- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2448-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05973-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, bei pagal atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui M. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei I. J. (buvusi pavardė – I. V.) (toliau – ir atsakovė) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, o atsakovė kreipėsi su patikslintu priešieškiniu ieškovui M. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2025 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas motyvuojamas aplinkybėmis, kad teismo patvirtintoje laikinojoje ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje nebuvo numatyta, tėvo bendravimo su vaiku 2025 metų Velykų švenčių metu tvarka; bendravimo su vaiku tvarka kitų švenčių (tėvo diena, motinos diena, vaiko ir tėvo gimtadieniai, Joninės) metu; nenumatyta tvarka, kaip bus galima su vaiku bendrauti vaiko vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų metu; nenumatyta tėvo galimybė praleisti su vaiku tėvo atostogas užsienyje; nenumatyta galimybė tėvui bendrauti su vaiku pasiimant jį pas save su nakvyne; nenumatyta galimybė kompensuoti dėl pateisinamų priežasčių tėvo praleistas bendravimo su vaiku dienas ir t.t.
4. Ieškovas pažymėjo, kad nesitikėjo, jog bylos nagrinėjimas taip užsitęs, atsakovė nesirengia eiti į kokius nors kompromisus ir nukrypti nuo teismo patvirtintos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas negalėjo su vaiku bendrauti kurią nors šių metų Šv. Velykų dieną, nes atsakovė, remdamasi teismo patvirtinta laikinąja bendravimo tvarka, su tuo nesutiko. Vaikui susirgus ir ieškovui dėl to praradus galimybę pagal nustatytą grafiką matytis su vaiku, atsakovė nesutinka leisti jam matytis kitu laiku. Ieškovui išvykus trumpam dirbti į užsienį ir prašant atsakovės leisti (kaip tai numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje) jam bendrauti su vaiku per Viber platformą, atsakovė reikalauja ieškovo pateikti iš darbovietės dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra ilgalaikėje komandiruotėje, nes laikinojoje tvarkoje numatyta, kad per Viber platformą gali bendrauti būdamas ilgalaikėje komandiruotėje. Atsakovė darželio, kurį lanko šalių vaikas, darbuotojoms nurodo neįleidinėti ieškovo į darželį kitu metu, nei yra numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje (net ir darželyje vykdomų renginių ir švenčių tėvams metu).
5. Ieškovas nurodė, jog esant tokiai patvirtintai laikinajai bendravimo su vaiku tvarkai, negalės su juo matytis nei per vaiko, nei per savo gimtadienius, nei per tėvo dieną, nei per vaiko atostogas. Pabrėžė, kad neaišku, kokių dar veiksmų gali imtis atsakovė ir kiek gali tęstis bylos nagrinėjimas, todėl yra būtina keisti šiuo metu esančią laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą ir prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo prašymo turinys iš esmės atitinka bylos nagrinėjimo dalyką, todėl pagrindo keisti laikinąją bendravimo tvarką ir nustatyti tokią, kuri iš esmės reikštų patikslinto ieškinio, priešieškinio išnagrinėjimą, nėra. Paaiškino, kad ji sąžiningai vykdo teismo nustatytą laikinąją ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas savo pageidavimu dalyvauja ugdymo įstaigos renginiuose (tėvams toks renginys buvo organizuotas praėjusiais metais Šv. Kalėdų proga, kuriame dalyvavo ieškovas), net ir tuose, kurie skirti tik vaikams, kur nekviečiami ir nedalyvauja nė vienas iš tėvų. Ieškovui nė karto nebuvo dirbtinai ribojama galimybė matytis su vaiku, atsakovė rodė iniciatyvą ieškovui pasiimti sūnų su nakvyne, be to atsakovė ieškovą informavo apie vaiko ligą.
7. Atsakovė prašė teismo maksimaliai eliminuoti ginčo šalių bendrą dalyvavimą vaiko paėmimo, grąžinimo situacijose, t. y. nustatyti, kad vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į ugdymo įstaigą, įskaitant ir atvejus, kuomet vaikas galimai lankys ugdymo įstaigą darželio vasaros atostogų laikotarpiu. Atsakovė neprieštarauja dėl ieškovo laikinojo bendravimo su vaiku šiais metais vyksiančiomis šventinėmis dienomis (įskaitant vaiko, ieškovo gimimo dienas), tačiau nustatyti ieškovo bendravimą su vaiku šventinėmis dienomis vėlesniais nei 2025 metais poreikio nemato, kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimo trukmė užsitęs tiek, kad laikinoji bendravimo tvarka turi apimti 2026 ir kitus metus.
