- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-393-303-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrone Kartaniene (pirm.), Linas Žukauskas, Daiva Pranyte-Zalieckiene
- Nuteistasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. K. bei nukentejusiosios ir civilines ieškoves V. V. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL ( 2600 Lt ) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos vairuoti keliu eismo transporto priemones.
Iš G. K. priteista 300 Lt V. V. turetoms proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to kilo eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t.y. 2007 m. sausio 2 d., apie 07.55 val., Upes gatveje, Vilniuje, vairuodamas Z. K. imonei priklausanti automobili „Mercedes Benz 308“, v.n. (duomenys neskelbtini) ties Baltuoju tiltu pažeide KET 53, 75 punktu reikalavimus, t.y. artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesuletino greicio, prieš pereja nesustojo ir nepraleido i jo važiavimo krypties juosta pesciuju perejoje iš kaires išejusios V. V. bei pastaraja partrenke, del ko nukentejusiajai V. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dali, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti keliu transporto priemones. Apelianto manymu, taikydamas jo atžvilgiu šia poveikio priemone, teismas už ta pati nusikaltima paskyre antra bausme. Nebuvo ivertinta tai, kad šia teise yra pagrista G. K. darbine veikla. Ivykio metu jis vairavo pusiau krovinini automobili, kuriuo važinedamas išvežioja darbininkams statybines medžiagas, santechnikos iranga. Todel, teismui uždraudus naudotis specialia teise – vairuoti keliu eismo transporto priemone, jis netektu turimo darbo. Tai itakotu jo šeimos, kurioje auga du vaikai, materialine padeti. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad šios baudžiamojo poveikio priemones skyrima teismas motyvavo tuo, jog del padaryto grubaus Keliu eismo taisykliu pažeidimo, buvo sužalotas kitas žmogus. Vienok, atsakomybe už tai jau yra numatyta LR BK 281 str. 1 d., pagal kuria jis ir buvo nuteistas. Jokiu kitu motyvu teismas nenurode. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad jis nera anksciau teistas, po ivykio jau daugiau nei metus toliau dirba savo darba su automobiliu ir nera padares KET pažeidimu. Todel mano, kad teismas nepagristai jam paskyre baudžiamojo poveikio priemone.
Apeliaciniu skundu nukentejusioji ir civiline ieškove V. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dali, kuria jai priteista 300 Lt turetoms proceso išlaidoms atlyginti ir priteisti jai iš G. K. 2360 Lt jos turetu proceso išlaidu. Nukentejusiosios manymu, teismas nevisapusiškai išnagrinejo ir tinkamai neivertino jos pateikto prašymo del 2361.50 Lt ( 2000 Lt advokato honoraras, 360 Lt PVM, 1.5 Lt banko paslaugos) proceso išlaidu atlyginimo bei ji patvirtinancio dokumento ir tokiu budu netinkamai pritaike procesines teises normas – LR BPK 106 str. 2 d.
V. V. skunde pažymi, kad priteisdamas proceso išlaidas, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelge i jos turetas išlaidas ikiteisminio tyrimo metu, nors, prie teismui pateikto prašymo „Del turetu proceso išlaidu pripažinimo ir atlyginimo“ prideto mokejimo nurodymo buvo aiškiai matyti, jog mokejimas advokatui yra atliekamas pagal sutarti del teisiniu paslaugu atstovaujant ja ikiteisminiame tyrime bei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme metu. Tuo tarpu teismas, spresdamas priteistinu procesiniu išlaidu dydžio klausima, remesi tik aplinkybemis, susijusiomis su bylos nagrinejimu teisme, o klausimo del jos patirtu išlaidu ikiteisminio tyrimo metu nesprende. Tokiu budu grubiai buvo pažeista LR BPK 106 str. 2 d. Nukentejusiosios manymu, jos išlaidos ikiteisminio tyrimo metu, susijusios su byloje esanciu procesiniu dokumentu surašymu, o taip pat atstovavimu ikiteisminio tyrimo institucijose, turi buti pripažintos proceso išlaidomis. Priešingu atveju butu pažeisti teisetu lukesciu, teisingumo ir protingumo principai bei procesines jos, kaip nukentejusiosios, teises. Apeliante atkreipia demesi i tai, kad butent ikiteisminio tyrimo metu jos atstovavimas buvo butinas, nes del sužalojimu gausos bei ju visumos, neturejo jokiu galimybiu save deramai atstovauti procese.
V. V. teigimu, teismo nurodytos aplinkybes, t.y. tai, kad „nukentejusioji nereiške civilinio ieškinio, byla nera sudetinga, buvo išnagrineta per viena posedi“ – nera pagrindas mažinti proceso išlaidas iki 300 Lt. Nurodo, jog tiek LR BPK, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas grindžiami visiško žalos (nuostoliu) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Be to, ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencija suponuoja išvada, jog nukentejusiojo patirtos išlaidos, sutartos jo ir advokato, jei jos nera neprotingai dideles, turi buti pripažistamos ir nukentejusiam asmeniui atlyginamos, ir ypac tuo atveju, kai kaltinamasis teismo priimtu nuosprendžiu yra pripažistamas kaltu padares atitinkama nusikalstama veika. Šiuo atveju advokato honoraras už nukentejusiosios V. V. atstovavima ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinejimo teisme metu, siekiantis 2000 Lt ( su 360 Lt PVM, kas viso sudaro 2360 Lt ) nera ir negali buti laikytinas neprotingu ( neproporcingu ) atsižvelgiant jau vien i suteiktos teisines pagalbos kompleksiškuma, teisiniu paslaugu teikimo pastovuma ( sutartis del teisiniu paslaugu buvo sudaryta dar 2007-04-17 ) ir pobudi, teisinei pagalbai teikti skirta darbo laika ir pan.
Skunde taip pat pažymima, jog teismas priteisdamas iš kaltininko 300 Lt, nepažymejo ar i minetina suma iskaitytinas PVM mokestis, ar jis i mineta suma jau yra iskaitytas. Be to, vadovaujantis 2004-04-02 LR teisingumo ministro isakymu patvirtintu „Rekomendaciju del civilinese bylose priteisto užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.18 papunkcio nuostatas už viena atstovavimo valanda teisme advokatui moketinas atlyginimas yra 120 (800 * 0.15) Lt. Minetu teisingumo ministro isakymu nera reglamentuotas advokato atlygio dydis ikiteisminio tyrimo metu. Todel šiuo atveju taikytina analogija, ir advokato atlygis ikiteisminio tyrimo metu turetu buti identiškas atlygiui bylos nagrinejimui teisme metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i nuteistojo G. K. apeliacini skunda nukentejusiosios V. V. atstovas adv. Žilvinas Mišeikis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dali del baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise ( vairuoti keliu transporto priemones ) G. K. paskyrimo. Atstovo manymu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemone nuteistajam, pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad teise vairuoti transporto priemones yra pagrista jo darbine veikla. Todel, uždraudus ja naudotis sukuriamos salygos pažeisti nukentejusiosios teisetus interesus, jog per maksimaliai trumpus terminus, jai butu atlyginta žala.
Nuteistasis G. K. ir jo gynejas, prokuroras bei nukentejusiosios V. V. atstovas adv. Žilvinas Mišeikis prašo apeliacinius skundus patenkinti.
Apeliaciniai skundai tenkintini, Vilniaus m. pirmo apylinkes teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir netinkamai išspresto nukentejusiosios V. V. turetu išlaidu advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentejusiosios atstovas, paslaugoms apmoketi, klausimo ( LR BPK 328 str. 1, 4 p. p. ).
Del baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise - vairuoti keliu eismo transporto priemone, taikymo.
Pagal LR BK 67 str. 1 d. itvirtinta nuostata, baudžiamojo poveikio priemone turi padeti igyvendinti bausmes paskirti. Ji yra viena iš valstybes nustatytos reakcijos i padaryta nusikalstama veika formu. Todel akivaizdu, kad baudžiamojo poveikio priemones paskyrimu, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas ir t. t. ( LR BK 41 str. 2 d. ). Taciau, tarp siekiamo tikslo ir taikomu priemoniu šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir už šia veika numatytos bausmes turi buti išlaikyta teisinga pusiausvyra.
Gi, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam G. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., padaryma, kartu su bausme – 20 MGL ( 2600 lt ) dydžio bauda, paskyre ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, t. y. uždraude vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos vairuoti keliu eismo transporto priemone.
Taciau, teismas, uždraudes nuteistajam G. K. naudotis specialia teise, neivertino, jog ši pastarojo teise yra pagrista darbine veikla : G. K. dirba Z. K. imoneje vadybininku ir automobiliu vežioja santechnikos iranga i statybos objektus ( b. l. 150 ). Todel, šiuo atveju, draudimas nuteistajam naudotis vairavimo teise, faktiškai reiškia ir teises dirbti tam tikra darba ar užsiimti tam tikra veikla atemima, t. y. LR BK 45 str. numatytos bausmes pritaikyma, su visomis iš to išplaukianciomis pasekmemis : G. K. praradus darba, šeima, kurioje auga du mažameciai vaikai, netenka vieno iš pragyvenimo šaltiniu ( b. l. 150, 164 ), pažymint ir tai, kad pagal LR BK 42 str. 3 d. itvirtinta nuostata, asmeniui, padariusiam viena nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, gali buti skiriama tik viena bausme.
