- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-19
- Bylos Nr.
- 2K-621/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Viktoras Aidukas, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, teisėjo Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, o vadovaujantis BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusįjį A. L.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius kasacinį skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 13 d., apie 17 val., savo bute, Kaune, (duomenys neskelbtini), ranka sudavė smūgį A. L. į veidą, išmušdamas du apatinio žandikaulio dantis ir padarydamas kitus sužalojimus, taip sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nes neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiojo A. L. parodymais, kurie negali būti objektyvūs, nes pastarasis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tokių jo parodymų, kaip tikslių ir objektyvių, vertinti negalima. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad niekas nenurodė A. L. girtumo požymių, nes ji prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi byloje yra konstatuota, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Be to, kasaciniame skunde kritikuojami nukentėjusiojo parodymai dėl parodontozės gydymo, dėl L. L. buvimo kambaryje įvykio metu, dėl nepagrįsto civilinio ieškinio pateikimo teismui ir daroma išvada, kad jo parodymai yra nenuoseklūs ir negalima jų vertinti kaip objektyvių. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl nevertino liudytojos I. N. parodymų, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad ji įvykio metu buvo neblaivi ir ne viską įsidėmėjo, nors įrodymų dėl jos girtumo byloje nėra. Kasatorius neneigia, kad pastūmė nukentėjusįjį, dėl to jis nukrito ant kambaryje buvusių baldų, tačiau mano, kad tokiais savo veiksmais jis gynė žmoną, nes nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir nesuderinamas ne tik su moralės, bet ir teisės normomis. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepateikė vertinimo motyvų dėl byloje esančio teismo medicininės ekspertizės akto išvadų, kur nurodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl vieno trauminio poveikio, krentant ant baldų, o apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuodamas ir nekomentuodamas, šią ekspertizės išvadą atmetė kaip nepagrįstą, todėl mano, kad nesant įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl tyčinio smūgio sudavimo, jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl Lietuvos Respublikos BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo A. N. kasaciniame skunde yra teiginių, kad teismai subjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kad nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiojo A. L. parodymais, kurie, kasatoriaus nuomone, negali būti objektyvūs dėl pastarojo neblaivumo, todėl teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Toliau skunde kritikuojami nukentėjusiojo parodymai dėl parodontozės gydymo, dėl liudytojos L. L. buvimo kambaryje, dėl nukentėjusiojo nepagrįsto civilinio ieškinio pateikimo, taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojos I. N. parodymus bei teismo medicininės ekspertizės akto išvadas.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nes kasacinis skundas praktiškai identiškas apeliaciniam skundui ir jame keliami klausimai pakartoti kasaciniame skunde.
Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo
Iš kasacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad kasatorius mano, jog netinkamai, neteisėtai, be pagrindo yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kolegijos nuomone, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kasatoriaus atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes A. N. nusikalstama veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visumą, teismas teisingai kvalifikavo A. N. nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad kasatorius po to, kai nukentėjusysis nustūmė indus nuo stalo, sudavė pastarajam smūgį ranką į veidą, dėl to ir buvo jam padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Smūgio sudavimas ir padaryti sužalojimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Visus nukentėjusiojo, liudytojų ir paties nuteistojo parodymus teismai, nepažeisdami baudžiamojo proceso reikalavimų, teisingai įvertino, sprendimų motyvuose detaliai išdėstė ir motyvuotai pasisakė, kokiais jų parodymais ir kodėl remiamasi, kuo jie atitinka arba neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams, smulkiai išnagrinėjo kiekvieno jų parodymus, duotus atskiruose bylos nagrinėjimo stadijose, nurodė prieštaravimus tarp jų, todėl kasacinės instancijos teismas, kaip minėta, iš naujo jų neaptaria, netiria ir nevertina. Kaip ir apeliaciniame, taip ir kasaciniame skunde, kasatorius mano, kad jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 straipsnio 1 dalis), nes pripažįsta, kad nukentėjusįjį pastūmė, dėl to šis susižalojo. Tačiau iš nustatytų byloje aplinkybių kaip tik matyti, kad kasatorius, suduodamas smūgį į veidą, veikė neapibrėžta tyčia, nes numatė, kad dėl tokio jo elgesio nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to siekė, tai rodo jo veiksmai ir suduodant smūgį dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, tai rodo ir jo elgesys po smūgio sudavimo: dauguma liudytojų patvirtino, kad po smūgio sudavimo, jis primygtinai siūlė nukentėjusiajam už jo smūgį atsilyginti tuo pačiu.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo A. N. kasacinį skundą atmesti.