8. Atsakovė apibendrindama pabrėžė, kad ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su vaiku pažeistų sūnaus interesus, darytų jam neigiamą įtaką ar žalą, nepateikė, kaip ir duomenų, kad atsakovė nepagrįstai neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi ar kitaip siekia apriboti vaiko ir tėvo bendravimą. Ieškovas siekia jam patogios bendravimo su vaiku tvarkos bei vedinas asmeninių ambicijų atsakovės atžvilgiu.
9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė byloje išvadą dėl ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, santykiai tarp abiejų tėvų yra ypatingai konfliktiški, tarp šalių kyla nesutarimai dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, šalys viena kitą skundžia vaiko teisių apsaugos institucijai, policijai, ne kartą nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Sutinka su ieškovo argumentais, kad 2024 m. gruodžio 12 d. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nenumatė bendravimo tvarkos 2025 metų švenčių metu, taip pat teismas negali numatyti kiek užsitęs bylos nagrinėjimas. Proceso šalys formaliai laikosi nustatytos bendravimo tvarkos ir nesistengia geranoriškai išspręsti vaiko perdavimo klausimo teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje nenumatytais atvejais. Dėl tokių proceso šalių veiksmų labiausiai nukenčia vaiko interesai. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo siūlomą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, tačiau tokio klausimo išsprendimas šioje proceso stadijoje yra apsunkintas, kadangi nėra pilnai ištirti byloje esantys duomenys, nėra įvertintas jų patikimumas, dėl šios bendravimo tvarkos teismas gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Neištyrus visų aplinkybių bei siekiant užtikrinti vaiko saugumo ir stabilumo jausmą, teismas darė išvadą, kad nėra prasmės keisti nustatytą laikinąją ieškovo bendravimo su vaiku tvarką savaitgaliais ir nustatytą darbo dieną.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymui išplėsti laikinojo bendravimo su vaiku tvarką šventinėmis dienomis, per atostogas, atsakovė iš esmės neprieštaravo, tik nurodė, kad laikinojo bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatyta dėl šių metų šventinių dienų (įskaitant vaiko, ieškovo gimimo dienas). Teismo vertinimu, ateinančių artimiausių švenčių metu vaikas turėtų turėti galimybę praleisti su tėvu ilgesnį laiko tarpą, todėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos papildymas šioje apimtyje leistų išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaiku, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį. Atsižvelgiant į tai, teismas laikinąją bendravimo tvarką papildė nuostata dėl Tėvo dienos, t, y. kad ieškovas su vaiku praleidžia 2025 m. Tėvo dieną, vaiką paimant 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., papildė nuostata, kad ieškovas su vaiku praleidžia 2025 m. Joninių šventę (birželio 24 d.), vaiką paimant birželio 24 d. 10.00 val. ir grąžinant birželio 24 d. 19.00 val. Papildomai nustatoma dėl ieškovo bendravimo su vaiku per ieškovo gimimo dieną, t. y. kad ieškovas su vaiku praleidžia tėvo gimimo dieną (2025 m. (duomenys neskelbtini)), vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ne ankščiau nei 16 val. ir ne vėliau kaip 18 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19.00 val. Taip pat laikinoji bendravimo tvarka papildyta nuostata dėl 2025 m. vaiko gimtadienio dienos, kuri (2025 m.) yra šeštadienį, dalijant šios dienos laiką bendravimui su vaiku tėvams per pusę, t. y. nustatant, kad tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną (2025 m. (duomenys neskelbtini)), vaiką paimant 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 15.00 val.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai ir toliau išlieka konfliktiški, jų bendravimas dėl su vaiku susijusių interesų nėra konstruktyvus ir pagarbus, šalims nepajėgiant geranoriškai bendrauti, susitarti papildomais klausimais dėl bendravimo su vaiku, sprendė, kad kompensavimo mechanizmo realizavimo galimybės būtų ribotos, todėl užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, vengiant papildomų konfliktų, ši laikinosios bendravimo tvarkos nuostata nekeitė.
14. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimo tęstinumą vaiko ligos laikotarpiu, jam gydantis namuose, nustatė, kad vaiko ligos, susižalojimo atveju, jei vaikas gydomas namuose, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą laikinosios bendravimo tvarkos nustatytomis jam priskirtomis bendrauti savaitės dienomis nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai atsakovei ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o atsakovė sudaro nepilnamečiam vaikui visas technines galimybes tokiam bendravimui.
15. Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais, užtikrinti įmanomai maksimalų nepilnamečio vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, sprendė, kad yra tikslinga papildyti laikinosios bendravimo tvarkos 8 punktą, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per Viber platformą pirmadieniais, ketvirtadieniais, sekmadieniais laikotarpyje nuo 19 iki 20 valandos, pranešęs apie tai atsakovei ne vėliau kaip prieš 1 dieną, ne tik jei ilgiau nei savaitę ieškovas darbo reikalais būna komandiruotėje, bet ir jei dėl darbo yra išvykęs į užsienį. Šis laikinosios bendravimo tvarkos papildymas leis garantuoti vaiko ir tėvo bendravimo sistemingumą net ir tėvui išvykus darbo reikalais į užsienį, nepaisant išvykimo darbo reikalais pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria atmesti esminiai apelianto prašymo punktai dėl laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Vaikas jau yra nakvojęs pas tėvą ir nori su juo būti. Tėvas gali pasirūpinti vaiku, turi tinkamas sąlygas. Paso nedavimas sukelia nuolatinius konfliktus, o be aiškaus kompensavimo mechanizmo tėvui sistemingai prarandamas laikas su vaiku dėl atsakovės veiksmų ar net sveikatos būklių. Vaikui būtina nuosekli, stabili ir abiejų tėvų dalyvavimą užtikrinanti tvarka.
16.2. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra teikusi kelias išvadas, kuriose konstatuoti vaiko teisių pažeidimai, netinkama vaiko emocinės aplinkos situacija bei rekomendacijos dėl perdavimo viešoje vietoje siekiant išvengti konfliktų tarp tėvų.
Atsiliepimas
17. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti nuo 2024 m. gruodžio 12 d. iki šios dienos atsiradusius objektyvius pokyčius, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vaiko interesai tėvo bendravimo su vaiku kontekste yra bent kažkuriais aspektais pažeidžiami ir tai sudarytų pagrindą keisti laikinąją bendravimo tvarką išskirtinai pagal visas apelianto pageidautinas sąlygas.
17.2. Pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galimai galėtų būti palankus apeliantui, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis jo reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, taigi nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui.
17.3. Iš atskirojo skundo turinio, matyti, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, o iš esmės tesiekia laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo pagal jo pageidaujamas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties dalį ir realią, anot apelianto, vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką.
21. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, skundžiama nutartimi nutarė apelianto prašymą tenkinti iš dalies. Apeliantas nesutikdamas su esminių prašyme nurodytų punktų atmetimu, pateikė atskirąjį skundą.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Pažymėtina, jog iš apelianto atskirojo skundo matyti, kad jis su priimta teismo nutartimi nesutinka, tačiau skunde nėra nurodoma jokių pirmosios instancijos teismo padarytų konkrečių procesinės ar materialiosios teisės pažeidimų, apeliantas iš esmės pateikia tik laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo pagal jo pageidaujamas sąlygas, nenurodydamas teisiškai reikšmingų priimtos teismo nutarties nepagrįstumo argumentų.
25. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu nepagrindė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, neįrodė, kad ji yra neteisėta, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
26. Be kita ko, teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslintą ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies bei pakeitė nustatytą apelianto bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Pabrėžtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2025 m. spalio 16 d.) paliktinos galioti minėtomis nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o sprendimui įsiteisėjus, šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindų keisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartis pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių nurodytų dydžių.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš apelianto priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto M. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties.
Priteisti iš apelianto M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos už suteiktas teisines paslaugas).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.