bei juodus batus, taip pat veidą dengia mėlynos spalvos medicininė veido kaukė, užeina į vaizdo įraše matomą pastatą. 13.56 val. vyras su juoda kauke pradeda vaikščioti po požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. 14.00 val. vyras su mėlynos spalvos medicinine veido kauke taip pat ateina į minėtą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. 14.06 val. matoma, kaip vyras su mėlynos spalvos medicinine veido kauke vaikšto už rudos spalvos automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie stulpo, tada paima į rankas dviratį juodai raudonos spalvos, ant rėmo užrašas SCOTT, ir išeina pro duris. 13.01 val. Abu vyrai išeina pro duris, atsisėda ant dviračių ir išvažiuoja. Vaizdo įrašų laikai, galimai, yra klaidingai įrašyti. <...> Papildomai apžiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vaizdo įraše „Laukas1 įeina“ matoma, kaip du asmenys su kuprinėmis, gobtuvais ant galvų, laisvai užeina į namą, kurio siena matosi vaizdo įrašo dešinėje pusėje. Kameros laikas tuo metu rodo 12.43 val.. Vaizdo įraše „Laukas2 išeina ir išvažiuoja“ matoma, kaip atsidaro pastato durys (kairėje įrašo pusėje) ir pro jas išeina tie patys du asmenys su dviračiais, atsisėda ant šių dviračių ir išvažiuoja. Kameros laikas tuo metu rodo 13.01 val.. Vaizdo įraše „P1 dviračio vagystė ( geriausiai matosi )“ matoma, kaip asmuo Nr. 1 (su raudonos spalvos gobtuvu) išsineša raudonos spalvos dviratį SCOTT iš už rudos spalvos automobilio VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kameros laikas tuo metu rodo 14.06 val.. Prieš tai, 14.02 val. tie patys du asmenys nueina ir dingsta iš filmavimo zonos kairėje pusėje. 14.06.26 jie abu pasirodo prie tolimos parkingo sienos, kartu pasilenkia, po ko atsistoja ir asmuo Nr. 1 užsideda kuprinę sau už nugaros ir dingsta už stovinčių automobilių, o asmuo Nr. 2 nueina į priekį ir dingsta iš filmavimo zonos. Laikotarpyje nuo 14.06.31 iki 14.06.45 yra matomas asmens Nr. 1 viršugalvis už priparkuotų automobilių. Vaizdo įraše „P2 dviračio vagystė kita kamera“ matoma, kaip asmuo Nr. 2 prieina prie stovinčio dviračio, vizualiai jį apžiūri, po ko šį dviratį paima ir su juo eina į priekį bei dingsta iš filmavimo zonos. Kameros laikas tuo metu rodo 14.00 val.. Vaizdo įraše „Tikrina P1 dviračius“ matoma, kaip abu asmenys prieina prie dviračių, stovinčių prie parkingo sienos, juos apžiūri ir nueina. Kameros laikas tuo metu rodo 13.55 val.

Tarnybiniame pranešime dėl vaizdo kamerų rodomo laiko patikslinimo nurodyta, kad siekiant išsiaiškinti laiko, kuris yra rodomas pateiktuose vaizdo įrašuose, 1 valandos skirtumo priežastį, buvo bendrauta su vaizdo įrašus pateikusiu asmeniu D. A., kuris telefonu paaiškino, kad kamerų, filmuojančių garažo viduje rodomas laikas yra 1 val. vėlesnis už tikrąjį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. D. (2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas) parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos neprisipažįsta. Iš jam parodyto vaizdo įrašo mato, kad kartu su J. yra kitas žmogus <...> kai tyrėja parodė jam vaizdo medžiagą ir nuotraukas, jis iš karto atpažino J. V.. Jį atpažino iš veido, akių ir nosies formos.

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. V. padarė kaltinime nurodytą vagystę. Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir jos neginčijo. Vagystės faktą, kartu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kurie nuosekliai aprašyti apžiūros protokoluose. Byloje aptarti ir išanalizuoti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J. V., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2022 m. sausio 30 d. apie 13.00 val. pro neužrakintas namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės duris įėję į požeminį garažą, iš pirmo aukšto stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), pašalinęs apsaugos trosą, 15 eurų vertės, paėmė prie lubų atramos prirakintą nukentėjusiosios G. Š.-M. kalnų dviratį „SCOTT“, 200 EUR vertės, ir su paimtu dviračiu pasišalino.

Byloje nustatyti įrodymai nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad J. V. suprato grobęs svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl J. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. V. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis).

J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo sunkina ta aplinkybę, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes turėjo neišnykusį ir įstatymų nenustatyta tvarka nepanaikintą teistumą.

Taip pat atsižvelgiama į J. V. charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, teistas ne kartą, šiuo metu atlieka jam paskirtą subendrintą bausmę pataisos namuose, baustas administracine tvarka. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus 45 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, pagal kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta. Bausmės vykdymo atidėti nėra jokio pagrindo dėl kaltinamojo nuolat vis daromų nusikalstamų veikų (LITEKO duomenys).

J. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu J. V. atlieka jam subendrintą bausmę pataisos namuose, paskirta kardomoji priemonė, teismo baudžiamajam įsakymui paskelbus, naikintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 parų arešto bausmę.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti paskelbus teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij