- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-411-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02163-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė (pirm.), Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- PlusPlus Capital AS
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., Z. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „PlusPlus Capital“ AS, VĮ ,,Turto bankas“, UAB ,,Intrum Lietuva“, UAB „Tele2“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo A. J. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys E. J., E. J., Z. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „PlusPlus Capital“ AS, VĮ ,,Turto bankas“, UAB ,,Intrum Lietuva“, UAB „Tele2“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi iškelta A. J. bankroto byla, administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto administravimo biuras LT“. Administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti A. J. bankroto bylą.
2. Administratorė nurodė, kad A. J. bankroto proceso metu yra padengtos bankroto administravimo išlaidos ir patenkini 13 576,03 Eur kreditorių reikalavimai. Likę nepatenkinti 17 706,52 Eur kreditorių reikalavimai turi būti nurašyti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalį. A. J. ir administratorė įvykdė kreditorių susirinkimo nutarimus, atliko visus būtinus veiksmus, kad būtų priimtas sprendimas baigti bankroto bylą.
3. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad sutinka su A. J. bankroto bylos užbaigimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS nesutiko su bankroto bylos užbaigimu ir prašė nutraukti A. J. bankroto bylą. Nurodė, kad, susipažinę su administratorės pateiktu aktu bei jo priedais, kreipėsi į administratorę, prašydamas papildyti aktą trūkstama esmine informacija. PlusPlus Capital AS prašė pateikti A. J. GPM deklaracijas už 2015-2020 metus, tačiau administratorė reikalaujamų dokumentų nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. J. stengėsi atkurti savo mokumą. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma identifikuoti, kokio dydžio pajamas bankroto proceso metu gavo A. J.. Pateiktuose banko sąskaitų išrašuose esanti informacija prieštarauja informacijai, esančiai individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnale. Kreditorių susirinkimas būtinųjų A. J. poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį skyrė 202,73 Eur, tačiau, susipažinus su A. J. banko sąskaitų išrašais, nustatyta, jog šios lėšos buvo gerokai viršytos. Be to, A. J. reguliariai iš trečiųjų asmenų R. S. ir I. S. gaudavo piniginių lėšų pervedimus į sąskaitą, tačiau neaišku, kokiu tikslu šie mokėjimai buvo atlikti, ar gautos lėšos buvo įtrauktos į mokumo atkūrimo planą, kam buvo panaudotos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu patvirtino bankrutavusio A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir baigė A. J. bankroto bylą, nurašė likusius nepatenkintus A. J. kreditorių reikalavimus: VSDFV Vilniaus skyriaus 1,26 Eur reikalavimą, UAB „Intrum Lietuva“ 110,44 Eur reikalavimą, „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo 17 507,70 Eur reikalavimą, VĮ „Turto bankas“ 87,12 Eur reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. administratorė nepraleido Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyto plano įgyvendinimo akto parengimo termino. A. J. kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui. Mokumo atkūrimo planas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad visi mokumo atkūrimo plane numatyti mokėjimai kreditoriams yra atlikti;
5.2. tarp PlusPlus Capital AS ir A. J. kilo ginčas dėl plane numatytų pajamų perviršio. PlusPlus Capital AS nepateikė įrodymų apie kitokį, nei A. J. deklaruotą bei mokumo atkūrimo plane nurodytą jo gaunamų lėšų šaltinį. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iš minėto šaltinio A. J. gavo iš esmės didesnes pajamas, nei nurodyta mokumo atkūrimo plane;
5.3. administratorė nenustatė A. J. išmokėtų lėšų skirtumo su plane numatytais mokėjimais. Teismui tokie įrodymai taip pat nepateikti. Kreditoriai per visą plano vykdymo laikotarpį nesikreipė dėl bankroto bylos nutraukimo, priėmė administratorės išmokėtas plane numatyto dydžio išmokas, administratorės sprendimų dėl lėšų išmokėjimo ir apskaičiavimo neginčijo. Administratorė pateikė kreditorių susirinkimams A. J. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitas, kurios patvirtintos kreditorių susirinkimų sprendimais. PlusPlus Capital AS pradėjo reikšti pretenzijas dėl A. J. gaunamų pajamų ir išlaidų tik po akto dėl bankroto bylos užbaigimo parengimo. Kreditorių susirinkimo sprendimai, kuriais patvirtintos mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos, įstatymo nustatyta tvarka neapskųsti ir yra galiojantys, todėl teismas laiko jose nurodytus duomenis apie A. J. pajamų bei išlaidų pagrįstumą ir jų dydį teisingais ir pagrįstais;
