Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. V. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėja N. V. 2026 m. sausio 2 d. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškime nurodė, kad 2026 m. sausio 2 d. apie 13:08 val. transporto priemonės savininkas, vairavęs automobilį Volkswagen, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo įvažiavimą. Vairuotojas, palikęs automobilį, nuėjo į kavinę „Giliukas“. Tokie veiksmai kartojasi nuolat ir riboja jos galimybę patekti į jos nuosavybės teritoriją, taip pat trukdo normaliam eismo judėjimui, kelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Prie pareiškimo pridėta fotonuotrauka, vaizdo įrašas, kuriuose fiksuotas pažeidimas.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2026 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 93-ANR_N-17-2026 nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nurodė, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo, užfiksuotų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nustatė, kad nėra galimybės įvertinti, ar pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktas, kadangi dėl gamtinių sąlygų įvažiavimas į teritoriją nematomas.

3. Šį nutarimą N. V. apskundė teismui, skundu prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 93-ANR_N-17-2026 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 26294098772 nagrinėti iš naujo.

4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Teismas sprendė, kad automobilio „Volkswagen“ vairuotojo veiksmuose nėra būtino administracinei atsakomybei elemento – kaltės. Nurodė, jog iš vaizdo įrašų matyti, kad įvažiavimas į kiemą buvo užsnigtas ir nepažymėtas, todėl objektyviai buvo sunku suprasti, jog tai yra įvažiavimas, o automobilio pastatymas galėtų trukdyti eismui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėja pati nepasirūpino, kad įvažiavimas būtų matomas (pvz., nuvalytas sniegas), todėl negali pagrįstai teigti, jog vairuotojas turėjo suprasti, jog užstato įvažiavimą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog skundas grindžiamas tik vaizdo kamerų įrašais, o ne realiu naudojimosi įvažiavimu trukdymu. Pažymėjo, jog pareiškėja pati nurodė, kad šiame name nuolat negyvena ir tuo metu buvo užsienyje, todėl jokie realūs nepatogumai jai nebuvo sukelti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Institucijai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neturėjo remtis duomenimis iš kitos administracinio nusižengimo bylos. Remdamasis duomenimis iš kitos administracinio nusižengimo bylos, teismas nurodė aplinkybes apie pareiškėjos gyvenimą Didžiojoje Britanijoje ir studijas, nors šioje byloje teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo ir tokių parodymų neteikė. Tai pažeidė nešališkumo ir objektyvumo principus, teisėja rėmėsi išankstine nuomone, susidaryta kitoje byloje. Dėl nurodyto šiurkščiai pažeista ANK 567 straipsnyje įtvirtinta pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti konkrečios bylos aplinkybes. Pažymi, jog teisėjos šališkumą patvirtina jos elgesys posėdžio metu. Naudodamas duomenis iš kitos bylos, teismas pažeidė rungtyniškumo principą. Be to, teismas nepagrįstai padarė ir išvadą, jog namas negyvenamas, nes name oficialiai deklaruota pareiškėjos dukros gyvenamoji vieta. Dukra bet kuriuo paros metu turi teisę grįžti į namus ir laisvai naudotis įvažiavimu. Teiginys, jog patekimas niekam neribojamas, tėra subjektyvi prielaida. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, jog tarp pareiškėjos ir teisėjos prieš penkiolika metų yra vykęs teisminis procesas dėl pareiškėjos dukros G. G. V.. Byla buvo nagrinėjama 2011 m., teisėjos priimta nutartis buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo. Teisėja vėl nagrinėja pareiškėjos skundus, o jos nutartyse matomas nepagrįstas priešiškumas. Tai rodo nepagrįstą tęstinį asmeninį šališkumą, siekiant kerštauti už praeities procesinius pralaimėjimus.