Kita vertus, veika, už kuria G. K. nuteistas, padaryta daugiau nei prieš vienerius metus – 2007-01-02. Tuo tarpu nuteistasis, sprendžiant iš byloje esancios pažymos, ir toliau dirba, naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas transporto priemone ( b. l. 150 ). Duomenu, kad jis butu padares naujus keliu eismo taisykliu pažeidimus, byloje nera. Todel, net ir šiuo aspektu, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, nera, ne tik kad, adekvati padarytai veikai, apelianto asmenybei, bet ir efektyvi.
Del LR BPK 106 str. 2 d. taikymo.
LR BPK 106 str. 2 d. pasakyta, jog pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato ( atstovo ), kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Teismas, atsižvelgdamas i nuteistojo turtine padeti, gali šiu išlaidu kaltinamajam nepriteisti ar ju dydi sumažinti.
Sprendžiant išlaidu, nukentejusiojo turetu jo puseje stojusio advokato teisinei pagalbai apmoketi, atlyginimo klausima tais atvejais, kuomet advokatas nukentejusiojo atstovu dalyvauja teisines sutarties pagrindu, butina atsižvelgti i kaltinamojo padarytos veikos pobudi ir sunkuma, kaltes laipsni ir pobudi, kaltinamojo elgesi nukentejusiojo atžvilgiu, jo turtine padeti, padarytos žalos pobudi ir dydi, nukentejusiojo turtine padeti, specialiu žiniu reikalinguma, jo puseje stojusio advokato suteiktos pagalbos kompleksiškuma, teisinei pagalbai teikti skirta darbo laika, ir panašiai.
Taigi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentejusioji V. V. 2007-04-17 sudare sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) del teisiniu paslaugu atlikimo su Advokatu profesine bendrija Kelpšas, Stancikas ir partneriai. Jos interesus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ko neivertino pirmosios instancijos teismas, tiek ir teisme, baudžiamojoje byloje del 2007-01-02 ivykusio eismo ivykio, emesi atstovauti adv. Ž. Mišeikis ( b. l. 49-50 ). Už šias paslaugas, pagal PVM Saskaita – faktura, nukentejusioji V. V. savo atstovui sumokejo 2360,00 lt. ( b. l. 129-131 ).
Teigti, kad advokato, kaip nukentejusiosios atstovo paprašyto honoraro suma, yra dirbtinai sukelta, nera objektyvaus pagrindo. Ir štai kodel.
Iš nustatytu bylos aplinkybiu matyti, kad del nuteistojo padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., nukentejusioji, patyre nesunku sveikatos sutrikdyma del kurio nuo 2007-01-02 iki 2007-01-16 buvo hospitalizuota, veliau gydoma ambulatoriškai, taigi - nedarbinga ( b. l. 24, 34, 36, 37, 45 ). Sprendžiant iš byloje esancios darbo sutarties, V. V. teisinio išsilavinimo neturi ( b. l. 39- 44 ). Todel, siekdama tinkamo savo interesu atstovavimo ir sudare aukšciau mineta teisiniu paslaugu sutarti.
Analizuojat byloje esancia medžiaga matyti, jog nukentejusiosios atstovas adv. Ž. Mišeikis, V. V. teike pastovia, kompleksiška ir kryptinga teisine pagalba tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ( b. l. 48, 49,59,85-87, 99, 127-131, 133-143 ), o tai leidžia daryti išvada, kad advokato PVM saskaitoje-fakturoje nurodyta suma – 2360 Lt už suteikta teisine pagalba atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, nukentejusiosios ir kaltininko interesu pusiausvyra, materialine padeti bei neprieštarauja 2004-04-02 LR teisingumo ministro isakymu patvirtintu „Rekomendaciju del civilinese bylose priteisto užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendi pakeisti:
nuosprendžio dali, kuria nuteistajam G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos vairuoti keliu eismo transporto priemone, panaikinti.
Priteisti iš G. K. 2360.00 Lt V. V. turetoms proceso išlaidoms atlyginti.
Kita nuosprendžio dali, apeliaciniu skundu ribose, palikti nepakeista.