5.4. pagal FABĮ 24 straipsnio 1 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog visos FABĮ nustatyta tvarka patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytos A. J. išmokos kreditoriams buvo sumokėtos į administratorės atidarytą banko sąskaitą ir paskirstytos bei išmokėtos kreditoriams;
5.5. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas nepasirašytas visų FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, tačiau aplinkybės, dėl kurių kreditorių susirinkimo pirmininkas PlusPlus Capital AS atsisakė pasirašyti aktą, neįrodytos ir paneigiamos administratorės pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad A. J. gautų pajamų esminio perviršio nėra. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių administratorės apskaičiuotų sumų teisingumą;
5.6. byloje nėra duomenų, jog A. J. nevykdė FABĮ 16 straipsnio 6 punkte numatytos pareigos. Visos A. J. gaunamos piniginės lėšos buvo pervedamos į jo vardu atidarytas banko sąskaitas, A. J. administratorei teikė savo banko sąskaitų išrašus bei kitą reikalaujamą informaciją apie gaunamų pajamų bei išlaidų dydį. Nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane. A. J. visas plane numatytas įmokas sumokėjo kreditoriams per plano vykdymo terminą. Visos A. J. pajamos ir išlaidos pagrįstos banko sąskaitų išrašais. Tokios aplinkybės patvirtina, jog A. J. buvo sąžiningas viso bankroto proceso metu, dėjo maksimalias pastangas mokumo atkūrimo planui įvykdyti ir jį įvykdė tinkamai;
5.7. administratorės akte pateikti duomenys apie plano vykdymo eigą patvirtina, jog plano įgyvendinimo laikotarpis yra pasibaigęs, plano vykdymo eigoje plano reikalavimai buvo tinkamai vykdomi ir minėto akto surašymo metu yra įvykdyti. Tai sudaro FABĮ 30 straipsnyje numatytą pagrindą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Bankroto bylos nutraukimas, esant visiškai įvykdytiems plane numatytiems mokėjimams kreditoriams, pažeistų pareiškėjo, sąžiningai ir tinkamai vykdžiusio plane numatytas mokumo atkūrimo priemones, teisėtus lūkesčius, nes toks asmuo ir toliau liktų nemokus, esant patenkintiems kreditorių turtiniams interesams, numatytiems mokumo atkūrimo plane. Tokia situacija neatitiktų fizinio asmens bankroto proceso tikslų;
5.8. vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio, 23 straipsnio, 29 straipsnio bei 30 straipsnio nuostatomis, teismui priėmus sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, po bankroto bylos užbaigimo likę nepatenkinti plane numatyti kreditorių reikalavimų nurašomi. Iš fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti, kad yra likę nepatenkinti šie A. J. kreditorių reikalavimai: 1,26 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas, 110,44 Eur UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas, 17 507,70 EUR „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo reikalavimas, 87,12 Eur VĮ „Turto bankas“ reikalavimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Kreditorė PlusPlus Capital AS pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. J. tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo planą, todėl nepagrįstai užbaigė A. J. bankroto bylą. Teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neatskleidė bylos esmės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį FABĮ tikslams bei pažeidžiantį kreditorių interesus;
6.2. kreditorė PlusPlus Capital AS, atsižvelgdama į tai, jog iš kreditoriams pateiktos medžiagos nebuvo įmanoma identifikuoti, kokio dydžio pajamas A. J. gavo viso bankroto proceso metu, pareiškė teismui prašymą išreikalauti iš A. J. šiuos duomenis: GMP deklaracijas už 2015-2019 metus; Sodros pažymas apie draudžiamąsias pajamas už 2015-2019 metus; įrodymus, pagrindžiančius, jog A. J. įgyvendino priemones, skirtas jo mokumui atkurti. Pirmosios instancijos teismas minėtų duomenų iš A. J. neišreikalavo, byloje esančių prieštaravimų dėl A. J. gautų pajamų nepašalino. Kreditorė PlusPlus Capital AS išnaudojo visus įmanomus būdus gauti prašomus įrodymus, iš kurių galima būtų objektyviai nustatyti, kokias realias pajamas yra gavęs A. J. bankroto proceso metu. Tiek administratorei, tiek pirmosios instancijos teismui ignoruojant kreditorės prašymus dėl duomenų išreikalavimo, informacija apie A. J. realiai gautas pajamas taip ir liko neatskleista;
6.3. byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kokias realias pajamas kiekvieną mėnesį yra gavęs A. J.. Iš pateiktų A. J. banko sąskaitos išrašų paaiškėjo, jog jis yra viršijęs jam kreditorių susirinkimo patvirtintą bei leidžiamą panaudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtiną sumą (pvz., 2020 m. sausio mėn., 2020 m. vasario mėn., 2020 m. birželio mėn.). Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog A. J. stengėsi atkurti savo mokumą bei įgyvendino tam skirtas priemones. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos pabaigos, šių reikšmingų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas, vadovaudamasis byloje esančia prieštaringa informacija bei deklaratyviais administratorės paaiškinimais, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog visos A. J. pajamos ir išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jog A. J. dėjo maksimalias pastangas mokumo atkūrimo planui įvykdyti, jog mokumo atkūrimo planas įgyvendintas tinkamai;
6.4. šiuo atveju nėra reikšminga, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas formaliai buvo įgyvendintas. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasiekti FABĮ tikslai – atkurtas sąžiningo asmens mokumas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista ir rašytiniais įrodymais pagrįsta esminė bankroto bylos informacija: kokias realias pajamas viso bankroto proceso metu yra gavęs A. J., dėl kokių priežasčių būtiniesiems poreikiams skirtina suma buvo viršijama, ar šis lėšų viršijamas buvo būtinas ir neišvengiamas, ar asmuo ėmėsi visų priemonių, siekdamas atkurti savo mokumą, ar byloje buvo išlaikyta bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Bankrutuojančio asmens elgesys, kai nuo administratorės ir kreditorių galimai nuslepiamos gautos pajamos, būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinos išlaidos nepagrįstai viršijamos, yra nesuderinamas su iš vienu bankroto tikslų ir bankrutuojančio asmens pareiga dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditinius reikalavimus, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
7. Administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašo kreditorės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Kreditorės PlusPlus Capital AS prašymas pateikti dokumentus, pagrindžiančius A. J. per visą bankroto procesą gautas pajamas, yra perteklinis. A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. Kreditorė PlusPlus Capital AS įstojo į bylą, teismui 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pakeitus pradinę kreditorę AB „Swedbank“ jos teisių perėmėja PlusPlus Capital AS. Iki tol visas FABĮ 24 straipsnyje numatytas kreditoriaus teises įgyvendino kreditorė AB „Swedbank“;
7.2. teiginiai, kad administratorė ir teismas ignoravo kreditorės PlusPlus Capital AS prašymus dėl rašytinių įrodymų, pagrindžiančių A. J. realiai gautas pajamas, yra neteisingi ir prieštarauja apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, kad iš pateiktų A. J. banko sąskaitos išrašų paaiškėjo, jog jis yra viršijęs jam kreditorių susirinkimo patvirtintą bei leidžiamą panaudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtiną sumą. Taigi, kreditorė gavo prašomus dokumentus, išanalizavo juos, tačiau pateikė abstrakčias išvadas ir nenurodė jokių konkrečių skaičių;
7.3. apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiama nutartis prieštarauja FABĮ tikslams bei pažeidžia visų kreditorių interesus, nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų kreditorės PlusPlus Capital AS teisę nagrinėjamoje byloje atstovauti visų kitų kreditorių interesus. Be to, kiti kreditoriais – VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, balsavo už administratorės parengtą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir sutiko su A. J. bankroto bylos užbaigimu;
7.4. viena iš pagrindinių kreditoriaus, kurio reikalavimas patvirtintas teismo nutartimi, teisių, reikalauti, kad jo reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų, nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog visos FABĮ nustatyta tvarka patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytos A. J. išmokos kreditoriams buvo sumokėtos į administratorės atidarytą banko sąskaitą ir paskirstytos bei išmokėtos kreditoriams. Nesant ginčo dėl visų įmokų pagal planą sumokėjimo kreditoriams, kreditorės PlusPlus Capital AS argumentai apie kreditorių pažeistas teises lieka neįrodytais ir deklaratyviais;
7.5. kreditorė PlusPlus Capital AS priėmė administratorės išmokėtas plane numatyto dydžio išmokas, administratorės sprendimų dėl lėšų išmokėjimo ir apskaičiavimo neginčijo, nesikreipė dėl A. J. bankroto bylos nutraukimo. Kreditorė pradėjo reikšti pretenzijas dėl A. J. gaunamų pajamų ir išlaidų tik po akto dėl bankroto bylos užbaigimo parengimo. Kreditorių susirinkimo sprendimai, kuriais patvirtintos mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos, įstatymo nustatyta tvarka neapskųsti ir yra galiojantys, todėl jose nurodyti duomenys apie A. J. pajamų bei išlaidų pagrįstumą ir jų dydį laikytini teisingais ir pagrįstais. Be to, teikiant mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktą, nebūtina nurodyti (pridėti) išsamios bankrutuojančio fizinio asmens banko sąskaitos, nes sąžiningam asmeniui negali būti perkelta pareiga įrodyti to, ko nėra. A. J. tinkamai vykdė pareigas, numatytas FABĮ, ir įgyvendino plane nurodytus savo įsipareigojimus.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi iškėlė A. J. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Centrinis bankroto administravimo biuras LT“, patvirtino 202,73 Eur sumą per mėnesį, skirtą A. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą 5 metų laikotarpiui (toliau – taip pat ir Planas).