5.2. Teismas neteisingai aiškino KET 150.10 punktą. Tvirtina, jog teisės aktai nenumato išimties, jog pažeidimas neegzistuoja, jei savininkas tuo metu yra išvykęs. Įvažiavimas turi būti laisvas 24/7 specialiosioms tarnyboms ir kitiems asmenimis, turintiems teisę patekti į privačią valdą. Teismas apribojo pareiškėjos kaip savininkės teises, susiedamas jas su fiziniu buvimu vietoje. Pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kuris garantuoja nuosavybės neliečiamybę. Teismas negali skirstyti, ar namas gyvenamas, ar negyvenamas tam, kad pateisinti KET pažeidimą. Nurodant, jog niekam neribotas patekimas, teismas prisiėmė nepagrįstą riziką vertinti saugumą tik per pareiškėjos asmeninį patogumą, o ne per bendrą saugumo standartą. Be to, mano, jog nepagrįstai nuvertinti vaizdo stebėjimo kamerų duomenys ir suabsoliutintas fizinis nebuvimas, tačiau visiškai neįvertinta, kad KET 150.10 punktas saugo ne tik pareiškėjos subjektyvią teisę įvažiuoti, bet ir viešąją tvarką. Kliūtis gaisrinės ar greitosios pagalbos transportui yra objektyvi ir nekintanti, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje tuo metu yra sklypo savininkas.

5.3. Nepagrįsta teismo išvada dėl pareigos nukasti sniegą. Įstatymai neįpareigoja privataus sklypo savininko valyti valstybinės žemės (šaligatvio ar kelio krašto) nuo sniego vien tam, kad kiti vairuotojai laikytųsi KET. Vairuotojas, statydamas automobilį, privalo įsitikinti, ar ten nėra įvažiavimo. Jei dėl sniego jis nėra tikrais, jis privalo statyti automobilyje kitoje vietoje. Teismas pateisino vairuotojo aplaidumą. KET 150.10 punktas yra imperatyvus draudimas. Jis nenumato sąlygos, kad įvažiavimas turi būti nuvalytas, paženklintas ryškiomis spalvomis ar kitaip specialiai paruoštas, kad vairuotojai jo nepaisytų. Teismas ignoravo pareiškėjos pateiktus įrodymus, kad sniegas toje vietoje atsirado ne natūraliai, bet buvo mechaniškai stumiamas, metamas, siekiant užmaskuoti įvažiavimą. Dėl to nebuvo teismo pasisakyta. Teismas privalėjo vertinti, ar policijos sprendimas nebuvo šališkas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. V. apeliaciniame skunde nesutinka su Institucijos sprendimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl N. V. pranešimo apie tai, jog transporto priemonė užblokavo įvažiavimą.

7. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Apygardos teismo vertinimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, iš esmės apsiribota tik pareiškėjos N. V. pateikta informacija ir šios informacijos pagrindu, neatlikus pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo, priimtas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

8. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).

9. Teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilio Volkswagen, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veikoje nėra būtino KET 150.10 punkte numatyto nusižengimo požymio – kliudymo transporto ar pėsčiųjų eismui ir tuo pačiu nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

11. Iš byloje esančio pareiškėjos N. V. pranešimo nustatyta, jog pranešama apie galimai padarytus KET pažeidimus. Pranešime nurodoma, jog 2026 m. sausio 2 d. apie 13.08 val. transporto priemonės savininkas, vairavęs automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalinai užblokavo pareiškėjos N. V. įvažiavimą į jai priklausančią namų valdą, palikęs transporto priemonę apie pusvalandį, vairuotojas nuėjo į kavinę „Giliukas“. Pareiškėjos N. V. pranešime pažymėta, jog tokie veiksmai kartojasi nuolat ir riboja N. V. galimybę patekti į nuosavybės teritoriją, taip pat trukdo normaliam eismo judėjimui bei kelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame Institucijos 2026 m. sausio 9 d. nutarime nurodyta, jog 2026 m. sausio 2 d. 13 val. 08 min. automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos nutarime pažymima, jog pagal pateiktas ir gautas nuotraukas nėra galima įvertinti, ar yra pažeistas KET 150.10 punktas, kadangi nėra matomas įvažiavimas į teritoriją dėl gamtinių sąlygų (sniego). Skundžiamu nutarimu padaryta išvada, jog pagal visus surinktas aplinkybes administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, kadangi nėra administracinio nusižengimo požymių.