Žemesnės instancijos teismas
12. Administratorė 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (toliau – taip pat ir Įgyvendinimo aktas) ir prašymą baigti A. J. bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. spalio 28 d. sprendimu patvirtino Įgyvendinimo aktą, nutraukė A. J. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus A. J. kreditorių reikalavimus.
13. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šios įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
14. Bankroto plano įgyvendinimo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Plane turi būti nurodoma informacija, iš kurios turi būti aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, fiziniam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos, numatomas parduoti turtas ir kt. (FABĮ 7 straipsnio 1 dalis). Už plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis). Fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankrutuojančio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o, nesant galimybių vykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-316/2019).
15. Kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui (FABĮ 30 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).
16. FABĮ 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto forma ir turinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-336/2020 pažymėjo, kad mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas. Tam, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui būtų galima įvertinti, ar kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra viso bankroto proceso metu buvo išlaikyta ir planas buvo tinkamai vykdomas, plano įgyvendinimo akte turi atsispindėti visos esminės plano nuostatos, tarp jų ir visų plane nustatytų fizinio asmens įsipareigojimų (į)vykdymas. FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo atskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju Įgyvendinimo akte be jokiais duomenimis nepagrindžiamų teiginių, kad A. J. tinkamai vykdė pareigas, numatytas FABĮ, ir įgyvendino priemones, skirtas mokumui atkurti, ir nurodytų kreditoriams sumokėtų sumų, konstatuojant, kad A. J. kreditoriams sumokėjo 1 857,43 Eur daugiau, nei numatyta Plane, jokia kita informacija apie Plane nustatytų įsipareigojimų įvykdymą nenurodyta.
18. Kreditorių susirinkimo pirmininkė PlusPlus Capital AS atsisakė pasirašyti Įgyvendinimo aktą. Kreditorė PlusPlus Capital AS 2020 m. spalio 14 d. atsiliepime nurodė šias Įgyvendinimo akto nepasirašymo priežastis: kreditorė ne kartą kreipėsi į administratorę su prašymu pateikti dokumentus, būtinus nustatyti, kokias pajamas A. J. gavo bankroto proceso metu: 2015 - 2020 m. gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas, 2015 - 2020 m. SODROS pažymas apie gautą darbo užmokestį, paskutinio pusmečio Plano įgyvendinimo ataskaitą, tačiau administratorė šių duomenų kreditorei nepateikė; A. J. viršijo būtinąsias išlaidas, nustatytas Plane, kreditorė kreipėsi į administratorę su prašymu pateikti detalų būtinųjų išlaidų apskaičiavimą bei informaciją apie faktinį lėšų panaudojimą, tačiau prašoma informacija kreditorei nebuvo pateikta; A. J. reguliariai gaudavo lėšas į savo sąskaitą iš kelių fizinių asmenų, tačiau administratorė nepateikė kreditorei prašomos informacijos, ar šios lėšos buvo įtrauktos į Planą, kokiu tikslu jos buvo panaudotos, ar buvo paskirstytos kreditoriams.
19. Pirmosios instancijos teismas patvirtino Įgyvendinimo aktą iš esmės remdamasis teiginiais, kad A. J. pagal Įgyvendinimo akto duomenis yra tinkamai įvykdęs Plane nustatytus reikalavimus ir sumokėjęs kreditoriams Plane nustatytus mokėjimus, o kreditorė PlusPlus Capital AS teiginių apie netinkamą Plane nustatytų įsipareigojimų vykdymą neįrodė.
20. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs mokumo atkūrimo plano aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Ši nuostata reiškia, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti plano įvykdymą ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo. Priešingu atveju, nenustatęs tokių sąlygų, teismas turi priimti sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu atveju, kai įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas, svarstydamas įgyvendinimo akto patvirtinimo klausimą, turi vertinti atsisakymo nepritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336/2020).
21. Iš Įgyvendinimo akto nėra galimybės spręsti, ar (ir kaip) buvo įgyvendinta kiekviena konkreti Plano dalis, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad A. J. įvykdė visus Plane nustatytus įsipareigojimus.
22. Plane nurodyta, kad A. J. dirba pagal verslo liudijimą, pagal klientų užsakymus atlieka medienos darbus, jo pajamos yra vidutiniškai apie 598,55 Eur per mėnesį. A. J. įsipareigojo aktyviai reklamuotis, ieškoti užsakovų ir gauti didesnes pajamas. 2017 m. balandžio 12 d. ataskaitoje apie Plano vykdymo eigą yra duomenys, kad A. J. nuo 2016 m. lapkričio mėn. pradėjo puse etato dirbti UAB „Grožio gidas“. Tik dalyje atskaitų apie Plano vykdymo eigą yra nurodyta, kokias pajamas A. J. gavo ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau neišskirta, kokios pajamos gautos iš individualios veiklos, o kokios – iš darbo santykių. Taigi, nėra galimybės nustatyti, ar buvo išlaikytas Plane nustatytas pajamų iš individualios veiklos lygis – vidutiniškai apie 598,55 Eur per mėnesį, kokios buvo iš darbo santykių papildomai gautos pajamos, kaip jos buvo panaudotos. Gautos didesnės pajamos leidžia patenkinti didesnę kreditorių reikalavimų dalį, šios pajamos negali būti savaime skirtos bankrutuojančio fizinio asmens poreikiams tenkinti.
23. FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad plano vykdymo eigos ataskaitoje turi būti nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos FABĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės. Administratorės pateiktos ataskaitos apie Plano vykdymo eigą šių reikalavimų neatitinka.
24. Įgyvendinimo akte nėra nurodyta, nei kokias pajamas A. J. gavo Plano įgyvendinimo laikotarpiu, nei kokias išlaidas patyrė šiuo laikotarpiu. To negalima nustatyti ir iš ataskaitų apie Plano vykdymo eigą, nes tik dalyje ataskaitų yra nurodytos ataskaitiniu laikotarpiu A. J. gautų pajamų ir išlaidų sumos, o už dalį Plano įgyvendinimo laikotarpio ataskaitos iš viso nėra pateiktos. Pvz., paskutinė 2020 m. kovo 6 d. atskaita pateikta už 2019-06-01 - 2020-01-31 laikotarpį, kai Plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio mėn.
25. Informacija apie bankroto proceso metu A. J. gautas pajamas ir patirtas išlaidas be jokių tai pagrindžiančių dokumentų nurodyta tik administratorės 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakyme kreditorei PlusPlus Capital AS dėl papildomų duomenų dėl Įgyvendinimo akto pateikimo: A. J. gavo 37 885 Eur pajamas, o būtinosioms išlaidoms panaudojo 20 499 Eur.
26. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakyme nurodytų sumų negalima patikrinti/sulyginti su ataskaitų apie Plano vykdymo eigą duomenimis, nes, kaip jau minėta, tik dalyje ataskaitų yra nurodytos ataskaitiniu laikotarpiu A. J. gautų pajamų ir išlaidų sumos, o už dalį Plano įgyvendinimo laikotarpio ataskaitos iš viso nėra pateiktos.
27. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad visos A. J. gautos pajamos ir išlaidos yra pagrįstos banko sąskaitų išrašais, tokių išrašų byloje nėra. Antra, būtinosioms išlaidoms panaudotą 20 499 Eur sumą padalinus iš 60 Plano įgyvendinimo mėnesių, gauname, kad A. J. per mėnesį būtinosioms išlaidoms panaudojo 341,65 Eur, kai Plane nustatyta, kad A. J. būtinosioms išlaidoms skiriama 202,73 Eur per mėnesį, taigi, bendra viršytų būtinųjų išlaidų suma yra 8 335,52 Eur. Būtinosios išlaidos, patvirtintos Plane, Plano vykdyto eigoje gali kisti, tačiau žymus Plane nustatytų būtinųjų išlaidų viršijimas Įgyvendinimo akte nėra nei nurodytas, nei pagrįstas, taip pat nebuvo pakeistos Plano nuostatos dėl būtinųjų išlaidų sumos.
28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik Įgyvendinimo akto duomenimis, nurodė, kad A. J. įvykdė visus Plane nustatytus mokėjimus kreditoriams. Šios pirmosios instancijos teismo išvados negalima laikyti pagrįsta.
29. Įgyvendinimo plane nurodyta, kad Plane numatyta kreditorių reikalavimams tenkinti skirti po 195,31 Eur per mėn., todėl per 60 mėn. kreditoriams turėjo būti sumokėta 11 718,60 Eur (195,31 Eur x 60 mėn.). Iš viso A. J. kreditoriams sumokėjo 13 576,03 Eur, iš jų 7 512,95 Eur sumokėjo pirmos eilės kreditoriams, o 6 063,08 Eur sumokėjo antros eilės kreditoriams, taigi, kaip teigiama Įgyvendinimo plane, A. J. kreditoriams sumokėjo 1 857,43 Eur daugiau, nei numatyta Plane.
30. Įgyvendinimo akto teiginys, kad kreditoriams Plano įgyvendinimo laikotarpiu turėjo būti sumokėta 11 718,60 Eur, grindžiamas Plano 12 dalies sakiniu: „Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai pagal etapus – 195,31 EUR per vieną mėnesį“. Tačiau Plano 12 dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusmetį ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodytos jų tenkinimo tvarkos) nurodyta, kad pirmos eilės kreditoriams per visą bankroto procesą numatoma sumokėti iš viso 7 740,79 Eur, o antros eilės kreditoriams – 11 718,60 Eur. Taigi, bendra kreditoriams mokama suma yra 19 459,39 Eur.
31. Ši suma atitinka yra Plane nurodytų A. J. gaunamų pajamų, administravimo išlaidų ir A. J. būtinųjų išlaidų santykį. A. J. pajamos Plano įgyvendinimo laikotarpiu – 35 913 Eur (598,55 Eur x 60 mėn.), administravimo išlaidos – 3 810 Eur ((25,50 Eur + 38 Eur) x 60 mėn.), A. J. būtinosios išlaidos – 12 163,80 Eur (202,73 Eur x 60 mėn.), taigi, lieka 19 939,20 Eur suma (35 913 Eur - 3 810 Eur - 12 163,80 Eur), kuri iš esmės atitinka Plano 12 dalyje nurodytą bendrą kreditoriams mokamą sumą - 19 459,39 Eur.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad kreditorė PlusPlus Capital AS pretenzijas dėl A. J. gautų pajamų ir išlaidų pradėjo reikšti tik po to, kad administratorė parengė Įgyvendinimo aktą, taip pat, kad kreditorių susirinkimų sprendimais buvo patvirtintos visos atskaitos apie Plano vykdymo eigą, šie kreditorių susirinkimų sprendimai nebuvo apskųsti ir yra galiojantys, todėl ataskaitose nurodyti duomenys apie A. J. pajamų ir išlaidų dydį ir pagrįstumą laikomi pagrįstais ir teisingais.
33. Pagal bylos duomenis kreditorė PlusPlus Capital AS į administratorę su prašymu pateikti prašyme nurodytus dokumentus apie A. J. gautas pajamas ir apie A. J. pastangas sąžiningai atkurti savo mokumą kreipėsi 2020 m. kovo 2 d., prieš kreditorių susirinkimą, kuriam turėjo būti pateikta ataskaitą apie Plano vykdymo eigą. Administratorė visų kreditorės prašomų dokumentų kreditorei nepateikė, nors turėjo tokią pareigą pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
34. Kaip matyti iš byloje esančių kreditorių susirinkimų protokolų, susirinkimų metu ataskaitos apie Plano vykdymo eigą nebuvo tvirtinamos, o tik pateiktos kreditorių susirinkimui susipažinti. Nors kreditoriai pagal FABĮ 24 straipsnio nuostatas turi plačias galimybes kontroliuoti mokumo atkūrimo plano vykdymą, tai nepaneigia bankroto administratoriaus pareigos teikti plano vykdyto eigos ataskaitas FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 dalyje nustatytais terminais ir šioje teisės normoje nustatyto turinio.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalies normas dėl mokumo įgyvendinimo atkūrimo akto turinio, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, todėl galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl Įgyvendinimo akto patvirtinimo ir A. J. bankroto bylos užbaigimo. Nurodytos priežastys lemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą ir klausimo dėl Įgyvendinimo akto tvirtinimo ir A. J. bankroto bylos užbaigimo perdavimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir prašymą dėl A. J. bankroto bylos užbaigimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.