12. Taigi, nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio nusižengimo įrodymas – fotonuotrauka, vaizdo įrašas, kuriuos vertino pareigūnas, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog po to, kai 2026 m. sausio 9 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl N. V. pranešimo apie tai, jog transporto priemonė užblokavo įvažiavimą, 2026 m. sausio 14 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas. 2026 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2026 m. sausio 9 d. susisiekus su automobilio Volkswagen, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininke B. J., ši nurodė, jog automobiliu nurodytą dieną, kai buvo padarytas pažeidimas, naudojosi ir vairavo sugyventinis V. K.. Nagrinėjimu atveju administracinės bylos duomenys patvirtina, jog į įvykio vietą nei iškart gavus pranešimą, nei vėliau iki skundžiamo nutarimo priėmimo nuvykta nebuvo, nebuvo susisiekta su V. K. dėl aplinkybių išsiaiškinimo.

13. Apygardos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka esminių administracinių nusižengimų bylų proceso principų, visų pirma – išsamumo, objektyvumo ir tiesos nustatymo principų. Administracinio nusižengimo tyrimas turi būti atliekamas taip, kad būtų visapusiškai, išsamiai ir nešališkai ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Tai reiškia, jog pareigūnai privalo ne tik konstatuoti esamus faktinius duomenis, bet ir aktyviai rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti arba paneigti galimo pažeidimo faktą. Nagrinėjamu atveju tyrimas faktiškai buvo nutrauktas (nepradėtas), remiantis vien laikino pobūdžio objektyvių aplinkybių – sniego dangos, kuri, pasak policijos pareigūnų, apsunkino vietos identifikavimą – konstatavimu. Tačiau tokia aplinkybė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti tolimesnius procesinius veiksmus. Priešingai, tai suponavo pareigūnų pareigą imtis papildomų veiksmų, siekiant pašalinti kilusius neaiškumus. Administracinėje teisėje galioja aktyvaus tyrimo principas, pagal kurį institucija negali pasyviai remtis tik esama situacija, jei egzistuoja realios galimybės surinkti papildomus duomenis.

14. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta vietos apžiūra, nors akivaizdu, kad sniego dangos išnykimas būtų leidęs tiksliai nustatyti įvažiavimo į teritoriją vietą, kelio ribas bei kitus reikšmingus elementus. Tokie veiksmai yra įprasta ir būtina praktika, kai pirminės apžiūros metu objektyviai neįmanoma užfiksuoti visų reikšmingų duomenų. Nebuvo surinkti ir įvertinti papildomi duomenys apie teritorijos planavimą ir eismo organizavimą. Nebuvo analizuoti teritorijos planai, schemos, ar kiti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, ar konkreti vieta laikytina keliu, įvažiavimu ar kita eismo dalyviams skirta erdve. Taip pat nebuvo nustatyta, ar teritorijoje buvo įrengti kelio ženklai ar horizontalusis ženklinimas, kurie yra esminiai vertinant galimą KET 150.10 punkto pažeidimą. Pareigūnai neapklausė galimų liudytojų – N. V. ir V. K., kurių parodymai galėjo turėti reikšmės nustatant faktines aplinkybes, įskaitant transporto priemonės stovėjimo vietą, laiką bei eismo situaciją. Liudytojų apklausa yra vienas iš pagrindinių įrodymų rinkimo būdų, o jos neatlikimas rodo neišsamų tyrimą. Neatlikta pareiškėjos pateiktų fotonuotraukų ar vaizdo įrašų fiksuojant galimą pažeidimą analizė, nors ir pareiškėjos teismui pateiktos fotonuotraukos matyti, kad nepaisant sniego dangos, įvažiavimas į jos kiemą yra pakankamai aiškiai matomas ir netgi pažymėtas lentele „Neužstatyti įvažiavimo“, todėl lieka neaišku, ar tokia pati vizualinė įvykio vietos situacija egzistavo ir pareiškėjai fiksuojant galimą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos pareigūnai neįvykdė pareigos imtis visų būtinų ir proporcingų priemonių tiesai nustatyti. Toks procesinis pasyvumas galėjo turėti esminės įtakos bylos baigčiai, todėl sudaro pagrindą abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

15. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija apsiribojo išvada, jog nėra nustatyta KET 150.10 punkto pažeidimo požymių. KET 150.10 punktas draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė, inter alia, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o), teritoriją (-os), arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Vertinant galimą KET 150.10 punkto pažeidimą, pareigūnai turėjo nustatyti faktines aplinkybes, ar transporto priemonė stovėjo vietoje, kur ji galėjo trukdyti eismui, sudaryti kliūtis įvažiuoti ar išvažiuoti, ar pažeisti kitų eismo dalyvių teises, tam turėjo būti atlikta išsami vietos analizė, įvertintas atstumas iki įvažiavimų, važiuojamosios dalies, šaligatvio ar kitų infrastruktūros elementų, taip pat įvertinta faktinė situacija ne tik fotografijų fiksavimo momentu, bet ir objektyviai atkuriant eismo organizavimo sąlygas. Be to, pareigūnai turėjo pareigą rinkti papildomus įrodymus – schemą, matavimus, vaizdo įrašus, savivaldybės ar kitų institucijų duomenis apie teritorijos statusą ir naudojimą, o esant neaiškumams – juos aiškinti ne formaliai nutraukiant (nepradedant) teiseną, bet imantis aktyvių veiksmų tiesai nustatyti. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tyrimas nebuvo išsamus ir nebuvo išnaudotos visos galimybės įvykio situacijai išsamiai išsiaiškinti.

16. Papildomai pažymėtina, kad net ir šiuo proceso etapu egzistuoja realios galimybės nustatyti ar bent patikslinti atstumus iki įvažiavimo bei kitų reikšmingų infrastruktūros elementų. Tokie duomenys gali būti gaunami atliekant įvykio vietos apžiūrą, darant kontrolinius matavimus vietoje, pasitelkiant geodezinius ar skaitmeninius matavimo įrankius, taip pat naudojantis viešai prieinamais kartografiniais duomenimis ar savivaldybės turima teritorijų planavimo informacija. Be to, esant byloje fotonuotraukoms ir vaizdo įrašams, galima atlikti jų analizę, identifikuojant stacionarius orientyrus ir pagal juos proporcingai nustatant atstumus. Svarbu pabrėžti, kad administraciniame procese taikomas objektyviosios tiesos principas reiškia, jog institucija turi pareigą aktyviai siekti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, o ne apsiriboti formaliu turimų duomenų vertinimu. Todėl, jei atstumai nebuvo nustatyti pirminio tyrimo metu, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo nebuvimą – priešingai, tokia situacija suponuoja pareigą atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

17. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos pareigūnai nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taip buvo nesilaikoma administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Minėti pažeidimai nebuvo pašalinti ir bylą pagal N. V. skundą išnagrinėjus apylinkės teisme. Tiek Institucijos nutarimas, tiek skundžiama nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini. Kadangi Institucija nagrinėjamu atveju iš esmės jokio tyrimo neatliko, byloje reikalingas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas, šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą.

18. Kadangi pareiškėjos N. V. skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai tirti, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nenagrinėjami. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog N. V. argumentai dėl tariamo teismo šališkumo ir proceso pažeidimų nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad teismas sprendime paminėjo tam tikrus duomenis, kurie buvo žinomi iš kitų procesų, savaime nereiškia, jog sprendimas buvo grindžiamas ne šioje byloje surinktais įrodymais, ar kad buvo pažeisti nešališkumo ir objektyvumo principai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ANK 567 straipsnyje įtvirtinta pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Taip pat nepagrįsti teiginiai dėl teisėjos šališkumo. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonę ar buvo suinteresuota bylos baigtimi. Vien subjektyvus N. V. vertinimas apie teisėjos elgesį posėdžio metu negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti šališkumą. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad N. V. pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, nors aktyviai dalyvavo procese – teikė prašymus, papildomus įrodymus, taip pat prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant. Tokie procesiniai veiksmai rodo, kad N. V. turėjo galimybę ir suvokė savo procesines teises, tačiau jomis dėl nušalinimo nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti nešališkumo, objektyvumo ar teisingo proceso principai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 93-ANR_N-17-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26294098772 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis neskundžiama.